• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

REKLAMA

Raginimai nutraukti ugnį Ukrainoje tampa kaip niekad aktualūs ne tik siekiant sustabdyti žmonių kančias, bet ir sumažinti tai, kas, branduolinio planavimo veteranų nuomone, kelia nerimą, nes gali virsti atominių supervalstybių susidūrimu.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi precedento neturinčių branduolinių veiksmų: prieš invaziją jis įsakė surengti skubias branduolinio karo pratybas, o po kelių dienų padidino savo branduolinių pajėgų parengtį. Kremlius ne kartą davė suprasti, kad gali panaudoti branduolinius ginklus – ši galimybė aiškiai numatyta Rusijos karinėje doktrinoje: jei  bus nuspręsta, kad Vakarų kišimasis į konfliktą nueina per toli.

V. Putino atstovas spaudai viešai kalbėjo apie branduolinių ginklų panaudojimo konflikte galimybę.

Iki šiol J. Bidenas stengėsi sumažinti įtampą. Pentagonas nepakeitė JAV branduolinių pajėgų parengties statuso, o kariuomenės vadovai viešai pareiškė, kad nepastebėjo Rusijos veiksmų, leidžiančių manyti, jog ji ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus. Pentagonas taip pat ėmėsi neįprasto žingsnio konflikto pradžioje – atidėjo reguliariai planuotą tarpžemyninės balistinės raketos bandymą, siekiant nedidinti branduolinės įtampos.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau konfliktui užsitęsus, o Rusijos pajėgoms patiriant stebėtinai didelius nuostolius ir smunkant jos ekonomikai, didėja tikimybė, kad V. Putinas gali griebtis masinio naikinimo ginklų. Maskva jau pademonstravo, kad yra pasirengusi pirmą kartą kare panaudoti hipergarsines raketas.

REKLAMA

Kadangi Kremliaus ir Vakarų sostinių ryšiai – riboti, rizika, kad Maskvos ketinimai gali būti suprasti neteisingai, pasak daugelio specialistų, tik didės, o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių.

„Klaidų tikimybė visada egzistavo, bet, manau, kad dabar ji daug didesnė“, – sakė buvęs senatorius Samas Nunnas, ilgametis Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o dabar vienas iš ne pelno siekiančios organizacijos „Branduolinės grėsmės iniciatyva“ pirmininkų. „Manau, kad atsižvelgiant į galimas klaidas, esame kitoje eroje", – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Laukia ilgas ir alinantis karas

J. Bidenui tenka atlikti sudėtingą užduotį. Jis stengiasi sutvirtinti NATO šalių stuburą dėl, kaip numanoma, ilgos kovos. Sąjungininkai padeda Ukrainai atremti didesnį agresorių – įskaitant ginkluotės ir JAV karių siuntimą rytinėms NATO sienoms ginti –tuo pat metu nespaudžiant, nestumiant V. Putino nuo krašto.

Rusija įsiveržė į Ukrainą, kai pastaraisiais metais žlugo Vašingtono ir Maskvos bendradarbiavimas branduolinių ginklų kontrolės srityje. Abi šalys pasitraukė iš keletos sutarčių, kuriomis siekiama kontroliuoti mirtiniausius ginklus, įskaitant sutartį, pagal kurią buvo uždraustos vidutinio nuotolio branduolinės raketos, galinčios kelti grėsmę Europai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienintelis likęs abiejų šalių branduolinis paktas yra Naujoji strateginės ginkluotės mažinimo sutartis, pagal kurią dislokuotų strateginių ginklų skaičius neviršija 1 550 vienetų. J. Bidenas ir V. Putinas pernai susitarė pratęsti jos galiojimą iki 2026 m.

Tačiau ši sutartis neapima nė vieno iš tūkstančių mažesnių, arba „kovinių“, branduolinių ginklų, esančių abiejų šalių arsenaluose, įskaitant bent 2 000 Rusijos atsargų, remiantis viešais skaičiavimais.

REKLAMA

Du Gynybos departamento pareigūnai, kalbėję anonimiškai, teigia, kad jie atidžiai renka žvalgybinę informaciją apie Rusijos kariuomenės veiksmus, ieškodami bet kokių ženklų, kad ji gali išvežti tokius ginklus iš saugyklų arba dislokavimui rengti branduolinio ar cheminio ginklo kovai apmokytus dalinius.

Rusijos vis keliama kartelė: SSRS kalbėjo kitaip

Ilgamečius Rusijos branduolinės politikos stebėtojus pribloškė tai, kaip neatsargiai V. Putino režimas, lyginant su Šaltojo karo laikų Maskvos lyderiais, ėmėsi branduolinių grasinimų.

REKLAMA

„Sovietų Sąjungos komunistų partija buvo neįtikėtinai drausminga šiuo klausimu“, – sakė buvusi valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolei Rose Gottemoeller. Ji derėjosi dėl sutarčių su rusais ir ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojos pareigas 2016-2019 m.

„Buvo tik keli sovietų lyderiai, kuriems leista kalbėti apie branduolinę doktriną ir strategiją, ir jie tai darė pagal labai kruopščiai parengtą scenarijų“, – pridūrė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esame patekę į sudėtingesnę krizę, nei kas nors galėjo numatyti, dėl šio nuolatinio branduolinio sabotažo, – pridūrė ji. – Turime rimtai vertinti tai, ką sako [Putino] žmonės, nes jis rimtai ketino įsiveržti į Ukrainą, kai daugelis iš mūsų tikėjosi, kad paskutinę minutę jis nusigręš.“

Diplomatijos stoka ir augantis nepasitikėjimas tik didina pavojų, kad mūšio lauke gali atsirasti „grybo formos debesų“, viešai kalbėdama perspėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis atstovė nusiginklavimo reikalams Izumi Nakamitsu. Ji priminė daugybę atvejų, kai per dešimtmečius trukusį Jungtinių Valstijų ir tuometinės Sovietų Sąjungos susipriešinimą abi šalys vos nesusidūrė branduoliniais smūgiais. Tačiau diplomatija ir sėkmė nugalėjo.

REKLAMA

„Mes visi žinome apie panašius sprendimus ir vos neįvykusią nelaimę, – sakė ji. – Deja, bijau, kad daugelį tų sunkių pamokų pamiršome. Vien žvilgsnis į antraštę šiandien gali parodyti, kokia didele tapo branduolinė rizika.“

Šiam susirūpinimui pritaria ir branduolinio nusiginklavimo šalininkai, ir tie, kurie mano, kad JAV branduolinis arsenalas yra būtinas siekiant atgrasyti priešininkus.

„Man tikrai kelia nerimą tai, kad karas taip blogai klostosi Putinui... tai didina tikimybę, kad Putinas pajus, jog jam reikia eskaluoti karą, kad laimėtų iš šio konflikto“, – sakė Timas Morrisonas, buvęs D. Trumpo Baltųjų rūmų patarėjas branduolinės politikos klausimais, dabar dirbantis Hadsono instituto, aršiai nusiteikusio analitinio centro, tyrėju.

REKLAMA

Tai, tęsė jis, „atitinka Rusijos [karinės] doktrinos nuostatas dėl mažo galingumo branduolinių ar net cheminių ginklų panaudojimo“.

Morrisonas pridūrė, kad baiminasi, jog situacija gali išsiplėsti iki tokio lygio, kad Putinas „pakels kartelę, pakils eskalacijos laiptais, kad atkreiptų NATO dėmesį: „Ei, jums tikrai reikia nustoti ginkluoti ukrainiečius, aš daugiau to netoleruosiu“.

Rusija jau suintensyvino karą, Ukrainoje paleidusi hipergarsinę raketą, taip pat buvo apkaltinta numetusi fosforo bombas, kurios pagal Ženevos konvenciją yra uždraustos (nors cheminių medžiagų naudojimas karių judėjimui paslėpti ar taikiniams apšviesti nėra draudžiamas).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viešai pareiškė, kad aljansas padės Ukrainai specialia įranga, jei Rusija ją užpultų cheminiais, biologiniais ar branduoliniais ginklais.

Gottemoeller sakė, kad baiminasi, jog Maskva gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą. „Putinas gali bet ką, – sakė ji. Jis gali paskelbti, kad egzistencinę grėsmę kelia NATO sąjungininkė, tiekianti atsargas ukrainiečiams.“

Bėda dėl ginklų: gali būti naudojami keliems atakos būdams

Kiti nerimauja ne tiek dėl to, kad V. Putinas įsakytų surengti branduolinę ataką, kiek dėl klaidingo apskaičiavimo, dėl kurio būtų panaudotas branduolinis ginklas.

REKLAMA

Nunnas skambina pavojaus varpais dėl atsitiktinio apsikeitimo branduoliniais ginklais grėsmės dėl kibernetinės atakos prieš branduolines valdymo ir kontrolės sistemas – įskaitant piktavalius veikėjus, kurie tiesiogiai nedalyvauja konflikte ir gali būti supainioti su branduoliniu priešininku.

„Trečiosios šalys, trečiosios valstybės, gali įsikišti į valdymo ir kontrolės arba perspėjimo sistemas, – kalbėjo jis apie galimus įsilaužėlius. – Tokioje atmosferoje kišimasis į valdymo ir kontrolės sistemą gali būti laikomas sąmoningu veiksmu.“

REKLAMA

Praėjusiais metais J. Nunas sėkmingai lobavo Kongrese, kad šis įpareigotų Pentagoną atlikti JAV branduolinio arsenalo „saugumo patikrinimą“, „siekiant užkirsti kelią su kibernetine veikla susijusiai ir kitai rizikai, kuri gali lemti neleistiną ar netyčinį branduolinio ginklo panaudojimą dėl nelaimingo atsitikimo, klaidingos interpretacijos, klaidingo apskaičiavimo, terorizmo, netikėto technologinio proveržio ar tyčinio veiksmo“.

Pasak Morrisono, JAV ir sąjungininkų vadų užduotį iššifruoti Rusijos ketinimus dar labiau apsunkina tai, kad daugelis Rusijos mūšio lauko sistemų yra skirtos tiek įprastinėms, tiek branduolinėms ar cheminėms kovinėms galvutėms paleisti. Kitaip tariant, gali būti nepaprastai sudėtinga sužinoti, kada Rusijos kariuomenė nusprendė pasinaudoti branduoline galimybe.

REKLAMA
REKLAMA

„Viena iš problemų, susijusių su Rusijos branduolinėmis pajėgomis, yra ta, kad daugelis jų sistemų yra galinčios veikti keliais būdais, – sakė Morrisonas. – Taigi nebūtinai žinosime, ar S–300, ar tolimojo nuotolio [raketų ar artilerijos] baterija turi įprastinę, ar branduolinę kovinę galvutę.“

Jei JAV kariuomenės vadai aptiktų Rusijos branduolinius manevrus, sakė Nunas, Bidenas gali neturėti kito pasirinkimo, kaip tik imtis agresyvesnių veiksmų Maskvai atgrasyti, įskaitant Amerikos branduolinių pajėgų parengties įvedimą.

„Jei ore būtų pastebėti bombonešiai, įvairūs branduolinių pajėgų veiksmai, būtų buvę teikti kitokie pasiūlymas, – sakė J. Nunnas. – Mano nuomone, branduolinių ginklų panaudojimo rizika yra didesnė dėl klaidos ar nesusipratimo nei dėl tyčinių veiksmų. Tačiau vis dėlto klaidos tampa labiau tikėtinos, kai branduoliniai ginklai yra parengties režime.“

Blogasis scenarijus: kai kurių ginklų panaudojimas peraugtų į holokaustą

Organizacija „Branduolinės grėsmės iniciatyva“ pateikė hipotetinį, bet siaubingą scenarijų, kad pabrėžtų, kaip karas Ukrainoje gali pakrypti bloga linkme. Istoriniais pavyzdžiais pagrįstoje simuliacijoje dabartinis konfliktas paaštrėtų susprogdinus branduolinį ginklą Ukrainoje ir greitai peraugtų į branduolinį holokaustą.

REKLAMA

Scenarijuje pateikiama įvykių grandinė – atsitiktinis amerikiečių šnipinėjimo lėktuvo numušimas, neteisingas atsakomųjų veiksmų supratimas, kibernetinės atakos, kurios įneša dar daugiau sumaišties, ir lyderiai, turintys labai mažai laiko reaguoti. Įvykių grandinė baigiasi neįsivaizduojamu dalyku: Jungtinių Valstijų ir Rusijos branduoliniu karu.

„Per ateinančią valandą, – šaltakraujiškai detalizuojama, – žūsta 82 milijonai amerikiečių, panašiai nukenčia ir sąjungininkų šalys. Dauguma jų miršta iš karto, dar daugiau mirs nuo apsinuodijimo radiacija artimiausiomis dienomis ir savaitėmis.“

Be to, beveik vieningai sutariama, kad bet kokios viltys, jog Bideno administracija gali pasiekti tolesnių susitarimų su Putinu dėl branduolinės ginkluotės ribojimo, žlugo.

„Ginklų kontrolės atnaujinimo perspektyvos labai menkos“, – sakė Vienos nusiginklavimo ir neplatinimo centro vyresnysis mokslininkas Nikolajus Sokovas, dirbęs su ginklų kontrolės susitarimais Sovietų Sąjungos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijose.

Jis sakė, kad dabar viena iš priežasčių – labai asmeniška. Jis mano, kad norint atnaujinti derybas dėl branduolinės programos greičiausiai reikėtų surengti J. Bideno ir V. Putino arba bent jau jų aukščiausių diplomatų – valstybės sekretoriaus Antonijaus Blinkeno ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo – aukščiausiojo lygio susitikimą.

REKLAMA

„Pavadindamas Putiną karo nusikaltėliu, – sakė Sokovas, – Bidenas atmetė aukščiausiojo lygio susitikimo ar skambučio perspektyvą“. Tas pats sakytina ir apie Blinkeną bei Lavrovą. Šie dalykai, geriausiu atveju, trukdys ir atidės ginklų kontrolės klausimą“.

Tačiau kai kurie branduolinio nusiginklavimo šalininkai sako, kad Ukrainos krizė tik sustiprina jų argumentus, kodėl šie ginklai yra destabilizuojantys bei kodėl turi būti imtasi veiksmų jiems pašalinti visame pasaulyje.

„Branduolinių ginklų šalininkai jau seniai teigia, kad jie palaiko taiką, veikia kaip stabilizuojanti jėga, – sakė Stephenas Youngas, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (angl. Union of Concerned Scientists) vyresnysis atstovas Vašingtone. – Putinas šį įsitikinimą apverčia aukštyn kojomis, naudodamasis branduolinio karo grėsme kaip kitų atgrasymu nuo intervencijos prieš jo pajėgas Ukrainoje“.

„Kitaip tariant, – pridūrė S. Youngas, – Rusijos branduoliniai ginklai sudaro sąlygas šiam karui“.

Jis gyrė J. Bideno pastangas deeskaluoti branduolinę padėtį V. Putino grasinimų akivaizdoje. „Tačiau to nepakanka, – sakė Youngas. – Prezidentas turėtų patraukti branduolinių ginklų galimybę ir aiškiai pasakyti, kad vienintelis JAV branduolinių pajėgų tikslas – atgrasyti nuo branduolinio puolimo prieš Jungtines Valstijas ar jų sąjungininkus arba į jį atsakyti."

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų