Agresyvius Putino veiksmus galima paaiškinti vienu rodikliu

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Sprendimas pasirinkti trumpalaikį „pergalingą“ karą pasiteisino Vladimirui Putinui ne tik 2008-aisiais ir 2014-aisiais, bet ir 2000-aisiais, kuomet paskelbęs apie II-ojo Čečėnijos karo pergalę (nors ir formaliai ne jo pradėto) tuometinis l.e.p. prezidentas susižėrė reitingų laurus. Jau išbandytą, pasiteisinusį metodą jis gali pasirinkti ir dar vieną sykį Ukrainoje.

„Kuomet 1999-ųjų rugpjūtį premjeru netikėtai tapo FST direktorius Vladimiras Putinas, jo reitingas, – rašoma Jelenos Tregubovos knygoje „Kremliaus digerio pasakėlės“, – siekė tiesiog mikroskopinius 2 proc.“

Patyręs viešųjų ryšių ekspertas Aleksejus Volinas, paklaustas, ko reiktų imtis gavus tokį klientą ir kaip reiktų kelti jo reitingus, atsakė: „Mažas pergalingas karas“.

Po kiekvieno karinio konflikto – Putino reitingų šuolis

Maža to, 2008-aisiais, po Rusijos įvykdytos faktinės Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacijos, jokių Vakarų sankcijų Kremlius kaip ir nesulaukė.

„Išties skausmingų ES sankcijų, atsako į Maskvos avantiūras posovietinėje erdvėje, – kaip rodo įvairių Rusijos karų Rytų Europoje ir Kaukaze per pastaruosius 30 metų, – niekada nebuvo ir, tikėtina, niekada nebus“, – „Neue Zurcher Zeitung“ rašo Andreas Umlandas, Ukrainos ateities instituto ir Švedijos tarptautinių santykių instituto mokslinis bendradarbis.

Ekspertas pažymi, kad Rusijai ekonominės sankcijos po karų Gruzijoje ir Ukrainoje buvo ne tiek skausmingos, kiek atnešė naudos V. Putinui pergalės vidaus politikoje.

Ir iš tiesų, mažėjantys Rusijos prezidento reitingai po kiekvieno iš Rusijos karinių konfliktų šoktelėdavo aukštyn. Todėl dabartinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų, o taip pat ir Ukrainos, tikėtina, bus išsaugoma arba stiprinama bent jau iki parlamento rinkimų rugsėjį, įsitikinęs A. Umlandas.

REKLAMA

A. Navalno puolimas – atsakas į JAV sankcijas?

Kremliaus baimę netekti kontrolės demonstruoja ir noras visiškai sunaikinti ne tik patį A. Navalną fiziškai, bet ir visą jo daugelį metų kurtą ir puoselėtą kovos su korupcija organizaciją teisiškai. Siekis FBK paskelbti „ekstremistine“ ir taip faktiškai nutraukti bet kokią organizacijos veiklą gali būti siejamas tik su vienu: Kremlius atsidūrė eilinėje negrįžtamumo kryžkelėje ir kryptis lieka viena – toliau viską riboti, uždaryti ir gniaužti.  

„Vedomosti“ ir „New York Times“ apžvalgininkas Maksimas Trudoliubovas savo ruožtu mano, kad priespauda A. Navalnui ir jo kovos su korupcija grupes gali būti Kremliaus atsakas į neseniai paskelbtas JAV sankcijas. Rusijai nuolat buvo sunku kažką priešpastatyti Vakarų sankcijoms, nes nei technologijų, nei ekonomikos šalyje nėra. Todėl smogiama ten, kur Vakarai apsiginti negali, – saviems. Taip buvo 2014-aisiais, kai Kremlius uždraudė maisto prekių importą, o vėliau ir uždraudė įsivaikinti sunkiomis ligomis sergančius rusų vaikus amerikiečiams.

Dabar Kremlius ir vėl jau tradiciškai kovoja su savais. Tikėtina, kad V. Putinas jaučiasi labai gerai įvaldęs „mušk savus, kad svetimi bijotų“ taktiką. JAV ir Čekijai išvarius Rusijos saugumiečius-diplomatus atsakas buvo labiau nukreiptas į savus: atsirado draudimas ambasadoms samdyti Rusijos piliečius. Priežastį įvardijo URM atstovė Marija Zacharova. Pasirodo, Kremliui užkliuvo tai, kad amerikiečiai savo darbuotojams suteikia galimybę lengviau gauti JAV pilietybę.

Maisto kainų augimas

Dar viena problema, su kuria pastaruoju metu susiduria Rusijos valdžia, – nenumaldomai augančios maisto kainos. Kremlius bando susitvarkyti su šia problema „draugiškai susitariant su verslu“, o ekspertai tvirtina, kad toks bandymas įvesti valstybės reguliavimą baigsis tiesiog prekių deficitu.

Susitarus su verslininkais, jau buvo apribotos kylančios cukraus ir aliejaus kainos, skelbia BBC. Taip pat buvo pranešimų, kad valdžia ruošia kiaušinių, makaronų ir vištienos kainų ribojimus.

REKLAMA

Šios šalies vyriausybė sujudo po to, kai viešą kritiką kainų atžvilgiu išsakė prezidentas Vladimiras Putinas. 2020-ųjų gruodį, viename iš ekonomikos klausimų pasitarimų, jis pareiškė, kad cukraus, aliejaus, kruopų, makaronų ir duonos gaminių kainų augimo negalima pateisinti pandemijos poveikiu. Tuo pat metu jis nurodė per savaitę „sustabdyti kainų augimą“ ir pažėrė kritikos regionų vadovams bei valdininkams.  

BBC kalbinti ekonomistai kritikavo valdžios būdus sureguliuoti kainas. Rusijos audito rūmai pažymėjo, kad tokios priemonės gali nulemti prekių deficito atsiradimą. Kritikavo valdžios sprendimą ir Rusijos bankas.

Valdžios atstovų teigimu, tai nėra „valstybės reguliavimas, o „draugiškas susitarimas su verslu“. Tačiau kai kurie tokių susitarimų dalyviai jau atskleidė problemas, su kuriomis susiduriama: gamintojai, kurie neteko galimybės užsidirbti iš cukraus ir aliejaus, pradėjo kelti didmenines kainas visiems produktams, kuriuose yra naudojamas cukrus ir aliejus.

Rusijos gamintojai tokiuose Rusijos valdžios veiksmuose įžvelgia ir politinius motyvus. Rudenį vyks rinkimai į Rusijos Dūmą, o Krymo kaip už gerą rusams antrą kartą prakišti nepavyks. „Ši problema staiga tapo politine! Mes jaučiame ypatingą nestabilumą. Už viso to stovi rugsėjo rinkimai į Valstybės Dūmą...“, – „Les Echos“ cituojamas vienas iš verslo atstovų.


Rašyti komentarą...
P
Pupkinas
2021-04-26 18:49:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sita meslo gabala, tiek daug siuksliu vercianti, redakcija privalo blokuoti!
Atsakyti
-2

B
Bingo
2021-04-25 22:33:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taiklus Rusijos apibūdinimas straipsnyje:
„mušk savus, kad svetimi bijotų“
Atsakyti
-3

P
Pastumdėliai
2021-04-26 01:29:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasaulio pastumdėliai. Europoje nėra tokios šalies, kuri nebūtų išsiuntusi lauk rusų diplomatų. Ir netgi daug kartų.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų