Yra anekdotas, kuriame klausiama – „kas paėmė Bastiliją“? Šiais laikais kai kuriuose sluoksniuose (o ypač šiaurėje) pasakojamas toks pusiau anekdotas „kas pražiopsojo „Skype“?

Neapsimetinėsiu technologijų ekspertu, nes ir pats apie „Skype“ išgirdau mažiau nei prieš metus ir užsiregistravęs tapau vartotoju numeris penkiasdešimt trys milijonai kažkelintu. Paprastai tariant, „Skype“ – tai internetinis telefonas, kuriuo, turėdamas ausines ir mikrofoną, gali nemokamai kalbėtis su pusbroliu Airijoje ir mokėti tik už internetą. Daugumą žmonių, pirmąsyk pasinaudojusių „Skype“, ištikdavo mažas šokas – „negi iš tikrųjų taip paprasta… kaip aš iki šiol nežinojau“.

Šioks toks šokas dėl „Skype“ ir panašių programų ištiko pasaulinį verslo ir ypač telekomunikacijų elitą. Analitikai prognozuoja, kad per penkerius metus telefoninių paslaugų kainos gali gerokai sumažėti.

Naudojantis „Skype“, kildavo mintis, kad už viso to slypi ne milijardinė firma, bet keli „kieti“ programuotojai iš „rūsio“. Buvo aišku: jei „Skype“ galima naudotis nemokamai, jie gali uždirbti tik iš reklamos ir šalutinių paslaugų. Vėliau paaiškėjo, kad, regis, per visą savo kelerių metų gyvavimo istoriją „Skype“ gavo tik 70 mln. dolerių pajamų. Išgirdęs, kad neseniai internetinės prekybos milžinas „Ebay“ nupirko „Skype“ už 2,6 milijardo dolerių (vos ne pusė metinio Lietuvos biudžeto), pagalvojau, kad tai ir vėl tradicinė internetinės pelenės istorija. Pavyzdžiui, 1998 metais emigrantas iš Rusijos Sergejus Brinas su kolega iš biuro, kuriame buvo viso labo vienas kabinetas, pradėjo platinti „Google“, kuris dabar jau vertas 36 milijardų dolerių, arba beveik dvejų metų Lietuvos BVP.

REKLAMA

Vis dėlto apsirikau. Nors vienam „Skype“ kūrėjų, kaip ir Brinui, dabar 32 metai, tačiau gimė jis visai ne Sankt Peterburge, bet net šimtu kilometrų piečiau – Taline, ir jo vardas visai ne Sergejus Brinas, o Jaanas Tallinnas. Na, o iš tikrųjų pagrindiniai vaikinai yra Niklas Zennstromas bei Janusas Friisas – iš Švedijos ir iš Danijos. Tačiau „Skype“ oficialiai buvo sukurtas Estijoje, „trijų žmonių garaže“, anot žurnalo „Forbes“, o viskam vadovavo minėtasis Jaanas (nors pati firma ir, matyt, dalis kapitalo yra išsisklaidę kažkur tarp Londono ir Liuksemburgo).

Spalio 15 dienos „The Economist“, kuris atidžiai sekė „Skype“ istoriją, išspausdino straipsnį apie Estiją „Kai mažas yra nuostabiai sėkmingas“ („When small is beautifully successful“). Estija seniai yra „The Economist“ numylėtinė – ekonomikos augimas, liberalios reformos, „plokščias“ 24 proc. pajamų mokestis (kurį Lietuva irgi turės nuo 2008 m.). Tačiau, pasirodo, tai dar ne viskas. Be „Skype“ sukūrusios komandos, kuri dabar jau įdarbina 100 programuotojų Estijoje ir daugumą kurių padarė multimilijonieriais, sklinda gandas apie kažkokį „Playtech“. Jis gamina internetinių lošimų (kas nebandė, patariu nebandyti) programas ir jo akcijos greit gali būti parduotos už 1 milijardą dolerių (kiek, beje, „Mažeikių nafta“ kainuoja?)

Tačiau tai tik pradžia arba, tiksliau, ledkalnio viršūnė. Beveik prieš metus „Forbes“ žurnalas viršelyje anonsavo straipsnį „Estija: jeigu kas nors veikia, mes tai sulaužysim (kitaip sakant, „mes ateinam“), arba e. respublika Estija“. Straipsnio esmę nusako Jungtinių Tautų vystymo programos administratoriaus Marko Browno žodžiai: „Jeigu internetas būtų valstybe, tai būtų Estija“. Toliau tiesiog užgniaužia kvapą. Pusė estų už automobilių stovėjimą atsiskaito internetu. 80 proc. internetu užpildo mokesčių deklaracijas, kurių valstybinis apdorojimas tetrunka 5 dienas, o Slovėnijoje 7 mėnesius (Amerikoje, ko gero, panašiai). Net nereikia aiškinti, kad estai internetu ir mobiliaisiais telefonais naudojasi daugiau nei prancūzai. Pusė estų reguliariai naudojasi internetu, lietuvių – penktadalis.

REKLAMA

Maždaug prieš 10 metų Estija pradėjo „Tigro šuolio“ programą, kurios esmė buvo interneto plitimo skatinimas ir e. valstybės kūrimas. Vyriausybės ketvirtadienio posėdžiai vyksta internetu (t.y. kiekvienas ministras gali sėdėti savo ministerijoje, Briuselyje ar Havajuose). Valstybinės įstaigos oficialiems dokumentams nenaudos popieriaus, išskyrus vieną kopiją archyvams. Jau dveji metai, kai beveik visi estai turi elektronines identifikacijos korteles, kurios atstoja pasą, su jomis galima keliauti po Europą, taip pat susimokėti už važiavimą autobusu. Pinigai ir kiti dokumentai darosi nebereikalingi. Vairuotojai turės elektronines teises, kuriose bus fiksuojamos visi jų pažeidimai. 25 proc. Estijos pramonės eksporto sudaro mobiliųjų telefonų surinkimas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų