REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Triukšmingi vakarėliai, sava draugų kompanija ir bendravimo su šefu subtilybės jo laukia ateity.

Kol kas būsimasis vakarėlių liūtas dar tik žengia pirmuosius bendravimo žingsnelius kieme, smėlio dėžėje, žaidimų aikštelėje. Ko jis išmoks? Saviapgaulės ir nepasitikėjimo draugais ar komunikabilumo ir lankstumo užbėgant už akių nemalonioms situacijoms?

Tai labai priklauso nuo jūsų!Pateikiame keletą klasikinių situacijų ir galimų jų sprendimo variantų. Kol kas jūsų užduotis – tinkamai reaguoti, kad jūsų vaikas vėliau galėtų tinkamai pasinaudoti išmoktomis pamokomis.

1.    Pagavo kiškį – ar įsikišti?

Pargriūti belakstant – vaiko kasdienybė. Ir vis dėlto kaskart apmaudu, norisi, kad atsikėlus lauktų paguodos žodis. Svarbiausia – nenumokite ranka į vaiko jausmus, net jei jo „kančios“ užsigavus jums ir atrodo menkniekis. Pagailėkite, palaikykite, padrąsinkite – tai jam bus svarbi užuojautos ir supratingumo pamoka ateičiai.

•    Situacija: mažylis pargriuvo, bet neužsigavo. Galima pasakyti: „Šaunuolis, puikiai nukritai, niekur neužsigavai. Netrukus būsi tikras vikruolis!“

•    Situacija: mažylis pargriuvo, užsigavo ir jam skauda. „Maudžia, brangusis? Nieko tokio, truputėlį pakentėk, tuojau praeis...“

2.    Kvailas pavyzdys užkrečia

Mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus vaikai išmoksta dar pirmaisiais gyvenimo metais. Motulė gamta tai išsigalvojo neatsitiktinai. Mėgdžiojimas mažiesiems padeda mokytis. Deja, vaikų žaidimų aikštelėje šis gebėjimas tampa dažniausia konfliktų priežastimi.

•    Situacija: Jūsų atžala panoro pasisupti kaip tik tada, kai prie sūpynės nubėgo kitas vaikas. Galima nukreipti vaiko dėmesį ir sudominti kita veikla. Taip ir jam, ir jums bus ramiau, bet... o kur gi dingo tikslo siekimas? Ar ne išmintingiau būtų paaiškinti, jog reikia tik sulaukti savo eilės? Belaukiant galima ir ką nors pažaisti, tačiau paraginkite mažylį sukiotis netoliese ir stebėti, kada sūpynės bus laisvos – taip išmokysite nemesti savo tikslo, o tik sulaukti tinkamos akimirkos.

•    Situacija: Kitas vaikas elgiasi netinkamai, jūsiškis ima elgtis taip pat. Tučtuojau sustabdykite saviškį ir paaiškinkite, kodėl taip elgtis negalima. Jei kito mažylio niekas nestabdo, galite drauge su savo vaiku prieiti ir šiam taip pat paaiškinti, kodėl jis elgiasi netinkamai ir turėtų liautis. Kokia iš to nauda būsimajam kompanijos sielai? Savo pavyzdžiu parodysite, jog blogas elgesys netoleruotinas, o jei kiti elgiasi netinkamai, visai negėda nepaklusti instinktui juos mėgdžioti.

3.    Pagyrų puodo šveitimas

Triukšmingi vakarėliai, sava draugų kompanija ir bendravimo su šefu subtilybės jo laukia ateity.

Kol kas būsimasis vakarėlių liūtas dar tik žengia pirmuosius bendravimo žingsnelius kieme, smėlio dėžėje, žaidimų aikštelėje. Ko jis išmoks? Saviapgaulės ir nepasitikėjimo draugais ar komunikabilumo ir lankstumo užbėgant už akių nemalonioms situacijoms?

Tai labai priklauso nuo jūsų!Pateikiame keletą klasikinių situacijų ir galimų jų sprendimo variantų. Kol kas jūsų užduotis – tinkamai reaguoti, kad jūsų vaikas vėliau galėtų tinkamai pasinaudoti išmoktomis pamokomis.

1.    Pagavo kiškį – ar įsikišti?

Pargriūti belakstant – vaiko kasdienybė. Ir vis dėlto kaskart apmaudu, norisi, kad atsikėlus lauktų paguodos žodis. Svarbiausia – nenumokite ranka į vaiko jausmus, net jei jo „kančios“ užsigavus jums ir atrodo menkniekis. Pagailėkite, palaikykite, padrąsinkite – tai jam bus svarbi užuojautos ir supratingumo pamoka ateičiai.

•    Situacija: mažylis pargriuvo, bet neužsigavo. Galima pasakyti: „Šaunuolis, puikiai nukritai, niekur neužsigavai. Netrukus būsi tikras vikruolis!“

•    Situacija: mažylis pargriuvo, užsigavo ir jam skauda. „Maudžia, brangusis? Nieko tokio, truputėlį pakentėk, tuojau praeis...“

2.    Kvailas pavyzdys užkrečia

Mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus vaikai išmoksta dar pirmaisiais gyvenimo metais. Motulė gamta tai išsigalvojo neatsitiktinai. Mėgdžiojimas mažiesiems padeda mokytis. Deja, vaikų žaidimų aikštelėje šis gebėjimas tampa dažniausia konfliktų priežastimi.

•    Situacija: Jūsų atžala panoro pasisupti kaip tik tada, kai prie sūpynės nubėgo kitas vaikas. Galima nukreipti vaiko dėmesį ir sudominti kita veikla. Taip ir jam, ir jums bus ramiau, bet... o kur gi dingo tikslo siekimas? Ar ne išmintingiau būtų paaiškinti, jog reikia tik sulaukti savo eilės? Belaukiant galima ir ką nors pažaisti, tačiau paraginkite mažylį sukiotis netoliese ir stebėti, kada sūpynės bus laisvos – taip išmokysite nemesti savo tikslo, o tik sulaukti tinkamos akimirkos.

•    Situacija: Kitas vaikas elgiasi netinkamai, jūsiškis ima elgtis taip pat. Tučtuojau sustabdykite saviškį ir paaiškinkite, kodėl taip elgtis negalima. Jei kito mažylio niekas nestabdo, galite drauge su savo vaiku prieiti ir šiam taip pat paaiškinti, kodėl jis elgiasi netinkamai ir turėtų liautis. Kokia iš to nauda būsimajam kompanijos sielai? Savo pavyzdžiu parodysite, jog blogas elgesys netoleruotinas, o jei kiti elgiasi netinkamai, visai negėda nepaklusti instinktui juos mėgdžioti.

3.    Pagyrų puodo šveitimas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tenka pripažinti, kad ne tik vaikams, bet ir daugeliui suaugusių dažnai svarbu pasipuikuoti naujais daiktais, pirkiniais. Mintis, kad bičiuliai, kaimynai ar kolegos „sprogs iš pavydo“, skatina pasijusti pranašesniu, geresniu. Nors, geriau pagalvojus, ši menkavertė akimirkos šlovė veikiausiai pridaro daug daugiau nemalonumų, nei suteikia malonumo. Ji gali įžiebti nesantaiką net ir tarp geriausių draugų, o ką jau kalbėti apie tiesiog pažįstamus. Kaip tik todėl praverstų mažyliui kuo anksčiau išaiškinti, kuo didžiuotis dera (pvz. išmoktu ilgu eilėraščiu ar gebėjimu nesuklydus 10 kartų peršokti per virvutę) ir kuo – ne.

•    Situacija: Vaikas nori neštis parodyti kitiems naują žaislą. Jei pulsite aiškinti, kad kiemo draugai gali sulaužyti jo brangiąją mašinėlę – visai be reikalo nuteiksite savo atžalą įtariai žiūrėti į aplinkinius, kaip į potencialią grėsmę jo daiktams. Sumanesnis žingsnis – paaiškinti vaikui, kad kiti vaikai taip pat norės žaisti su jo žaisliuku. Ir kuo daugiau vaikų bus – tuo daugiau jų norės pažaisti. Tad ar jis tikrai pasiruošęs neštis žaislą ir dosniai atiduoti jį į kitų vaikų rankas? Tiesa, kol mažylis dar nesulaukė 3-4 metų ir jam sunkokai sekasi planuoti savo veiksmus, galima tiesiog suskirstyti jo žaislus į tuos, kuriuos į kiemą neštis galima, ir tuos, kurie skirti tik žaidimui namuose.

•    Situacija: Jis nori tokio pat žaislo, kokį turi draugas. Jei kitas vaikas į žaidimų aikštelę atsinešė jūsų mažyliui patikusį žaislą – nenustebkite, jūsiškis netruks pareikšti, jog irgi nori lygiai tokio paties. Dažniausiai tokioje situacijoje daroma tėvų klaida – bergždi aiškinimai, esą jam tokio žaislo visai nereikia arba kad žaislas visiškai niekam tikęs. Taip jūs ne įtikinsite savo atžalą, o tik pamokysite saviapgaulės pradmenų. Vėlesniam gyvenimui daug labiau praverstų apdairesnis pasiūlymas susitaupyti pinigų tokiam žaislui. Daugybės tėvų praktika parodė, jog ši laikina priemonė padeda ne tik „suvaldyti“ mažylio norus, kurie, atrodo, niekada nesibaigs, bet ir nukreipti jo dėmesį nuo akimirkos įgeidžio: paklaustas po savaitės jis jums tikriausiai pareikš, kad pinigus jau taupo visai kitam žaislui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų