REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik 2000 – tiek kasmet Lietuvoje gimsta neišnešiotų kūdikių. Medikai džiaugiasi, kad dėl mokslo pažangos dauguma jų išgyvena, tačiau vardija kitas problemas. Pavyzdžiui, nuo didžiųjų klinikų nutolusiuose rajonuose – specialių poreikių „neišnešiotukams“ profesionalų pagalba ir klastingų ligų diagnostika beveik neprieinama. O tai neretai baigiasi kūdikio negalia.

Beveik 2000 – tiek kasmet Lietuvoje gimsta neišnešiotų kūdikių. Medikai džiaugiasi, kad dėl mokslo pažangos dauguma jų išgyvena, tačiau vardija kitas problemas. Pavyzdžiui, nuo didžiųjų klinikų nutolusiuose rajonuose – specialių poreikių „neišnešiotukams“ profesionalų pagalba ir klastingų ligų diagnostika beveik neprieinama. O tai neretai baigiasi kūdikio negalia.

REKLAMA

Kai Robertos Kristupas gimė, mama sako, kad jis buvo toks mažas, kad tilpo į jos delnus. Berniukas pasaulį išvydo dviem mėnesiais per anksti, sverdamas vos 1 kg 470 gr, tad per 11 dienų priaugti 12 gramų – beveik po gramą kasdien – didelis laimėjimas.

„Kai pirmą kartą padavė ant rankų, tai baimė labai didelė buvo, nes kur paduoda normalų vaiką, išnešiotą, o čia… pasiimi, susigūži ir nežinai, ką daryti su tokiu“, – sakė Roberta, ankstuko mama.

REKLAMA
REKLAMA

Santaros klinikose su „neišnešiotuku“, kol jis sustiprės, kelis mėnesius apsigyvenusi Roberta sako, kad nepalūžo tik dėl artimųjų palaikymo bei profesionalių medikų, įskaitant psichologus, pagalbos.

REKLAMA

„Buvo labai didelis šokas, nes buvome nepasiruošę, išvažiavome kaip stovėjom. Tai va. Ir tiek vyrui, tiek sūnui buvo sunku. Tai va, o dabar viskas praėjo, viskas gerai“, – sakė Roberta.

Visgi Roberta turi dėl ko nerimauti. Jai su „ankstuku“ Kristupu teks grįžti į namus Rokiškio rajone, o nuo jų artimiausia medikų pagalba tik Utenoje arba Panevėžyje – vidutiniškai už 90-ies kilometrų.

„Žinokit tikrai bijau, nes kai reikės parvažiuoti namo… nes tas atstumas. Čia tai viskas vietoj, o tenai praktiškai savas gydytojas. Kiek galėsi su juo konsultuotis ir viskas“, – sakė ankstuko mama.

REKLAMA
REKLAMA

Minint pasaulinę neišnešiotų kūdikių dieną, diskusija apie „ankstukus“ ir Seime. Čia sprendžiama, kaip dar valstybė galėtų prisidėti padedant tokiems kūdikiams ir jų šeimoms.

„Mes, kaip politikai, turime kelti klausimą, kaip galime užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir tinkamo finansavimo užtikrinimą, kad tie kūdikiai, kurie gimsta neišnešioti, ir tos šeimos gautų kompleksines paslaugas visoje Lietuvoje, ne tik didžiuosiuose miestuose“, – kalbėjo parlamentarė Monika Navickienė.

Medikai sako, kad nepaisant to, kad Lietuvoje išgyvena apie 80 – 90 procentų neišnešiotų kūdikių, vis dar daroma per mažai, kad specialių poreikių ir sutrikusio vystymosi mažyliai gyventų pilnavertį gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skandinavų šalys, į kurias mes visada norime lygiuotis, jie stebi vaikus žymiai ilgiau perinataliniuose centruose, ten, kur jie gimė. Jie tiesiog atvyksta kontrolei. Mes Lietuvoje tą darome iki metų amžiaus. Tiek mes turime pinigų, lėšų, pajėgumų ir galios, kad galime tuos vaikus stebėti, o po to jie paskui jau išsibarsto po visą Lietuvą“, – sakė LSMU Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.

Kadangi šalyje nėra neišnešiotų naujagimių duomenų bazės, tai reiškia, kad po metų nutraukus mažųjų stebėseną, didėja rizika per vėlai diagnozuoti tam tikrus sutrikimus, kurie gali turėti milžiniškos įtakos „ankstukų“ gyvenimo kokybei, blogiausiu atveju – baigtis rimta negalia.

REKLAMA

„Tai yra didžiulė baimė, kas bus toliau – ar mano vaikelis laiku pradės valgyti, ar jis pradės laiku kalbėti, ar jis pradės vaikščioti, kaip jis adaptuosis darželyje, kaip jam seksis mokykloje, kaip jį priims visuomenė, jeigu jis turi specialių ugdymosi poreikių arba negalią. Tai yra didžiulis iššūkis ir nežinomybė“, – sako asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.

„Maža dalis vaikų turi sunkius raidos sutrikimus, kaip cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, autizmas, bet IŠTR jie turi dažnai miego problemų dėl sutrikusios savireguliacijos ir vėliau elgesio problemų darželyje. Žodžiu, tai yra vaikai, kuriems labai specifinės pagalbos reikia dar daug metų po to, kai jie išeina iš ligoninės“, – aiškino Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė.

REKLAMA

Tai savo kailiu patyrė ir trijų dukrų, iš kurių dvi gimė neišnešiotos, mama Dalia. Ji ėmėsi socialinės iniciatyvos „Galių dėžutė“. Tai – „neišnešiotukų“ tėvams skirtas informacinis leidinys, kuris bus platinamas visoms savivaldybėms.

„Neturėjau galimybės laiku padėti savo savo vaikui. IŠTR Man nebuvo laiku suteikta koordinuota informacinė pagalba, kuri yra esminis žingsnis, norint susidaryti tą pradinį planą, kur man reikia eiti, kur reikia kreiptis, kokios pagalbos formos ir t.t.“, – aiškino „Galių dėžutė“ įkūrėja Dalia Kuliešienė.

Kasmet iš visų Lietuvoje pasaulį išvystančių naujagimių apie 6 – 7 proc. gimsta neišnešioti. Pernai tokių mažylių gimė 1704 – maždaug penkiais procentais daugiau nei užpernai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų