Pirmoji blogoji naujiena: naujosios skaitmeninio ryšio priemonės neįprastai praplečia įvairaus plauko kenkėjų veiklos apimtis. Tai gali būti pavieniai asmenys ar kenkėjiškos bendruomenės, kibernetiniai sukčiai ir organizacijos, svajojančios apie pasaulinį viešpatavimą. Nusikaltimų internete skaičius nenumaldomai auga: priekabiavimas soc. tinkluose, įsilaužimai į duomenų bazes rinkimų metu, virusų puolimai.
Po „Wannacry“ išpuolio, tūkstančiai bendrovių ir organizacijų tapo naujų kibernetinių išpuolių aukomis pasirodžius virusui „NotPetya“. Potencialiai tokie kenkėjai gali paveikti strategiškai svarbias sritis: pramonę, sveikatos apsaugos ir bankų sektorius, aviaciją ir panašiai.
Ir šis fenomenas auga ne dienom o valandom. Iš vienos pusės, globalus kompiuterių tinklapių tinklas Internete ir „debesyse“ palengvina virusų plitimą akimirksniu, iš kitos – niekada nesibaigiančios lenktynės dėl inovacijų tarp kibernetinių nusikaltėlių ir saugos bendrovių.
Kas bus, jeigu IT gigantai pradės vystyti nedorus kėslus?
Nacionalinio saugumo grėsmes šiuo metu prižiūri specialios tam skirtos institucijos. Tačiau, siekiant nustatyti kibernetinių išpuolių šaltinius, reikalingi ilgas tyrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas, kuris, vis labiau globalėjant interneto tinklui, darosi dar klampesnis ir sudėtingesnis.
Blogiausiu atveju galime įsivaizduoti katastrofišką „Alibaba“ tinklo vystymosi scenarijų. Jis šiuo metu užsiima daugiau internete teikiamų paslaugų tiekimu: paieškos sistemos, socialiniai tinklai, elektroninė komercija, prekyba, apmokėjimo paslaugos, interneto tiekimo, – visos šios ir kitos paslaugos yra šimtų milijonų kinų kasdienybė, kuri rytoj gali virsti pusės pasaulio naudojama produkcija. Kas nutiks po kelių metų, jeigu paaiškės, kad šis gigantas siekia kitų tikslų, negu tik viešpatavimas prekybos sferoje?
Antroji bloga naujiena: mūsų nuomonių ir veiksmų laisvės yra ribojamos kasdien. Rytinio pašto kalnai, persekiojanti reklama, nesibaigiančios reikalingos informacijos paieškos „fake news“ jūroje, palieka mums vis mažiau ir mažiau laiko kūrybai ir mąstymui, ir netgi gali sumažinti darbingumą. Menkiausi mūsų veiksmai, o rytoj jau ir mintys, išmatuoti fiziologiniais davikliais ir iššifruoti pagal mūsų veidų išraiškas, dabar skaitmeninami ir kiekvieną sekundę papildo gigantiškas duomenų bazes, kad pašertų neužkemšamą „big data“. Tokiu būdu interneto gigantai krapšto informaciją iš tų informacijos bedugnių ir veržiasi į mūsų gyvenimus, siūlydami tariamai išskirtinai mums parinktus produktus ir paslaugas, tuo pačiu darydami įtaką mūsų elgesiui ir palaipsniui programuodami mūsų elgesį.
IT gigantų piktnaudžiavimas savo padėtimi
Galima taip pat teigti, kad informacinių technologijų bendrovės aptarnaudamos klientus, kurie jau yra pavargę nuo reklamos ir priekabiavimo, veikia nepriekaištingai. Be jokios abejonės, šios bendrovės dažnai demonstruoja nepriekaištingą įvaizdį, užsiima humanitarine pagalba ar finansuoja medicininius tyrimus. Tačiau, deja, ilgas nuodėmių sąrašas eilinį sykį įrodo, kad kelias į skaitmeninės ekonomikos kelią bus ilgas. Gana dažnai didžiosios bendrovės yra prigaunamos vagystėje ir baudžiamos jas tikrinančių bendrovių. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių: booking.com, pasaulinis viešbučių rezervavimo lyderis, kuris ima didžiulį mokestį (siekiantį ir 30 proc.), kad užimtum viršutinę eilutę su fiktyviais teigiamais atsiliepimais. Kitas pavyzdys – programinė įranga „AdblockPlus“, kuri, kaip paaiškėjo, blokuoja visus skelbimus internete, išskyrus tuos, kurie patenka į bendrovės „baltuosius sąrašus“ ir išvengė kontrolės dėka milijoninių išmokų.
Visai neseniai kelių Europos šalių atstovai padavė ieškinį „Facebook“ dėl konfidencialių duomenų perdavimo tarp didžiausio pasaulyje socialinio tinklo ir „WhatsApp“.
Teks keisti įpročius?
Visų pirma, bendrovės ir organizacijos privaloma tvarka turi pagerinti savo tinklapių ir su jais susijusių objektų saugą, antra – nacionalinės ir tarptautinės priežiūros institucijos turi būti sustiprintos. Deja, čia reikia suprasti, kad visam tam prireiks daug laiko, ir kol kas mes nesame apsaugoti nuo rimtų kibernetinių išpuolių. Žinant, kad „blogiečiai“ irgi nesnaudžia, o sukurti veiksmingą pasaulinę saugos sistemą yra sudėtingas organizacinis darbas, galima tikėtis nuolatinio sukimosi rate.
Greičiausiai, ką galima pakeisti, tai mūsų pačių asmeninių laisvių atgavimas. Visų pirma, kaip narkomanas, kuris stengiasi „užrišti“, kiekvienas interneto vartotojas turi mokėti sumažinti savo buvimo internete laiką. Ir iš esmės turime išmokti geriau valdyti savo laiką, kad ir „realiame“ laike turėtume laiko apmąstymams, poilsiui ir meditacijai.
Antra, turime išmokėti taikyti kompleksines priemones, kurios būtų priešpastatomos informaciniams gigantams, geriau išnaudoti socialinius tinklus ir saugotis nuo neteisėtų išpuolių.
Pavyzdžiui, kelis tūkstančius viešbučių savininkų vienijantis „fairbooking“, kurie stengiasi išsiveržti iš „booking.com“, ar kiti atvejai, tokie kaip taksistų bendruomenės, besipriešinantys „Uber“ diktatūrai.
Ir trečia, tuo metu, kai yra sprendžiami tokie klausimai, kaip lotynų kalbos gražinimas į šiuolaikinę mokymosi sistemą, mums derėtų svarstyti aktualų jau pradinėse mokyklose „laisvų piliečių informacijos erdvėje“ mokymą.
