Pašnekovai paaiškina, kad susirgus prieš pat atostogas, o paskui pasveikus, atostogos turėtų prasidėti ne vėliau kaip paskutinę suplanuotų atostogų dieną. O jei susergama atostogų metu, jos yra stabdomos nuo tos dienos, kai gaunamas laikinas nedarbingumas.
Vis dėlto, jei darbuotojas serga ilgiau, nei buvo suplanuotos atostogos, dėl kitų išeiginių datų reikia tartis su darbdaviu ir ieškoti kompromiso.
Pažymima, kad susirgus per atostogas taip pat priklauso ligos išmoka, kuri gali būti ne mažesnė nei 200 ir ne didesnė nei 2132,75 eurų per mėnesį.
Tačiau jeigu ligos metu nesilaikoma gydytojų nurodymų, pinigus galima prarasti.
Dėl neišnaudotų atostogų – tartis su darbdaviu
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius sako, kad liga per atostogas – visiškai natūralus atvejis, kuris nutinka neretai, ypač žiemos laikotarpiu.
Jis pažymi, kad jei žmogus yra suplanavęs atostogas nuo, pavyzdžiui, pirmadienio, bet suserga ketvirtadienį, dar prieš prasidedant atostogoms, tokiu atveju jis gauna laikiną nedarbingumą – biuletenį, „Sodra“ jam moka nedarbingumo išmoką, o atostogos automatiškai nebesiskaičiuoja ir jis jų neišnaudoja.
Tačiau, pašnekovo teigimu, pasibaigus nedarbingumui atostogų pradžia turėtų prasidėti ne vėliau nei numatyta atostogų pabaiga. T.y. jeigu žmogus turėjo atostogauti liepos 1–14 d., bet susirgo birželio gale ir pasveiko liepos 7 d., tai atostogos turėtų prasidėti ne vėliau kaip nuo liepos 14 d.
„Bet gali būti ilga liga, pavyzdžiui, susilaužiau koją ir turiu biuletenį visą tą atostogų laiką. Tokiu atveju, nedarbingumui pasibaigus, reikia tartis su darbdaviu, kada man galėtų būti suteiktos atostogos.
Aišku, suprantamas ir darbdavio interesas – jei buvo suplanuotos atostogos, sudėlioti darbai, kas ką pavaduoja, galbūt kitas kolega dabar išeina atostogų, tai tada reikia ieškoti kompromiso, kada tomis atostogomis bus galima pasinaudoti“, – komentuoja VDI kancleris.
Pašnekovas pamini, kad jeigu susergama atostogų metu, konstatuojama liga ir suteikiamas laikinas nedarbingumas, atostogos nebesinaudoja nuo to dienos, kada suteiktas biuletenis.
Jo teigimu, „Sodra“ vėlgi suteikia išmoką, o dėl likusio atostogų laikotarpio vėl reikia tartis su darbdaviu – galbūt išeis jas pasiimti iš karto po ligos, gal po savaitės ar po mėnesio: „Tai – susitarimo reikalas.“
Kas gali gauti ligos išmoką
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič atskleidžia, kad už pirmas dvi nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, kiekvienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pasak jos, tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
O nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos, pašnekovės teigimu, ligos išmoką moka „Sodra“.
„Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą“, – komentuoja M. Kozič.
Ji paaiškina, kad ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo: „Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2022 m. liepą, vertinamos 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesių draudžiamosios pajamos.“
Išmokos dydis siekia 2,1 tūkst. eurų
„Sodros“ atstovė pamini, kad ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o ligos išmoka už vaiko slaugą – 65,94 proc.
M. Kozič teigimu, ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“, t.y. išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su VDU šalyje.
Ji atskleidžia, kad „Sodros“ mokama ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procentų šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio: „Taigi, 2022 m. liepą vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 9,57 euro, o mėnesio išmoka – mažesnė nei 200 eurų.“
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio: „Tad ligos išmoka už liepą negali viršyti 102,05 euro per dieną arba 2132,75 euro per mėnesį.“
Ko negalima daryti turint nedarbingumo pažymėjimą
„Sodros“ atstovė atkreipia dėmesį, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
Pasak jos, jei žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, t.y. vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu.
„Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – pasakoja pašnekovė.
M. Kozič primena, kad norint gauti ligosi išmoką reikia būti pateikus neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems būsimiems nedarbingumo atvejams.
Jos teigimu, prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui.
