Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kylančios kainos skaudžiai kanda, tačiau amžinas klausimas išlieka – kiek aukoti Bažnyčiai? Kunigai tvirtina, kad už laidotuvių mišias kiekvienas tikintysis turėtų aukoti tiek, kiek sako širdis. Vis dėlto už mirusiojo pagerbimą bažnyčioje „į vokelį“ kai kurie deda dviženkles arba triženkles sumas.  

Kylančios kainos skaudžiai kanda, tačiau amžinas klausimas išlieka – kiek aukoti Bažnyčiai? Kunigai tvirtina, kad už laidotuvių mišias kiekvienas tikintysis turėtų aukoti tiek, kiek sako širdis. Vis dėlto už mirusiojo pagerbimą bažnyčioje „į vokelį“ kai kurie deda dviženkles arba triženkles sumas.  

REKLAMA

Nors Lietuvos ekonomikai smogė infliacija, Bažnyčiai skiriami aukų dydžiai nesikeitė, sako vienas iš tv3.lt kalbintų klebonų. Tačiau nepaisant sunkesnės finansinės padėties, visi kunigai kartojo, kad auka priklauso nuo kiekvieno asmens supratimo ir laisvos valios.

Kiek aukoti – laisvas žmogaus pasirinkimas

Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, kunigas Virginijus Birjotas teigė, kad šalyje kylančios kainos aukų Bažnyčiai dydžio nepaveikė.

„Kol kas aukos, nepasakyčiau, ar kito. Mažėti gal jos nesumažėjo, bet ir nedidėja. <...> Stebuklų nėra – aukoja tiek, kiek gali: ir 50, ir 100 eurų. Nei aš nustatinėju [aukų dydžius – tv3.lt], nei ką. Kiek žmonės duoda, tiek ir užtenka“, – kalbėjo klebonas.

REKLAMA

O Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas, kunigas Ričardas Doveika tikino, kad Bažnyčia nenustato jokio aukos dydžio, tad už laidotuvių mišias kiekvienas žmogus turėtų skirti tiek lėšų, kiek gali sau leisti.

„Mes jokių aukų dydžių nenustatinėjame. <...> Auka yra laisvanoriškas žmogaus sprendimas. Ji negali būti nei didesnė, nei mažesnė. Reikėtų pačių žmonių klausti, ar ekonominė situacija daro įtaką jų laisva valia priimtam sprendimui auka prisidėti. <...> Mes gauname auką kaip padėką, kaip dovaną, kaip paaukojimą už suteiktus patarnavimus. Nežinau, kaip tai daro įtaką ar nedaro žmogaus finansinei padėčiai“, – sakė R. Doveika.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kartojo, kad kiekvienas aukotojas už laidotuvių mišias skiria tiek pinigų, kiek pats suvokia esant reikalinga.

„Auka yra žmogaus galimybių, sąmoningumo, supratimo išraiška. Čia niekas niekada jokių sumų negali įvardinti. <...> Pagal aukos supratimą religinis gyvenimas ir yra tvarkomas. Yra parapijų, kurios susitvarko, yra parapijų, kurios skolose, yra parapijų, kurios nešildo. Kaip bendruomenė supranta, taip ir yra“, – teigė Vilniuje dirbantis kunigas.

Tuo tarpu Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos klebonas, kunigas Rolandas Karpavičius dalijosi, kad jo darbo praktikoje nebuvo nė sykio, kad kas nors diktuotų žmonėms, kokią sumą aukoti.

„Gal kažkas ir nustato sumas, bet aš niekada niekam nesu nustatęs ir esu savo viduje, širdyje visiškai ramus“, – minėjo kunigas.

Paprašytas apibūdinti, kokia būtų orientacinė laidotuvių mišių aukos suma, dvasininkas atsisakė tai įvardinti. Jo teigimu, tikintieji klausia to paties, bet visąlaik sulaukia vieno atsakymo: žmonės tegu remia pagal supratimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Patys žmonės kartais prašo: Kunige, bent pasakykite orientacinį dydį, kiek čia reikia aukoti. Netgi tada, kai žmonės man taip tiesiai šviesiai sako, aš visada palieku jų nuožiūrai“, – komentavo R. Karpavičius.

Pakartotines mišias velioniui pagerbti užsako ne visi

Pagal katalikų laidotuvių apeigas iškart po mirties yra rengiamos pirmosios mišios, po 9 dienų – vadinamosios devintinės, o po 30 dienų arba 4 savaičių – keturnedėlio mišios.

Portalas tv3.lt domėjosi, kiek žmonės aukoja Bažnyčiai per šias tolimesnes mišias.

Pasak klebono V. Birjoto, devintinės dažniau minimos Žemaitijoje, o Jonavos parapijoje, kur jis darbuojasi pats, dažniau rengiamos mišios praėjus 30 dienų po velionio mirties.

Keturnedėlio mišioms žmonės aukoja mažiau nei pirmosioms mišioms, pastebi kunigas. Esą tikintieji gausiau remia Bažnyčią per kitokio pobūdžio mišias.

„Jau ten kokių 100 eurų nelabai kas aukoja. Yra įvairių atvejų, bet miestuose šeštadienį-sekmadienį yra sudėtinės mišios, kur daugiau intencijų, aukos galbūt mažesnės, bet daugiau žmonių“, – komentavo V. Birjotas.

REKLAMA
REKLAMA

O R. Karpavičius minėjo, kad devintines ir keturnedėlio mišias po artimojo mirties dažniau užsisako tie, kurie labiau praktikuoja religiją.

„Įvairiai būna. Pas kuriuos yra religinė praktika, tie žmonės paprašo maldos ir susirenka su artimaisiais. O pas kuriuos nėra religinio matmens tokio, taip viskas ir pasilieka. <...> Paprastai religingiems žmonėms, vaikštantiems į šventas mišias, tai yra svarbu. O kitiems gal paprasčiau yra po 1 metų laiko ateiti, jie tada paprašo maldos, kartu susirenka su artimaisiais pabūti“, – apibūdino klebonas R. Karpavičius.

Jis pridūrė, kad šioms pakartotinėms mišioms mirusiajam pagerbti tikintieji taip pat aukoja tiek, kiek gali.

„Vieni vienokias aukas gali skirti, kiti – kitokias. O treti nieko negali – ir tokių variantų būna. O kiti netgi pamiršta, kad reikia paaukoti. Ateina, pavyzdžiui, po mėnesio ir sako: Kunige, mes pamiršome. Na, ir ką? Pamiršo žmogus, o gal jam atrodė, kad nereikia? Ir taip pasitaiko“, – patirtimi dalijosi R. Karpavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tikinčiųjų bažnyčioje lankosi vis mažiau, tenka „veržtis pilvus“

Tačiau infliacija veikia ne tik gyventojus, bet ir Lietuvos parapijas. Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos klebonas dalijosi, kad kylant kainoms išlaikyti bažnyčią darosi vis sudėtingiau.

„Stabilumo nėra, nes tasai stabilumas padarytas nestabilus. Visur kyla viskas ir toliau turbūt bus dar sudėtingiau. Jeigu bažnyčios ir religinės bendruomenės, kaip Caritas, valgyklos ir panašiai, yra prilygintos verslo įmonėms, o mes negauname tokių pajamų kaip verslas, visus mokesčius sudėtinga mokėti, kaip ir už dujas, elektrą, telefonines linijas. Už patarnavimus mokame kaip įmonės, <...> nors tik iš aukų gyvename. Kol vyriausybinė politika yra tokia, <...> tol padėtis buvo sunki ir bus dar sunkesnė“, – svarstė R. Karpavičius.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu dėl infliacijos, karo ir kitų negandų lankančių bažnyčią žmonių skaičius menko. Vis mažiau tikinčiųjų lankosi pamaldose arba užsako mišias, komentavo kunigas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tos baimės daug žmonėse ar įvaryta, ar pasilikę tam tikroje formoje. Žmonių yra mažiau, bet turime išgyventi iš to, kas yra. <...> Prognozuoti, kažką į priekį pamatyti nelengva – mes nesame kažkokie vizionieriai. Bet man atrodo, turbūt kiekvienam svarbu dirbti nuoširdžiai savo darbą, kaip išeina, ir tiek“, – sakė jis.

Portalas tv3.lt jau rašė, kaip šiemet, šaltuoju metų laiku, bažnyčios sulaukė rekordinių sąskaitų už šildymą, elektrą, dujas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio katedrai už gruodžio mėnesį teko susimokėti 12 tūkst. eurų. Klaipėdos parapijos klebonas R. Karpavičius pažymėjo, kad bažnyčių greičiausiai laukia finansiškai sunkūs laikai.

„Kaip ten sakoma valdžioje dažniausiai – susiveržkime pilvus visi. Tai va, visi ir veržiame, kiek kas gali“, – teigė dvasininkas.

Ne visi važinėja prabangiom mašinom,, ir laikrodžius nešioja už tūkstančius, toli gražu ne visi, mūsų bažnyčioje niekada neįvardijama suma nei laidotuvėm, nei vestuvėm, kai aukoji dar paklausia, ar turėsi maistui pinigų, laidoja ir be jokios aukos, nes klebonas pažįsta savo parapijiečius ir žino kaip kas gyvena
Su poršais ir laikrodziais uz 20 stukiu kai kurie kunigai…,
Jeigu sunkūs finansiniai laikai bus, tai kai kurie dvasininkai turės persėsti į prastesnės markės automobilius, bei vietoje dainelių, gal triušių užveisti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų