išmoka

Mirus artimajam ne ant vieno pečių užgriūva sunki finansinė laidotuvių našta, o tais atvejais, kai miršta šeimos maitintojas, yra dar sudėtingiau, nes kasdienybėje lieka kur kas mažesnė pinigų suma pragyvenimui. Neretai darbovietės išmoka paskirtą išmoką savo darbuotojui mirus artimajam, vis tik svarbu prisiminti, ar toks gestas yra privalomas. Naujienų portalui tv3.lt į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „NOOR“ teisininkė Guoda Tiškaitė.

Žmogus kas mėnesį mokėjo už draudimą ir manė esąs apsidraudęs. Tačiau tik patyręs traumą sužinojo, kad išmokos negaus. Tad vien turėti gyvybės draudimą dar nereiškia, kad pinigai bus išmokėti už kiekvieną nelaimę. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ papasakojo realią istoriją ir paaiškino, ką svarbu išsiaiškinti draudimo sutartyje dar iki nelaimės.

Daugelis gyventojų žino, kad mirus artimajam iš savivaldybės galima gauti pinigų laidotuvėms ar palaikų pargabenimui iš užsienio. Tačiau ne visi susimąsto, kad tam tikrais atvejais finansinė pagalba gali būti skiriama ir iš kito šaltinio – darbovietės. Mirus darbuotojo šeimos nariui, kai kurie darbdaviai gali skirti vienkartinę išmoką, tačiau ar ji priklauso, kokio dydžio gali būti ir kokiais atvejais ją galima gauti, priklauso nuo darbovietėje nustatytos tvarkos.

Lietuvos kariuomenės karys aštuonis iš devynių mėnesių tarnavo 2026 metais, bet gavo mažesnes išmokas. Jis gavo pinigus pagal 2025 m. tvarką, nes esą tais metais pradėjo tarnybą. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kokia yra išmokų kariams skyrimo tvarka. Į portalą kreipėsi Arūnas (vardas pakeistas – red. past.

Šeimoms, susilaukusioms vaikų, priklauso ne viena valstybės išmoka, tačiau tarp skirtingų paramos priemonių apie dalį jų galima ir nežinoti ar tiesiog pamiršti. Viena tokių – 444 eurų per mėnesį išmoka, kuri gali priklausyti tėvams, neturintiems teisės į „Sodros“ mokamą vaiko priežiūros išmoką. Ši parama aktuali žmonėms, kurie neturi teisės į „Sodros“ mokamą vaiko priežiūros išmoką. Tačiau stažo neturėjimas nereiškia, kad šeima negali pretenduoti ir į kitas jai priklausančias išmokas.

Prasidėjus naujiems mokslo metams šeimų išlaidos gali gerokai išaugti – tenka pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir kitais vaikų poreikiais. Tačiau dalį šios finansinės naštos gali palengvinti valstybės parama, o skirtingomis jos formomis gali pasinaudoti tiek mažesnes pajamas gaunančios, tiek ir kitos vaikus auginančios šeimos. Vis dėlto valstybės parama šeimoms neapsiriboja vien pagalba prasidėjus mokslo metams.

Nuo rugsėjo 1 d. gyventojai, kuriems po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, gali supaprastinta tvarka kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Gyventojams bus atlyginama iki 220 eurų tiesioginių nuostolių, o ši išmoka bus mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatytą elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą – viena išmoka kitos nemažins, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Savaime užsisėjusiems medžiams išsaugoti ir jų plotams įtraukti į miško žemės apskaitą numatyta 5 mln. eurų parama, pranešė Aplinkos ministerija. Anot institucijos, ją galės gauti juridiniai asmenys, valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai savaiminukai. Kompensacija vienam pareiškėjui sieks 900 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį – PVM) už 1 hektarą. Medžiams savaiminukams išsaugoti numatyta 5 mln.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) praneša, kad jau pradėjo mokėti išankstines avansines išmokas. Nuo rugpjūčio 17 d. avansinės išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurių paraiškos jau yra patikrintos ir atitinka visus paramos reikalavimus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia paaiškinimus į dažniausiai kylančius klausimus apie bazinės tiesioginės išmokos išankstinių avansų mokėjimo tvarką.

Netekus darbo, tam tikrą laiką galima gauti nedarbo išmoką, tačiau jos dydis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesnių gyventojo draudžiamųjų pajamų, todėl daugiau uždirbę žmonės paprastai gali tikėtis ir didesnės išmokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarkai pasikeitė ir tai, kiek pinigų gali gauti bedarbiai. Tačiau nedarbo išmokų dydžiai skiriasi ne tik tarp žmonių, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Nuo birželio 1 d. 444 eurų išmoką vaiko priežiūrai kas mėnesį gaus ne tik besimokantys ar studijuojantys tėvai, įtėviai ar globėjai, kaip buvo iki šiol, bet ir visi, negaunantys vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Minėto dydžio išmoką vaiko priežiūrai gaus visi jau šiuo metu auginantys vaikus iki dvejų metų amžiaus ir būsimi tėvai, kai jais taps.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristatė priemonių planą, kaip pritraukti pedagogus ir juos išlaikyti darbo vietoje, skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

Aplinkos ministerijos atstovai primena, kad iki šių metų gruodžio 16 d. gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus ir norintys gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

 Naujoji Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė ketina peržiūrėti vaiko išmokų sistemą ir didinti paramą šeimoms, rodo penktadienį registruota jos programa. „Peržiūrėsime vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkysime taip, kad gimus vaikui, šeimos galėtų išlaikyti turimą pajamų lygį“, – teigiama programoje. Registruotoje naujosios Vyriausybės programoje – vaiko išmokų didinimas Tokio punkto darbą baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje nebuvo.

Nustatant žmogaus dalyvumo lygį vertinama ne tik jo sveikatos būklė, bet ir gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. Vis dėlto priimti sprendimai ne visada sutampa su pačių gyventojų vertinimu, todėl neretai kyla klausimų, kaip skaičiuojami balai ir nuo ko priklauso galutinis rezultatas. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventojas Adomas ir papasakojo, kad jam buvo atliktas asmens bazinio dalyvumo vertinimas.

Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka, vadinamieji alimentai iš „Sodros“, nuo liepos 1 d. didėja nuo 133,2 iki 185 eurų. Šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo (alimentų).  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad žymiau didinama išmoka siekiama užtikrinti, jog nei vienas vaikas nepatirtų skurdo ir atskirties.

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokų tvarka. Jos labiau priklausys nuo anksčiau gauto atlyginimo. Mažiausios išmokos padidės daugiau nei šimtu eurų, o didžiausios – apie 160 eurų. Vis dėlto dėl Seimo nustatytų lubų didžiausia išmoka negalės viršyti 1620 eurų, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą darbuotojas gaudavo anksčiau. „Sodra“ viliasi, kad naujoji tvarka skatins bedarbius aktyviau ieškoti darbo, tačiau darbdaviai pokyčius vadina kosmetiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Namų ūkiai, gyvenantys šalia vėjo ar kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių, nuo gegužės 27 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl kompensacijų iš gamybos įmokos lėšų. Šiemet atnaujinus tvarką, parama pasieks arčiausiai elektrinių įsikūrusius namų ūkius ir bendruomenes, o gamybos įmokų krepšelis, suformuotas iš žaliosios elektros energijos gamintojų lėšų, išaugo iki 1,2 mln. eurų.

Nuo birželio pradžios Lietuvoje įsigalioja socialinės paramos pokyčiai, kuriais didinama finansinė parama šeimoms bei plečiamasvaiko priežiūros išmokų bei kompensacijų gavėjų ratas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vienas esminių pakeitimų, anot ministerijos, yra daugiau nei 200 eurų didėjanti vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 dienos ši išmoka nuo 814 eurų augs iki 1036 eurų. Tiek pat ši išmoka didės įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

Konkurencijos taryba kviečia gyventojus pranešti apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus ir primena, kad už tai galima gauti piniginę išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad finansinė paskata ne tik padės atskleisti daugiau pažeidimų, bet ir veiks kaip prevencinė priemonė – verslas labiau įvertins riziką įsitraukti į draudžiamus susitarimus. „Karteliniai susitarimai sukelia didelę žalą gyventojams ir valstybei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos. „Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą.

Prasideda didysis pinigų lietus iš II-osios pensijų pakopos. Pinigus atgaunantys gyventojai piktinasi, kad sumos yra gerokai mažesnės, nei jie tikėjosi. Kas džiaugsis ir kas liūdės? Kaip tai paveiks skirtingo amžiaus ir pajamų žmones? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.

Seime oficialiai įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei tėvystės išmoką. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nuo 78,58 iki 100 proc. padidinti kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Aplinkos ministerija informuoja, kad iki gruodžio 16 d. gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus ir norintys gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Nuo šių metų pasikeitė nedarbo išmokų tvarka kitose Europos Sąjungos ir dalyje Europos valstybių dirbusiems piliečiams. Numatoma, kad asmenys ilgą laiką dirbę kitoje valstybėje nedarbo išmokų turėtų prašyti toje šalyje, kurioje gyveno ir mokėjo mokesčius bei socialinio draudimo įmokas. Iš kitos pusės teigiama, kad šie pakeitimai sukels papildomų trukdžių lietuviams, norintiems sugrįžti į Lietuvą.

Žmonės, patiriantys finansinių sunkumų, dažnai nustemba sužinoję, kad socialinė parama jiems nepriklauso, nors pajamos – minimalios. Nuo 2026 metų valstybės remiamos pajamos siekia 233 eurus, o vertinant teisę į paramą atsižvelgiama ne tik į atlyginimą, bet ir į turimą turtą, santaupas ar net būsto plotą.

Nuo praeitų metų pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšimi – vaiko priežiūros kompensacine išmoka – per metus pasinaudojo apie 1700 Lietuvos šeimų. Ši išmoka populiariausia Vilniuje ir Kaune, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Atleidimas iš darbo daug kam būna netikėtas ir kelia stresą. Tad neretai pasitaiko, kad sužinoję apie darbo netekimą darbuotojai priima skubotus, neapgalvotus sprendimus, kurie vėliau jiems brangiai kainuoja. Darbo kodeksas numato aiškias taisykles ir garantijas darbuotojams, tačiau šios teisės veikia tik tuomet, kai darbuotojas jas žino ir sugeba jomis pasinaudoti.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, jauni žmonės emigruoja, o visuomenė toliau sensta, todėl vis ieškoma būdų, kaip skatinti gimstamumą. Nors tėvams Lietuvoje jau dabar priklauso mamadieniai, vaiko pinigai ir daugelis kitų išmokų, iniciatyvos imasi ir savivaldybės, žadančios tėvams dar daugiau finansinės pagalbos. Šalia jau egzistuojančių išmokų papildomus 74–518 eurų nuo 2026 m. gyventojams pradės mokėti Klaipėdos miesto savivaldybė – taip bus mėginama skatinti gimstamumą.

Didžioji dalis tėvų po vaiko priežiūros atostogų nebegali likti namuose ir prižiūrėti mažamečių vaikų, kadangi turi dirbti ar studijuoti. O nenorintys ar negalintys vaiko vesti į darželį yra priversti samdytis aukles, kurių valandinis įkainis Lietuvoje svyruoja maždaug nuo 7 iki 15 eurų. Vis tik nuo 2026 m. auklės taps prieinamesnės, kadangi daugiau tėvų galės prašyti šias išlaidas kompensuoti.

Gintaras kreipėsi į „TV pagalbą“ su prašymu padėti atgauti negalios išmoką. Anot vyro, jis negalią turi nuo gimimo, o „Sodros“ manymu, jo ranka sutraumuota dėl 2017 m. patirtų sužalojimų. Vyras tikina, kad „Sodra“ jam skolinga 160 tūkst. eurų ir jokios traumos jis nebuvo patyręs. Vyro negalia jį lydi nuo pat gimimo – savo dešinę plaštaką jis slepia visą gyvenimą. Gintaro žmona Liana tikino, kad kasdienėje buityje jos vyrui pagalba būtina.

Prašymus dėl skatinamųjų išmokų ir dovanų, siūlomų iki šiol sostinėje gyvenamosios vietos nedeklaravusiems gyventojams, jau užpildė virš 3 tūkst. žmonių.  Rugsėjo mėnesį prasidėjus kampanijai, kurios metu siekiama skatinamosiomis priemonėmis paraginti gyvenančius sostinėje čia deklaruoti ir gyvenamąją vietą, registruotų Vilniaus miesto gyventojų padaugėjo 4 tūkst. „Prašymų ir deklaracijų sutikrinimas vyks sausį, todėl kol kas sunku vertinti kampanijos rezultatus.

Seimas įteisino galimybę gauti ilgalaikio darbo išmoką ir tokiais atvejais, kai netenkama darbo mirus darbdaviui.  Tai numato ketvirtadienį parlamentarų priimtos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus inicijuotos įstatymo pataisos. Jas vienbalsiai palaikė 109 Seimo nariai. Naujas reguliavimas, padėsiantis žmonėms, kurie mirus darbdaviui lieka be darbo, įsigalios nuo kitų metų.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir pateikė jį Seimui.  Parengtame projekte numatyta, kad vienkartinė išmoka pasieks 1036 eurus. Šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.

Alytiškė Danguolė jau kuris laikas bando išsiaiškinti, kodėl dėl institucijų klaidų liko be jai priklausančių išmokų. Dalis moters gyvenimo prabėgo Jungtinėje Karalystėje, dalis – Lietuvoje, tačiau grįžus į gimtąjį miestą Alytų – jos finansinė situacija tapo itin sudėtinga. Per mėnesį gauna vos 42 eurus Šiuo metu 62 metų Danguolė gauna vos 42 eurus per mėnesį, nes iš „Sodros“ vis dar laukia dokumentų, patvirtinančių stažą Jungtinėje Karalystėje.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Panaikinusi gyventojų pajamų mokesčių papildomą lengvatą dirbantiems tėvams nuo 2018 m. Lietuvoje buvo įvesti vadinamieji vaiko pinigai. Tai yra universali išmoka, kuri nepilnamečiams vaikams mokama nepriklausomai nuo jų ar jų tėvų pajamų ar turto. Tačiau vėliau atsirado visokių įstatymo pataisų ir išlygų. Dabar gi vieni vaikai išmoką gauna tol, kol jiems sueis 18 metų, o kiti – net iki 5 metų ilgiau.

Verslai jungiasi prie Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos paskatinti deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje – dovanų rinkinį papildo savo pasiūlymais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki 1 tūkst. eurų siekiančią finansinę paskatą bei 15 skirtingų dovanų gali gauti visi nuo rugsėjo 25 d. prisiregistravę Vilniuje ir specialią paraišką užpildę asmenys.

Seimas antradienį galutinai nutarė nuo kitų metų liepos pailginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą ikipensinio amžiaus žmonėms.   Seimas vienbalsiai – pritarus 99 parlamentarams priėmė tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama sugriežtinti išmokų mokėjimą.

Gyventojai, kurių kaimynystėje sukasi vėjo jėgainės ar veikia kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės, dar turi galimybę gauti jiems priklausančias kompensacijas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lėšos gyventojams skiriamos pagal šiais metais pirmą kartą pradėtą taikyti gamybos įmokos modelį.

Seimas linkęs numatyti teisę gyventojams gauti ilgalaikio darbo išmoką ir tokiais atvejais, kai netenkama darbo mirus darbdaviui. Už tokias Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus inicijuotas įstatymo pataisas antradienį po svarstymo vieningai balsavo 105  Seimo nariai. Dėl pasiūlyto reguliavimo Seimas paprašė Vyriausybės išvados.

Siekiant užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, siūloma įteisinti galimybę ir studijuojantiems tėvams gauti kompensacines išmokas už auklių prižiūrimus vaikus.  Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jei Seimas pritartų, kompensacinė išmoka, siekianti 364 eurų, taptų prieinama ir toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų studijuoja ar mokosi profesinėje mokykloje, o kitas – dirba.

Daugelis gyventojų žino, kad mirus artimajam iš savivaldybės galima gauti pinigų laidotuvėms ar palaikų pargabenimui iš užsienio. Tačiau ne visi yra susidūrę su atvejais, kai tokią išmoką mirus šeimos nariui skiria ir darbdavys. Klaipėdietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad neseniai neteko tėčio ir rūpinosi jo laidotuvėmis, tačiau 560 eurų laidojimo pašalpos jai neužteko. „Esu vienturtė dukra, viskuo rūpinuosi viena pati.

Dalis mūsų šalies piliečių yra išvykę dirbti ar gyventi į kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau ne visi žino, kokias socialines garantijas, pašalpas ir išmokas jie gali gauti kitoje valstybėje ar kur turėtų kreiptis dėl jų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su išmokų šeimai mokėjimo ypatumais, kai šeima išvyksta gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę arba kai šeimos nariai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse.

Penktadienį kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas pirmasis šiemet afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje. Siekiant stabdyti jo plitimą, gyventojams siūlomos piniginės išmokos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ir dėl kitų Europoje plintančių gyvūnų ligų kai kur yra draudžiama išsivežti ar atsivežti mėsos ir pieno produktų, kitaip gresia tūkstantinės baudos.

Už šalnų sužalotus pasėlius šiemet šalies žemdirbiams savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ išmokės 12,8 mln. eurų draudimo išmokų. Dalis išmokų jau pasiekė žemdirbius, likusi dalis tebėra mokama, skelbia fondo filialas „VH Lietuva“. Pasak savidraudos fondo filialo vadovo Martyno Rusteikos, šiemet dėl ilgai užsitęsusių ir itin žemas temperatūras pasiekusių šalnų apie nuostolius pranešė daugiau nei 700 ūkių. „Žalų ekspertams reikėjo apžiūrėti daugiau kaip 6 tūkst. laukų.

Kiekvienais metais Valstybinė miškų tarnyba patvirtina po kelias dešimtis prašymų išmokėti vienkartines kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kompensacijos mokamos privačių miškų savininkams, kurių miškuose įsteigiamos saugomos teritorijos arba nustatomi veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas medžių kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų.

Nepaisant to, kad atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, yra žmonių, kurie gyvena visiškame skurde dėl to, kad, pvz., dėl negalios ar mažesnio dalyvumo negali rasti darbo, dirbti ir užsidirbti. Tačiau jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos. Tokiems gyventojams kas mėnesį gali būti mokama ne tik šalpos negalios pensija, bet ir tam tikra kompensacija. Be to, jiems padedama įsidarbinti ir darbovietę netgi pritaikyti prie negalią turinčio žmogaus poreikių.

Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo nedarbą 15-24 metų amžiaus grupėje. Kodėl jauni žmonės neieško darbo, o vyresni dirba ilgiau? Kokios nedarbo išmokos yra kaimyninėse šalyse, ar reikėtų keisti tvarką Lietuvoje? Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.