Sunkiai judančiam vyrui liepia dirbti: „Koks dar gali būti pagerėjimas?“

Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gyventojas Adomas ir papasakojo, kad jam buvo atliktas asmens bazinio dalyvumo vertinimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kompensacija už automobilio pritaikymą: Seimas siekia palankesnių sąlygų asmenims su negalia

Svarbu tūkstančiams: iki 185 eurų auga ši išmoka

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokos: „Sistema yra per dosni“

Šiuo atveju Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) Kauno III teritorinis skyrius nustatė, kad jo dalyvumo lygis yra 45 proc.

Dėl jo gyventojui rekomenduota nedirbti veikiant fizikiniams rizikoms veiksniams (darbai, susiję su vibracijos poveikius), cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams (darbo aplinkoje esant cheminių jautrinančių medžiagų: dulkių ir pan.).

Taip pat patarta vengti darbo, kai veikia ergonominiai rizikos veiksniai (tvarkant krovinius rankomis, būnant fiksuotoje, nepatogioje padėtyje), psichosocialiniai rizikos veiksniai (naktinis darbas), fiziniai fizikos veiksniai (darbai, atliekami aukščiau kaip 3 metrų aukštyje).

Nesutiko su sprendimu

Adomui 45 proc. dalyvumo lygis nustatytas terminuotai – nuo 2026 m. balandžio 24 d. iki 2027 m. balandžio 23 d.

„Turiu slaugytoją, kuri atvažiuoja dviem valandoms per savaitę ir sutvarko namus, atneša malkų. Gyvenu sodyboje vienas“, – pasakojo vyras.

Anot gyventojo, vertinant dalyvumo lygį, Agentūros padalinyje Utenoje su juo buvo užpildytas klausimynas, iš kurio vyras surinko 81 balą.

„Jie patys negali nuspręsti, todėl siunčia į kitus miestus. Todėl mano atvejį svarstė ANTA Kauno III teritorinis skyrius ir nustatė mano dalyvumo lygį su numatomu pagerėjimu. Koks gali būti pagerėjimas, jei turiu didelių problemų su stuburu.

Taip pat per metus praradau rankos sąnarį, kaulai išpjaustyti, vaikštau su „armatūromis“? – piktinosi pašnekovas.

Gyventojas sako, kad prieš du metus jam turėjo atlikti stuburo operaciją, bet atsirado infekcijos ir todėl nepavyko to padaryti.

„Situacija su stuburu prastėja, priaugau svorio, sunkiai judu – tik iki tualeto nueinu. Nieko pats negaliu: nei nusipraust normaliai, nei apsitvarkyti“, – dalijasi jis.

Adomas įvardija, kad gavęs sprendimą iškart pateikė skundą su prašymu iš naujo įvertinti jo dalyvumo lygį.

„Nesutinku su nustatyta darbingumo lygio priežastimi ir nustatytu negalios terminu. Stipriai pablogėjus sveikatai prašau pakartotinai įvertinti mano negalią. Dėl infekcijos nebuvo atlikta stuburo operacija, nors gydymas paskirtas tik operacinis.

Dešinės rankos alkūnės sąnarys yra pažeistas, fiksuoti funkcijų sutrikimai. Yra pažeistos sausgyslės ir dešinės rankos plaštaka sunkiai valdoma“, – rašė jis.

Aiškina, kaip nustato dalyvumo lygį

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su ANTA ir pasiteiravo, kaip gyventojams yra nustatomas dalyvumo lygis.

Jos specialistai paaiškino, kad dalyvumo lygio vertinimas susideda iš dviejų dalių: medicininės dalies (bazinio dalyvumo) vertinimo remiantis gydytojų pateiktu siuntimu ir kitais medicininiais dokumentais bei individualios pagalbos poreikio vertinimu, kuris įvertinamas pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną.

Taip pat jie atkreipė dėmesį, kad klausimynas pildomas Agentūros skyriuje, kuriame asmuo pateikė prašymą, o medicininė dalis (bazinis dalyvumas) vertinama ir sprendimas priimamas kitame mieste, kuris parenkamas atsitiktinės rotacijos būdu siekiant išvengti šališkumo.

„Klausimynas sudaro 40 proc. vertinimo, medicininė dalis – 60 proc. viso vertinimo. Kuo didesnis jame surinktų balų skaičius, tuo daugiau pagalbos asmeniui reikia“, – pasakojo Agentūros atstovai.

+4

Atskleidė, kaip apskaičiuoja dalyvumo lygį

ANTA specialistai pažymi, kad asmens bazinis dalyvumas apskaičiuojamas remiantis baziniais kriterijais.

„Pagrindinė diagnozė (sunkiausias organizmo funkcijos sutrikimas), kuriai priskirtas balas (nuo 0 iki 4) dauginamas iš koeficiento, kurio reikšmė – 39. Kitu atveju, jeigu asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų (vertinamos ne daugiau kaip 5 ligos)“, – pasakoja jie.

Anot Agentūros atstovų, didžiausiais balais vertinamos gretutinės diagnozės, kurios dauginamos iš koeficiento, lygaus gretutinės diagnozės balui.

Pavyzdžiui, jei gretutinei diagnozei taikytas balas 2, šis balas dauginamas iš koeficiento, kurio reikšmė – 2. Bazinis dalyvumas apskaičiuojamas sudėjus pagrindinės diagnozės ir gretutinės (-ių) diagnozės (-ių) balų rezultatus.

„Tarkime, žmogus turi regos sutrikimų, kurie įvertinti 39 balais. Asmuo gali gauti papildomų balų už gretutines diagnozes. Sakykime, blauzdos bigė, kojos netektis aukščiau čiurnos sąnario ir pan. Tokiu atveju dar prisidės 2 balai ir iš viso bus 41“, – aiškina ekspertai.

Tokiu atveju 41 balas sudedamas su prieš tai IPTIK vertinimo metu gautais balais ir pagal jį nustatomas dalyvumo lygis procentais.

Kaip apskaičiuoja individualios pagalbos poreikį?

Apskaičiuodama individualiosios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (IPTIK) poreikį, Agentūra prilygina klausimyne gautų balų sumą asmens savarankiškumo koeficientams:

• 181–196 balai – koeficientas 0,7;
• 149–180 balų – koeficientas 0,8;
• 98–148 balai – koeficientas 0,9;
• 51–67 balai – koeficientas 1,0;
• 11–50 balų – koeficientas 1,1;
• 0–10 balų – koeficientas 1,2.

„Iš gydančio gydytojo parengto siuntimo į Agentūrą ir kituose medicininiuose dokumentuose esančios informacijos, vertinama, ar asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų“, – komentuoja specialistai.

Anot jų, nustatant kompensacijos poreikio lygį, bazinio funkcionavimo kriterijui priskirtas balas (jeigu atitinka daugiau nei vieną kriterijų, imamas tas, kurio balų skaitinė reikšmė mažiausia) dauginamas iš klausimyno koeficiento, o gautas balų rezultatas prilyginamas kompensacijos poreikio lygiui.

Taip pat nustatant IPTIK poreikį, bazinio funkcionavimo lygmens kriterijui priskirtas balas dauginamas iš klausimyno koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas IPTIK poreikio lygiui:

• 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis;
• 16, 18, 20 arba 21 balas – antro lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis;
• 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – trečio lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis;
• 32, 33, 36 arba 40 balų – ketvirto lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

Tokiu atveju, jeigu gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, IPTIK poreikis nenustatomas.

+1

Pasakė, kokie yra dalyvumo lygiai

Agentūros atstovai aiškina, kad dalyvumo lygio balas yra nustatomas priskiriant nurodytam skaičių intervalui:

• 401–432 balai – 0 procentų;
• 351– 400 balų – 5 procentai;
• 301–350 balų – 10 procentų;
• 256–300 balų – 15 procentų;
• 231–255 balai – 20 procentų;
• 206–230 balų – 25 procentų;
• 181–205 balai – 30 procentų;
• 156–180 balų – 35 procentai;
• 131–155 balai – 40 procentų;
• 106–130 balų – 45 procentai;
• 106–130 balų – 45 procentai;
• 81–105 balai – 50 procentų;
• 55–80 balų – 55 procentai.

„Jeigu galutinis dalyvumo lygio balas yra 39–54 skaičių intervale, dalyvumo lygis (procentais) asmeniui nenustatomas“, – išskiria specialistai.

Kas sprendžia dėl trukmės?

ANTA atstovai dalijasi, kad dalyvumo lygis vertinamas pagal vertinimo metu turimus medicininius dokumentus ir pildant klausimyną surinktus balus.

„Agentūra nediagnozuoja ir nevertina galimo pagerėjimo ar pablogėjimo. Galbūt asmuo turi omenyje, kad dalyvumo lygis jam nustatytas terminuotai“, – sako ekspertai.

Anot jų, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai ir terminuotai (6, 12, 24 mėnesiams).

Istorijoje minimam asmeniui dalyvumo lygis nustatomas vienerių metų laikotarpiui, nes yra numatytas operacinis gydymas.

Todėl, pasak specialistų, tikėtina, kad taikant gydymą ir pooperacinę reabilitaciją per šį laikotarpį gali reikšmingai pasikeisti asmens organizmo funkcijų sutrikimų mastas bei funkcinės galimybės.

Na, o dėl to yra būtinas pakartotinis sveikatos būklės ir dalyvumo lygio vertinimas pasibaigus nustatytam terminui.

„Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Rengiant dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir dalyvumo lygio nustatymo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos“, – priduria ANTA atstovai.