negalia

Humoristas Dominykas Klajumas savo socialiniuose tinkluose pasidalijo ištrauka iš tinklalaidės, kurioje kartu su kitais humoristais aptarinėjo įvairias temas – tarp jų ir žmones su negalia bei LRT vaizdo įrašą. Tinklalaidėje netrūko kandžių komentarų, sarkazmo ir ironijos, kurie sukėlė pasipiktinimą viešojoje erdvėje. Po šio vaizdo įrašo pasipylė reakcijos – ne vienas žinomas žmogus ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą.

36-erių palangiškė Aistė Krušinskaitė visada buvo žmogus, kuriam negana tiesiog gyventi – jai reikėjo skristi. Ji lėkė per gyvenimą pilnu tempu: sportas, motociklai, aukšti stogai, medžiai, adrenalinas. Tačiau vieną 2014-ųjų vakarą iš pažiūros nekaltas pratimas ant balkono turėklo tapo lemtingu. Užteko vieno netikėto judesio ir Aistė nebejautė kūno nuo krūtinės žemyn. Tą akimirką ji suprato: gyvenimas pasikeitė visam laikui.

Marijampolės rajone gyvenančios Virginija ir Zita pakraupo dėl valdininkų neatidumo. Jų iš lovos nepakylančiai mamai nustatytas 20 proc. darbingumas, o tam, kad gautų neįgalumą patvirtinančią pažymą, 83-ejų moteris turi nuvykti į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Jaudinanti istorija – „TV Pagalbos“ siužete.

„TikTok'e“ išplito skandalingas vaizdo įrašas iš neįgalių vaikų mokyklos Kretingoje. Už tai, kad negalią turintis berniukas rodė necenzūrinius gestus, auklėtoja laikė jo ranką prispaudusi prie žemės ir vaidino, kaip per ją tranko plaktuku. Kitos auklėtinės užfiksuotas vaizdo įrašas išplito po socialinius tinklus ir šokiravo žmones.

Atvykus į parduotuvę tikimasi, kad ten bus patogu ir paprasta apsipirkti visiems. Vis dėlto kai kur daliai pirkėjų pusė prekių gali būti išvis neprieinamos. Su tokia situacija susidurdavo vienos prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės klientai. Dar 2023 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo informacijos apie tai, kad į Naujininkų parduotuvės „Maxima“ antrą aukštą galima patekti tik laiptais.

„Atramos“ sporto klubo kvietimas verslui sužaisti krepšinį kartu su negalią turinčiais sportininkais virto pamoka apie komandinę dvasią ir abipusį supratimą. Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto vadovo Mindaugo Biliaus, šios vertybės – pamatinės ne tik profesionaliame paralimpiniame sporte, bet ir siekiant pokyčio žmonių su negalia įtrauktyje į sportą.

„Jaučiuosi tarsi priverstinai uždaryta savo pačios namuose. Noriu, o negaliu viena pati išeiti“, – taip situaciją apibūdino į AlytusPlius.lt redakciją paskambinusi negalią turinti alytiškė Tatjana. Moteris tvirtino, kad dar pernai metų gruodžio mėnesį prie jos buto buvo įrengtas keltuvas, kad ji galėtų savarankiškai juo naudotis ir išeiti į lauką.

Plungės rajone už 20 tūkstančių eurų įrengtas lajų takas neįgaliesiems. Tai pirmas toks takas, pastatytas pageidaujant gyventojams už savivaldybės biudžeto pinigus. Objektas iškilęs vos porą metrų virš žemės ir apjuostas tinklu, kad judėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pasižvalgyti. Vis tik ne visiems naujas takas patinka. Plungės politikai sako, kad ne už tokį objektą balsavo – projekto vizualizacijose takas atrodė visai kitaip.

Nuo šių metų uostamiesčio Savivaldybės socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“ vaikams su sunkia negalia pradėjo teikti dienos socialinę globą asmens namuose. „Žinome šeimų, auginančių vaikus su negalia, rūpesčius ir lūkesčius sulaukti savalaikės kompleksinės pagalbos, ypatingai auginant vaikus su sunkiomis negaliomis, kai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Penkiolika metų Anglijoje gyvenanti Jurgita Karžauskaitė pastarąjį pusmetį išgyveno košmarą – dėl nepakeliamo nugaros skausmo į vietos medikus besikreipusi moteris buvo palikta likimo valiai. „Gauti medicininę pagalbą Didžiojoje Britanijoje yra sudėtinga, o sveikatos problemos čia dažniausiai sprendžiamos paskiriant paracetamolį, – pasakoja pašnekovė.

Daiva nematė kelio per ašaras. Moteris išgirdo baisią žinią – šalia kelio guli du jos sūnūs, kuriuos partrenkė automobilis. Iš įvyko vietos išvažiuojantys medikai liūdnai prognozavo – ruoškite dvi duobes. Vienas iš į avariją patekusių vaikų išgyveno, tačiau liko neįgalus. Tačiau šeimą sukrėtė dar viena tragedija.  Šeima savo istorija pasakoja laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Mano šeimoje – netektys ir skausmas“, – pradeda pasakojimą Daiva.

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems pokyčiams jau pritarė savivaldybės taryba.  „Šis poreikis buvo išgirstas kalbantis su negalią turinčius gyventojus vienijančiomis organizacijomis.

Moteris su regos negalia, lydima šuns vedlio, patyrė sunkumų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje, pranešime spaudai rašo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Gyventoja skundėsi, kad atėjusi į valstybinės įstaigos priimamąjį, ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu darbuotojos elgesiu.

39 proc. šalies gyventojų yra įsitikinę, jog Lietuvoje labiausiai diskriminuojami psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės. Vis dėlto, dauguma nenorėtų tokių asmenų turėti kaimynų ar bendradarbių gretose, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta tyrimų analizė. Šiek tiek mažesnė apklaustųjų dalis panašią nuomonę turi apie žmones su fizine negalia bei vyresnio amžiaus gyventojus (po 36 proc), taip pat gėjus, lesbietes ir biseksualius asmenis (32 proc.

Nauji pakeitimai padės tiksliau nustatyti žmogaus negalią bei jam reikalingos pagalbos poreikį, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tai numatyta laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einančio Vytauto Šilinsko pasirašytuose teisės aktuose. „Negalios nustatymo procese siekiame atsigręžti į kiekvieną žmogų individualiai įvertinant sveikatos būklę bei reikalingos pagalbos poreikius.

Kiekvienais metais TV3 ir ilgamečio partnerio SEB banko rengiamas „Išsipildymo akcijos“ koncertas – tarsi pranašas, kad jau visai netrukus artimųjų būryje sutiksime didžiąsias metų šventes. O kartu – tai dar viena, galbūt jau paskutinė galimybė šiemet padaryti patį geriausią darbą. Tokį, kuris sunkiai sergantiems paramos projekto vaikams nuties kelią į šviesesnį ir bent kiek lengvesnį rytojų, o kiekvieną iš mūsų sušildys iš vidaus.

33-ejų vilniečio Adomo Bukausko istorija – sukrečianti. Jis, prieš ketverius metus patyręs smegenų insultą, liko paralyžiuotas visam gyvenimui, o dėl to kaltino Lazdynų ligoninės medikų aplaidumą. Nors vilnietis tiesos ieškojo per visas aukščiausias Lietuvos instancijas, dabar yra nusiteikęs kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir renka tam lėšas.

Marijampolės rajone gyvenančios Virginija ir Zita pakraupo dėl valdininkų neatidumo. Jų iš lovos nepakylančiai mamai nustatytas 20 proc. darbingumas, o tam, kad gautų neįgalumą patvirtinančią pažymą, 83-ejų moteris turi nuvykti į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Jaudinanti istorija – „TV Pagalbos“ siužete.

Praėjusią savaitę visuomenę sukrėtė Ievos Krivickaitės istorija, kuomet silpnaregė mergina negalėjo patekti į autobusą Klaipėdoje, todėl, kad su savimi ji vedėsi šunį pagalbininką. Ir nors įstatymuose nurodyta, jog asmenys su šunimis pagalbininkais turi teisę naudotis viešuoju transportu ar lankytis viešose vietose bei gauti paslaugas, dažnai šios teisės nėra užtikrinamos.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius asmeninio asistento pagalba pasinaudojo 1638 žmonės su negalia, iš viso suteikta daugiau nei 532 tūkst. pagalbos valandų, o asmeninę pagalbą teikė 956 asmeniniai asistentai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad beveik 62 proc. visų žmonių, šiemet per 6 mėnesius pasinaudojusių asmeninio asistento pagalba, yra darbingo amžiaus (18–64 m.), daugiau nei trečdalis – vyresni nei 65 m. asmenys, apie 5 proc.

Socialiniuose tinkluose itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė sergantiems ir skurstantiems vaikams padedančios Ievos Krivickaitės įrašas. Įraše moteris dalinasi, kaip lankantis Klaipėdoje ją ištiko itin nemaloni situacija – įsėdus į autobusą su šunimi vedliu ji sulaukė vairuotojo nepasitenkinimo, kuris pradėjo varyti moterį lauk iš viešojo transporto. Vienu metu netgi teigta, jog neišsprendus ginčo, bus iškviesta policija.

Kai Adamas Pearsonas atvyksta į naują miestą ar miestelį, jis žino, kad negalima ignoruoti akivaizdžių dalykų. Vyras žino, kad žmonės, pirmą kartą pamatę jo veidą, nusėtą neurofibromatozės auglių, pastebimai į jį žvilgčios ir smalsiai žvilgčios, o kartais net išprovokuos žiaurumą. Visgi A. Pearsonas sako, kad „subjaurotas“ veidas atvėrė jam ne vienas duris ir verta į negalią žiūrėti pozityviai.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) inicijuotas tyrimas rodo, kad savarankiškai judėdami baltąja lazdele naudojasi beveik 48 proc. šalies neregių bei silpnaregių, o iš jų kas antras teigia, kad pastaroji nepadeda įveikti visų viešosiose erdvėse kylančių iššūkių. „Su pastarąja (lazdele – ELTA) neregys gali jausti aplink kojas esančias kliūtis, tačiau ne visada gebėti jas saugiai apeiti, nesusižalodamas.

Nuo šiol žmonėms, sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis, kreipusis dėl negalios nustatymo, jiems bus taikoma supaprastinta tvarka, bus atliekamas tik medicininis vertinimas, atsisakant kitų negalios vertinimo ir apskaičiavimo procedūrų.

Akvakultūros sektoriuje dirbančiam ir negalią turinčiam vyrui Žemės ūkio ministerija užkirto kelią posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Savo ruožtu skundą gavusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba po tyrimo konstatavo netiesioginės diskriminacijos atvejį dėl negalios. Kaip pranešė tarnyba, į ją kreipęsis asmuo tvirtino negalėjęs patekti į šiemet kovą Žemės ūkio ministerijos rengtą posėdį, skirtą aptarti akvakultūros klausimams.

Motinai ir tėvui teko ypatingi gyvenimo išbandymai – jiems gimė 3 sunkiai sergantys vaikai. Kasdienybės rutina ir skausmas pakenkė poros santykiams. Šiandien žmona graudžiai rauda, ji sako, kad pavargo gyventi su savo sutuoktiniu.  Pas sutuoktinius važiavo „TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Pora kartu gyvena jau 47 metus, jie atlaikė sunkiausius likimo kirčius ir išliko kartu.

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Kėdainių konservų fabriko Kokybės vadovės Žydrės Čepanauskienės gyvenimas klostėsi tarsi iš vadovėlio: baigtos studijos, santuoka, magistro diplomas, svajonių darbas, didžiulis džiaugsmas sulaukus sūnaus ir antrąsyk išgyventa palaima į pasaulį pasibeldus dukrai. Tačiau čia likimas nusprendė sudrumsti nuspėjamą dienų tėkmę ir sukėlė tokią audrą, kurią išgyventi pavyktų tik stipriesiems.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo numatyti galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir pajamų.  Šiuo metu teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi asmenys su negalia, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0-25 procentų dalyvumo lygis.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams tebeieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutrauktų antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ragina nustatyti išskirtinius atvejus, susijusius tik su kaupiančiojo sveikata.  Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė antradienį ketina parlamentui pateikti Kelių transporto įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia.

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau asmenų su negalia, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė. Be to, daugėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių bedarbių skaičius, nurodo ministrė. „2024 m. sausio 1-ąją dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 proc. punkto daugiau“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo M. Navickienė.

34 metų Socialinių mokslų doktorantė Ajana Lolat–Pažarauskienė gimė neįgali – jai nustatytas cerebrinis paralyžius. Jos gyvenimo diagnozė – lovos režimas. Kaip ji pati sako, viskas buvo nulemta. Bet ji nepamena tokios dienos, kai negalvojo, jog pasveiks.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą dėl teisės akto, kuris atvers kelią įvesti asmens su negalia kortelę, pripažįstamą visame 27 valstybių bloke, penktadienį pranešė Europos Parlamentas. Ketvirtadienį derybininkai pasiekė susitarimą dėl priemonių, kurios, Europos Sąjungos nuomone, palengvins 87 mln. negalią turinčių asmenų ir jų šeimų gyvenimą.

Elono Musko startuolis „Neuralink“ skelbia pirmąjam žmogui į smegenis implantavęs lustą, kuris turėtų padėti žmonėms telefonus ir kompiuterius valdyti tik mintimis. Tačiau esą svarbiausias tikslas – padėti paralyžiuotiems ir kitiems žmonėms su negalia, kuriems būtina kitų žmonių pagalba. Pirmajam žmogui į smegenis įoperuotas „Neuralink“ smegenų lustas, žmogus atsigauna – tokią žinią vakar išplatino technologijų bendrovės įkūrėjas Elonas Muskas. Kas tas pirmasis žmogus – neskelbiama.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Dar lapkričio mėnesį pristatėme jums be galo jautrią 9-metės palangiškės Sofijos istoriją. „Išsipildymo akcijoje“ dalyvavusią mergytę nuo pat gimimo lydėjo sveikatos sunkumai – Sofija gimė su neišsivysčiusiomis rankytėmis ir kojytėmis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šių metų vasario 20 d. laukia gyventojų pasiūlymų dėl Konstitucijos pataisos, siūlančios keisti joje šiuo metu įrašytą negalią turinčius žmones įžeidžiančią invalidumo sąvoką pagarbesne – negalios sąvoka. Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.

Vilniaus Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje apsilankiusi regėjimo negalią turinti moteris, neturėjusi galimybių švieslentėje sekti savo eilės numerio, patyrė netiesioginę diskriminaciją. Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, skundą pateikusi sostinės gyventoja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Pasaulyje vienas iš šešių žmonių gyvena su tam tikra negalia, o dalį jų gali būti sunku pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau daugiau nei milijardui gyventojų kasdienių trikdžių kelia demencija, epilepsija, klausos, regos, kalbos ar kita nematoma negalia. Vaistinių tinklas „Camelia“ atkreipia dėmesį, kad dažnas net nenutuokia, jog artimoje aplinkoje gali būti su tuo susiduriančių žmonių.

Stereotipų kaustomoje visuomenėje smurtas prieš negalią turinčius žmones gali pasireikšti net tokiomis formomis, kurios atrodo kaip rūpestis galinčiu mažiau. Ištrūkti iš užburto rato dažnai ne tik sunku, bet ir kone neįmanoma, nes auka yra pernelyg priklausoma nuo smurtautojo. Šioje sudėtingoje situacijoje išeitis gali būti sportas, tampantis vis galingesniu įrankiu keičiant ir požiūrį į aplinką, ir siekiant išsivaduoti iš smurto spąstų.

Penktadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, rengiamas šeštasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Lietuvos jūrų muziejus pristato išskirtinę naujovę. Pažinti, koks turtingas yra povandeninis mūsų planetos pasaulis, galės ir įvairias negalias turintys suaugusieji bei vaikai. Ten bus galima paliesti jūrų arkliuką, išgirsti, kaip tarpusavyje šnekasi krevetės, jūrų vėpliai, pingvinai, o klausantis ir stebint jūros bangas nusiraminti privačiame kambaryje. Klaipėdietė Neringa tyrinėja Lietuvos jūrų muziejų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia, kad žmonėms su judėjimo negalia vis dar neprieinama dalis parduotuvių, viena jų – Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, veikianti parduotuvė „Maxima“. Pasak tarnybos, ši parduotuvė yra įsikūrusi per du aukštus, tačiau patekti į antrą aukštą galima tik laiptais. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad taip diskriminuojami žmonės su judėjimo negalia – jiems nesudarytos sąlygos oriai apsipirkti.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Vilniaus valdžia kitais metais už 550 tūkst. eurų (be PVM) keturioms miesto mokykloms planuoja nupirkti dar penkis automobilius ir mikroautobusus, pritaikytus vežti judėjimo negalią turinčius moksleivius. Juos nupirkus tokių automobilių mieste bus 18.  Nauji automobiliai bus perduoti Sausio 13-osios progimnazijai, „Vilties“ ir Šilo specialiosioms mokykloms, taip pat Verkių mokyklai-daugiafunkciniam centrui.

Klaipėdos saviavldybė praneša, kad didina finansavimą negalią turintiems žmonėms. Savivaldybės taryba pritarė siūlymui taikyti didesnį išlaidų finansavimo dydį, pagal kurį apskaičiuojama lėšų suma, skiriama socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms. „Siūlymas gimė bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis. Jie kėlė pagrįstą klausimą, kodėl Klaipėdoje taikomas mažesnis dydis nei kituose miestuose.

Ne paslaptis, kad dėl sunkių sveikatos sutrikimų žmonės Lietuvoje gali gauti neįgaliojo statusą ir išmoką, jei jų darbingumas vertinamas ne daugiau kaip 55 proc. Pažymėtina, kad negalia gali būti laikoma ne tik bloga fizinė būklė, bet ir psichikos sutrikimai. Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.