Tarnyba išnagrinėjo du skundus, kuriuose, anot pareiškėjų, jie dėl negalios prarado galimybę pretenduoti į paramą.
Teigiama, kad prašymai buvo teikti šių metų gegužę per informacinę sistemą SPIS, kuri nuolat strigo, tad žmonėms teko iš naujo jungtis bei suvedinėti duomenis.
Anot pareiškėjų, orientuotis šioje sistemoje, naudojantis ekrano skaitymo programa, buvo nepatogu, todėl visi procesai truko gerokai ilgiau nei žmonėms be negalios.
Jų tvirtinimu, situaciją dar labiau apsunkino tai, kad prašymų teikimas truko vos dešimt minučių.
„Dabartinė tvarka, kai lemiantis kriterijus gauti subsidiją yra prašymo pateikimo greitis, iš esmės mums atima galimybę konkuruoti dėl valstybės paramos“, – nurodoma skunduose.
Pareiškėjų įsitikinimu, SPIS yra nepakankamai pritaikyta ne tik žmonėms su regos, bet ir kitomis negaliomis, dėl kurių informacijai apdoroti gali prireikti daugiau laiko.
Savo ruožtu SADM akcentavo, kad prašymai paramai būstui įsigyti priimami ne tik per SPIS – juos galima atnešti į savivaldybę, taip pat siųsti elektroniniu ar paprastu paštu.
Ministerijos aiškinimu, prašymų teikimas SPIS buvo sustabdytas, kai buvo rezervuotos visos šiai priemonei skirtos lėšos. Nurodoma, kad per dešimt minučių buvo pateikta itin daug, apie 1,4 tūkst. prašymų. Dalis jų esą dėl ribotų finansinių galimybių nebuvo patenkinta.
Kartu ministerija pripažino, kad tokia tvarka nėra pati geriausia – nurodyta, kad šiuo metu yra svarstoma, kaip ateityje patobulinti prašymų pirmajam būstui įsigyti teikimo procesą.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad nors ir yra kitų būdų pateikti prašymus, jais pasinaudoję žmonės turėjo gerokai mažesnę tikimybę gauti paramą.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš visų 359 savivaldybėms asmeniškai bei elektroniniu paštu pateiktų prašymų, tik 58 buvo registruoti paramai gauti. Taigi, registruota buvo vos 16 proc. ne per SPIS pateiktų prašymų.
„Tai leidžia daryti išvadą, kad prašymo teikimas per SPIS suteikė daug didesnes galimybes konkuruoti dėl subsidijos skyrimo, todėl asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, negalios, negalėjo taip pat veiksmingai naudotis šia sistema, atsidūrė mažiau palankioje padėtyje“, – pažymėjo kontrolierė.
Anot jos, ministerijai tenka pareiga organizuoti paslaugų teikimą taip, kad jos būtų prieinamos, o žmonės su negalia jomis galėtų naudotis savarankiškai.
„Vertinant prieinamumą, turi būti atsižvelgta, kuris paslaugų teikimo būdas suteikia didžiausias galimybes pasinaudoti teise į subsidiją. Jei toks būdas yra elektroninė sistema, privaloma užtikrinti, kad ja vienodomis sąlygomis galėtų naudotis visi, nepaisant negalios. To padaryta nebuvo“, – konstatavo B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė pridūrė, kad tyrimo metu ministerijos buvo prašyta paaiškinti, kaip buvo vertinamas SPIS prieinamumas asmenims su negalia, ir ar buvo imtasi priemonių jį gerinti, bet išsamaus atsakymo negavo.
Ministerija teigė, kad toks vertinimas buvo atliktas anksčiau, tačiau nepateikė jokių detalių, pavyzdžiui, kokios buvo padarytos išvados, kokios rekomendacijos įgyvendintos.
Tarnyba ministerijai rekomendavo pakeisti prašymų pirmajam būstui įsigyti teikimo ir nagrinėjimo tvarką, užtikrinant lygiavertes sąlygas, nepaisant žmonių negalios.
Taip pat ministerijai buvo rekomenduota atlikti SPIS prieinamumo vertinimą, įtraukiant asmenų su negalia organizacijas ir ekspertus.
