Kaip trečiadienį pranešė tarnyba, tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad į maratoną neleidžiama prisiregistruoti asmenims, judantiems vežimėliais, kai pernai ir užpernai tokie sportininkai dalyvauti galėjo.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija keletą kartų kreipėsi į Kauno maratono rengėjus, prašė suteikti galimybę žmonėms varžytis bent vienoje rungtyje, siūlė skirtingus dalyvavimo renginyje variantus, tačiau šie prašymai buvo atmesti.
Tiesa, remiantis tyrimo medžiaga, organizatoriai buvo iškėlę vieną sąlygą, kurią įvykdžius, buvo pažadėta priimti į renginį – jei žmonės, judantys vežimėliais, dalyvaus „ne siekdami kuo greičiau pralėkti trasą“, o judės lėtai, iš galo, su palyda.
Skelbiama, kad federacija taip pat atkreipė dėmesį, jog maratono organizatorius Gytis Šumskas žiniasklaidoje buvo pateikęs savo požiūrį į varžybose norinčius dalyvauti asmenis su negalia ir kėlė klausimą, ar jie nesireklamuoja.
„Aš juos puikiai suprantu. Jie ruošiasi, sportuoja ir nori pasirodyti visuomenei, bet didžiulis klausimas, ar „Kauno maratonas“ yra ta vieta, kur jie galėtų reklamuotis? Visų pirma, tai yra bėgimo renginys, ne vežimėlių“, – teigė jis.
Be to, renginio organizatorius naujienų portale „15min“ publikuotame straipsnyje priekaištavo dalyviams su negalia, kad jie „lekia priekyje“, finišuoja pirmieji bei susirenka visą žiniasklaidos dėmesį.
Tarnybai kreipusis į Kauno maratoną rengiančią įstaigą, šios vadovas aiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl rekonstruojamų miesto gatvių, kuriomis driekiasi trasos. Esą šiemet nei viena iš trasų nėra pritaikyta ir saugi vežimėliams. Be to, jo pastebėjimu, dalyvaujant žmonėms su negalia renginyje kyla chaosas.
Įvertindamas žiniasklaidoje pasirodžiusį savo komentarą, varžybų organizatorius tvirtino, kad jo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, siekiant sukelti asmenims su negalia naudingą skandalą.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, Kauno maratono organizatorių siekis užtikrinti visų dalyvių saugumą gali būti suprantamas, bet tai neturi pažeisti asmenų su negalia teisių. Ji priminė, kad paslaugų teikėjas privalo užtikrinti prieinamumą arba siekti pritaikyti sąlygas.
„Šiuo atveju tokia pareiga nebuvo įgyvendinta, kadangi siūlymas dalyvauti sportinėse varžybose nesivaržant dėl rezultato negali būti vertinamas kaip tinkama alternatyva“, – pranešime cituojama B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės teigimu, asmenų su negalia dalyvavimas maratonuose yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, o siekiant užtikrinti visų dalyvaujančių saugumą, sportininkai su negalia paprastai startuoja pirmiau nei kiti bėgikai.
Tarnyba įspėjo varžybas organizuojančią įstaigą „Kauno maratono klubas“ dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.
Tarnyba įstaigai rekomendavo sudaryti sąlygas asmenims su negalia dalyvauti Kauno maratone – užtikrinti, kad trasos būtų numatytos ant kietos dangos, organizuoti starto laikus tokiu būdu, kad žmonės galėtų lygiavertiškai siekti sportinių rezultatų, sudaryti sąlygas naudotis pagalba, jeigu kiltų esminių kliūčių įveikti trasas.
Įgyvendinant pokyčius, siūloma bendradarbiauti su žmonių su negalia sporto organizacijomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
