Naujienų portalui tv3.lt į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „NOOR“ teisininkė Guoda Tiškaitė. Ji pasidalijo svarbiausiomis įžvalgomis išmokų iš darbovietės mirus artimajam tema.
Ar išmoka mirus artimajam – privaloma?
Pašnekovė pasakojo, kad šiuo metu įstatymai nenustato nei privačiame, nei viešajame sektoriuje veikiančio darbdavio pareigos mokėti darbuotojui išmoką jo artimojo mirties atveju.
Vis tik tokia darbdavio pareiga kaip darbdavio geros valios ir solidarumo su darbuotoju išraiška kartais būna įtvirtinta darbo apmokėjimo sistemoje, darbo tvarkos taisyklėse ar kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje.
„Jei šiuose dokumentuose tokia išmoka nėra numatyta, darbdavys ją gali skirti savo sprendimu“, – pasakojo G. Tiškaitė.
Teisininkė nurodė, kad privačiame sektoriuje veikiantys darbdavys pats sprendžia, ar darbuotojams bus teikiama finansinė parama artimojo mirties atveju bei kokio dydžio ji bus.
Tuo tarpu biudžetinių įstaigų darbuotojams yra taikomas kitoks teisinis reguliavimas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas numato, kad tais atvejais, kai įstaigos darbuotojo materialinė būklė dės įstatyme išvardintų artimųjų asmenų mirties tampa sudėtinga, darbuotojui gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
„Tačiau tai nereiškia, kad darbdavys turi pareigą visais atvejais darbuotojams išmokėti maksimalaus galimo dydžio pašalpą. Konkrečios išmokos mokėjimo sąlygos bei dydžiai gali būti nustatyti įstaigos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje.
Tuo atveju, jei šie dokumentai paramos skyrimo tvarkos nedetalizuoja, sprendimą dėl materialinės pašalpos skyrimo ir jos dydžio turėtų priimti įstaigos vadovas“, – nurodė ji.
Giminystės ryšiai ir išmokos dydžiai
Pasidomėjus, koks giminystės ryšys yra tinkamas išmokai gauti, teisininkė nurodė, kad privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų teisė į darbdavio materialinę paramą artimojo mirties atveju, gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ir pan.
Dėl to, pasak jos, šiuose dokumentuose turėtų būti pateiktas asmenų, kurių mirties atveju skiriama išmoka, sąrašas.
„Tuo tarpu biudžetinių įstaigų darbuotojams yra taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.
Jis teisę į išmoką artimojo mirties atveju sieja su darbuotojo artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių) brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti biudžetinės įstaigos darbuotojai, mirtimi“, – pasakojo ji.
Kalbėdama apie išmokų dydžius, G. Tiškaitė nurodė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio išmoka. Vis tik tai – pats didžiausias išmokos dydis, o atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes darbdavys gali skirti mažesnę išmoką arba jos neskirti visai.
Reikšmingos aplinkybės gali būti įstaigos finansinė būklė, darbuotojo ryšys su mirusiu asmeniu, darbuotojo materialinė būklė ir kitos aplinkybės.
Tuo tarpu privačiame sektoriuje veikiantys darbdaviai iš esmės gali skirti bet kokio dydžio išmokas, kadangi šiuo atveju įstatymai nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus galimo išmokos dydžio“, – aiškino ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
