biuletenis

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Sirgti ar slaugyti sergantį vaiką nėra malonu, taip pat nemalonu pačiame darbo įkarštyje darbdaviui pranešti, kad dėl ligos liksite namuose ir nepasirodysite. Viskas tampa dar sudėtingiau, jei biuletenį tenka imti jau antrą kartą tik prasidėjus bandomajam laikotarpiui. Į tokią situaciją pakliuvusi moteris teiravosi, ką daryti, jei per pirmas 3 savaites naujoje darbovietėje antrą kartą susirgo vaikas: „Todėl teks antrą kartą imti nedarbingumą.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taip nutikus, darbuotojams skiriamas nedarbingumo pažymėjimas arba biuletenis. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kada bus sumokėti pinigai už nedarbingumo laikotarpį. „Sodra“ primena, kad ligos išmoka yra paskiriama per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

Darbuotojui susirgus įprasta gauti laikiną nedarbingumą arba biuletenį ir ligos išmoką, kol žmogus pasveiks. Vis dėlto ne visi žino, ką daryti, jeigu susergama prieš pat atostogas ar jų metu. Tokiu atveju irgi galima gauti biuletenį ir atostogas tęsti pasveikus, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pašnekovai paaiškina, kad susirgus prieš pat atostogas, o paskui pasveikus, atostogos turėtų prasidėti ne vėliau kaip paskutinę suplanuotų atostogų dieną.

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d.  kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol darbuotojai, neturintys būtino ligos socialinio draudimo stažo, negaudavo ligos išmokos nei iš darbdavio, nei iš „Sodros“. „Sodros“ mokamos ligos išmokos ir toliau bus skiriamos įprasta tvarka.

Jau šią savaitę Lietuvoje pradės veikti daugelis vaikų darželių. Tuo pačiu metu patikėję vaikų priežiūrą auklėtojoms, tėvai turėtų sugrįžti į darbą ir netekti ligos išmokos. Jeigu darbo yra ir alga bus mokama įprastai, tada viskas aišku. O jeigu darbo yra ne visiems arba darbdavys patiria sunkumų? Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vien gegužės pradžioje gydytojai buvo išdavę daugiau kaip 36 tūkst.