Neretai nedarbingumo metu žmonėms atsibosta būti namuose, todėl jie sugalvoja apsilankyti prekybos centruose ar nuvykti į sodybą.
Visgi kai kurie net neįtaria, kad taip gali prisidaryti sau bėdų.
Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad išėjus trumpam apsipirkti, šiek tiek papramogauti ar vykstant kur nors užsukus užsipilti degalų nieko blogo nenutiks.
Pasirodo, „Sodrai“ nusprendus patikrinti nedarbingumo laikotarpio banko išrašus, tokie mokėjimai galėtų tapti pretekstu nutraukti ligos išmoką.
„Sodra“ pabrėžia, kad piktnaudžiavimas ligos išmokomis gali turėti didelių pasekmių – jei pažeidimas užfiksuojamas, galima netekti ne tik išmokos, bet ir teks grąžinti jau gautus pinigus.
Tai – ne papildomos atostogos
„Sodra“ pažymi, kad „biuletenio“ metu sergantysis dėmesį sutelkti turėtų į savo sveikatą, o ne kitas, pašalines veiklas.
„Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką, kaip kompensaciją už laikinai prarastas darbo pajamas“, – pabrėžė „Sodra“.
Ji pridėjo, kad gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimą, supažindina pacientą su gydymosi rėžimu, kurio privaloma laikytis visą nedarbingumo laikotarpį.
Tais atvejais, kai gyventojas gydytojo nurodymų nesilaiko, „Sodra“ gali tokius veiksmus pripažinti taisyklių pažeidimu.
„Taisyklių pažeidimai yra tada, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų.
Pavyzdžiui, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – pasakojo „Sodra“.
Tiesa, tokius pažeidimus gali nustatyti ne tik „Sodra“, bet ir gydytojai bei darbdaviai. Tačiau būtina, kad nustatyti pažeidimai būtų paremti dokumentais, patvirtinančiais nustatyto rėžimo nesilaikymą.
„Sodra“ dalijosi, kad dažniausiai pranešimų apie pažeidimus sulaukia iš darbdavių, pačių gyventojų ir gydytojų. Visgi ji pabrėžia, kad, prieš patvirtinant pažeidimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, nepriklausomai nuo to, kas apie jį pranešė.
Nuolat vykdo patikrinimus
Be to, „Sodros“ specialistai taip pat atlieka ir atsitiktinę nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
Tai reiškia, kad specialistai išnagrinėja išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenis, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmę, laikinojo nedarbingumo priežastis, gydytojo įvestus duomenis bei „Sodros“ duomenis.
Jei būna nustatyti pažeidimai arba kyla abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, gyventojas būna kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
„Ši kontrolė yra efektyvi – pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio.
Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami“, – pasidalijo „Sodra“.
„Sodros“ teigimu, 2024 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 10,7 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių.
Beje, „Sodra“ dalijosi, kad sprendimus dėl pažeidimų gali priimti ir patys darbdaviai.
„Darbdavys pats gali sukurti komisiją, kuri išnagrinės elgesio taisyklių pažeidimus, o, nustačius pažeidimus, apie tai informuoti „Sodrą“.
„Sodra“, remdamasi darbdavio sudarytos komisijos pateiktais duomenimis, priims sprendimą, ar mokėti ligos išmoką“, – pabrėžė ji.
Neišmoka arba liepia grąžinti pinigus
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad nedarbingumo kontrolės vykdymo procesas orientuotas į kontrolę iki ligos išmokos skyrimo, o ne į permokėtų ligos išmokų sugrąžinimą.
Todėl nustačius pažeidimus ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. po patikrinimo ligos išmoka neišmokėta 572 atvejais, o bendra neišmokėtų išmokų suma viršijo 76 tūkstančius eurų.
Tuo metu, jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti.
2024 m. išmokėtą ligos išmoką turėjo grąžinti 45 žmonės.
Dar 40 žmonių 2024 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, todėl buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkstančių eurų sumai.
Kokie yra ligos išmokų dydžiai?
Nedarbingumo išmokos dydis paprastai siekia 62,06–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio už 2 pirmąsias ligos dienas. Už šias dienas darbuotojui moka darbdavys.
Nuo 3 ligos dienos nedarbingumo išmoką moka „Sodra“, o jos dydis siekia 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (galiojusio už praeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio).
Be to, ligos išmokos mokėjimo dieną iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6 proc.).
Maksimalus kompensuojamasis darbo užmokestis ligos išmokoms negali viršyti dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį iki nedarbingumo pradžios.
Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo 2025 m. liepos 3 d., didžiausia išmoka būtų skaičiuojama pagal 2025 m. II ketvirčio vidutinį atlyginimą – 2326,30 euro, padaugintą iš dviejų.
Jei nedarbingumas prasidėjo 2025 m. spalio 3 d., ji būtų skaičiuojama pagal III ketvirčio vidutinį atlyginimą – 2375 euro, padaugintą iš dviejų.
Šių metų rugpjūtį Lietuvoje ligos išmokas gavo 58 tūkst. darbuotojų. Tuo metu vidutinė ligos išmoka už dieną siekė 53,3 euro, o iš viso ligos išmokoms rugpjūtį buvo skirta 38,2 mln. eurų.
