Pensijos ir mokesčiai: aiškėja, kas, ką išlaiko Lietuvoje – vyrai moteris ar atvirkščiai?

Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką. 

Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įvertino pensijų didinimą Lietuvoje: „Būtų labai dideli pinigai, kas mėnesį, žmogus gali ir pasimesti“

Kaip Lietuvoje kitąmet keisis pensijų dydžiai? Štai kiek jos augtų

Lietuviai gyvens ilgiau, dėl to kas mėnesį gaus mažiau pinigų: paaiškino būsimas permainas

Tuo metu moterys, gyvendamos ilgiau, gauna pensiją daugiau metų ir bendroje sumoje vidutiniškai gauna tūkstančiais eurų daugiau.

Taigi ar sistema iš tiesų užtikrina lygybę abiejų lyčių atžvilgiu?

Sistema nuskriaudžia vyrus?

Socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydžiai, kurias sumoka vyrai ir moterys yra vienodi, t. y. jei tai būtų kaupimas indėlyje, tai abiejų lyčių sukaupta suma būtų panaši.

Tai reiškia, kad jei moterys ir vyrai vienodai ilgai gyventų, šią sumą reikėtų išdalyti į vienodą skaičių mėnesių ir abi lytys gautų to paties dydžio pensiją.

Visgi vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi, todėl per darbo metus sumokėtos VSD ir PSD įmokos vėliau išskaidomos skirtingai.

Pavyzdžiui, moterys gyvena ilgiau už vyrus, o tai reiškia, kad gauna daugiau išmokų, o galiausiai ir daugiau pinigų.

Kaunietis Valdas (vardas pakeistas) piktinosi, kad vyrai, nors moka panašias socialinio draudimo įmokas kaip moterys, galutiniame rezultate gauna mažiau pensijos vien dėl trumpesnės gyvenimo trukmės. 

„Manau, kad sistema yra neteisinga vyrų atžvilgiu. Vyrai dirba ir mokesčius moka vienodai, tačiau galiausiai, gauna mažiau pensijos, nes gyvena trumpiau.

Visur kalbama apie lygybę, bet kur ji yra šiuo atveju?“ – kalbėjo vyras.

Tuo metu pensininkė Ilona (vardas pakeistas) dalijosi, kad jos vyras pradirbo visą gyvenimą, tačiau pensiją spėjo gauti tik kelerius metus – susirgo vėžiu ir mirė.

Taip nutiko, kad visą gyvenimą VSD ir PSD įmokas, jis gavo tik labai mažą dalį pensijos, nors pensija buvo didesnė, negu jos.

Visgi Ilona mano, kad sistema dėl to nekalta, nes neįmanoma nuspėti, kiek, kas gyvens.

„Mano vyras gavo mažiau, nes taip susiklostė, bet juk niekas negali nuspėti, kiek kam lemta gyventi. Bet nemanau, kad sistema čia kalta – ji tiesiog dalija tai, kas sukaupta“, – dalijosi moteris.

Tačiau ar egzistuojant tokiai sistemai tikrai nėra nuskriaudžiami vyrai?

Moterims – apie 60 pensijų daugiau?

„Sodra“ nurodo, kad per 2024 m. vienam vyrui, apdraustam visomis socialinio draudimo rūšimis, vidutiniškai priskaičiuota VSD ir PSD įmokų suma siekė 4 491 eurą, o vienai moteriai, apdraustai visomis socialinio draudimo rūšimis – 4 339 eurus.

„Sodros“ duomenys rodo, kad 2024 m. vidutinė vyrų senatvės pensija siekė 656,35 euro, o moterų – 564,33 euro.

Tuo metu vidutinė mėnesio nedarbo draudimo išmoka, priskaičiuota vyrams 2024 m. buvo 600 eurų, tuo metu moterims – 547 eurai.

Anot „Sodros“, vidutinė 65-mečių vyrų tikėtina būsima gyvenimo trukmė 2024 m. buvo 15,37 m., o 65-mečių moterų – 20,33 m. T. y. beveik 5 metų (4,96 m.) skirtumas.

Tai reiškia, kad moterys pragyvendamos maždaug 5 metais daugiau nei vyrai, gauna pensiją apie 60 mėnesių ilgiau. 

Vyrai per „Sodros“ numatytą būsimą gyvenimo trukmę gauna apie 121 057  eurus (15,37 m. x 12 mėn. x 656,35 euro) pensijos.

Tuo metu moterys – apie 137 673 eurus (20,33 m. x 12 mėn. x 564,33 euro) pensijos Tai reiškia, kad moterys per tikėtiną būsimą gyvenimo trukmę gauna apie 16 616 eurų daugiau nei vyrai.

Negalima sakyti, kad sistema neteisinga

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje socialinio draudimo sistema remiasi einamojo finansavimo, visuotinumo ir solidarumo principais.

Pavyzdžiui, einamojo finansavimo principas reiškia, kad išmokos mokamos iš tuo metu dirbančių asmenų sumokėtų įmokų.

Tuo metu visuotinumo principas reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti visi dirbantys asmenys, iš savo veiklos gaunantys draudžiamųjų pajamų.

Galiausiai, solidarumo principas reiškia, kad dirbantys (aktyvią ekonominę veiklą vykdantys) ir tokiu būdu draudžiamųjų pajamų gaunantys asmenys prisideda prie socialinio draudimo lėšų kaupimo ir užsitikrina socialines garantijas.

Tiesa, SADM pritarė, kad dėl mažesnės gyvenimo trukmės vyrams pensijos mokamos vidutiniškai trumpesnį laiką ir jie gauna mažiau išmokų.

Visgi, anot jų, negalima teigti, kad einamojo finansavimo sistemoje tai neteisinga, nes jos tikslas kaip tik ir yra surinktas lėšas perskirstyti tarp apdraustųjų.

Tenka dirbti ir pensijoje?

Kaip jau anksčiau yra rašęs portalas tv3.lt, vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Daugumai tai – būtinybė norint užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą, nes gaunamos pensijos tam nepakanka.

Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc. savarankiškai dirbusių gyventojų nusprendė ir toliau dirbti, kai pradėjo gauti senatvės pensiją. 

Tačiau tendencijos įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kuriose šalyse savarankiškai dirbantieji net ir pasiekę pensinį amžių išlieka itin aktyvūs darbo rinkoje, o kitur – dirbti po pensijos nusprendžia tik mažuma.

Pavyzdžiui, daugiausia dirbančių pensininkų yra Švedijoje (98,4 proc.), Suomijoje (88 proc.) ir Airijoje (87,7 proc.).

Lietuva pagal šį rodiklį užima ketvirtą vietą ES. Pas mus toliau dirba daugiau kaip 83 proc. pensininkų. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. viršijo 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst.

Tuo metu mažiausias savarankiškai dirbančių pensininkų skaičius fiksuotas Ispanijoje (18,2 proc.), Graikijoje (20,3 proc.) ir Slovėnijoje (40,4 proc.).

Visgi dažnai pensijos sulaukę žmonės dirba mažiau valandų. Pavyzdžiui, 2023 m. ES apie 10,2 proc. 50–74 metų amžiaus pensininkų buvo įdarbinti, o dauguma jų – dirbo ne visu etatu. Net 57 proc. dirbančių pensininkų rinkosi nepilno etato darbą, o tai gerokai viršija ne pensinio amžiaus gyventojų dalį, dirbančią ne pilnu etatu (16,2 proc.).

Kroatijoje tokiu būdu dirbo net 89,4 proc. dirbančių pensininkų, Švedijoje 79,2 proc., o Belgijoje 78 proc. pensininkų.

Tuo metu Bulgarijoje ne pilnu etatu dirbančių pensininkų buvo tik 9,2 proc., o Lietuvoje – 19 proc., tai vieni žemiausių rodiklių ES.

Tai reiškia, kad Lietuvoje dirbti pasirinkę pensininkai dažniausiai veiklą tęsė pilnu etatu.

Dirbant pensija toliau didėja

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 669 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 720 eurų, o jo nesukaupus – 424 eurai.

Oficialūs duomenys rodo, kad didžiausią skurdo riziką Lietuvoje patyria pensinio amžiaus, vieniši gyventojai.

Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.

Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama.

Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama.

Pensija dirbantiems pensininkams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.