Būtent nuo šių dviejų dydžių labiausiai priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta baigus darbinę karjerą.
Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.
Kaip tik šią savaitę ji skelbia naujausius kiekvieno dirbančio gyventojo duomenis.
Bendroji pensijos dalis ir būtinasis stažas
Senatvės pensija sudedama iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios.
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį.
2025 m. patvirtinta bazinė pensija yra 298,45 euro, o būtinasis stažas – 34,5 metų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus šiemet išeina į pensiją ir yra sukaupęs 36 metus stažo, tuomet jo bendroji pensijos dalis bus lygi 311,43 euro (36:34,5x298,45).
Jeigu žmogus nėra sukaupęs būtinojo stažo, bet turi minimalų 15-os metų stažą, tuomet skaičiuojant pensiją jis prilyginamas būtinajam stažui, nors iki 2022 m. buvo proporcingai mažinamas.
Tad tokio žmogaus ir būtinojo stažo santykis prilyginamas 1, o jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai (298,45 euro).
Kasmet bazinė pensija indeksuojama atsižvelgiant į 7 metų (3 ankstesnių, einamųjų ir 3 būsimų) darbo užmokesčio fondo pokytį.
Paprastai tariant, kuo sparčiau auga dirbančių gyventojų skaičius ir jų algos, tuo labiau didėja darbo užmokesčio fondas, o dėl to sparčiau indeksuojama ir bazinė pensija.
Kaip jau skelbė naujienų portalas tv3.lt nuo kitų metų pradžios pensijos bus didinamos mažiausiai dešimtadaliu.
Apskaitos vienetai ir individualioji pensijos dalis
Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis euro cento tikslumu yra apskaičiuojamas asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių padauginus iš galiojančios apskaitos vieneto vertės.
Šiemet apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.
Pavyzdžiui, jeigu per darbinę karjerą žmogus sukaupė 36 apskaitos vienetus, tuomet jo pensijos individualioji dalis bus 257,76 euro (36x7,16).
Prie šios individualios pensijos dalies pridėjus bendrąją dalį (minėtame pavyzdyje – 311,43 euro) visa senatvės pensija būtų 569,19 euro.
Apskaitos vienetų skaičius, įgytas per metus, nustatomas padalijus sumokėtų įmokų sumą iš įmokų sumos, kurią per tuos metus privalu sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą.
Kaip ir bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimo greitį.
Beje, įstatymas numato, kad per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Taigi, jei žmogaus alga viršija 5 vidutinius atlyginimus, tai, net mokėdamas daugiau įmokų, didesnės pensijos jis „neužsidirbs“.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Dabar vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
