REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sugyventinius stebi budrios akys

Vis dažniau išaiškinant apgaulę, socialinės paramos gavėjų mažėja

„Mano kaimynė jums meluoja, kad vaikus augina viena – ji gyvena su nemažą atlyginimą parnešančiu sugyventiniu ir dar neteisėtai gauna valstybės paramą – socialinę pašalpą, kompensacijas“, – tokių ir panašių pranešimų miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyrius pastaruoju metu išgirsta vis daugiau, kiekvieną mėnesį net po kelis. Labdaros draugijos „Atjauta“ vadovė Audronė Kuprionienė sako, kad pamaitinti globotinius labai svarbu, dar svarbiau – juos lavinti, šviesti, mokyti.

Labdaros draugijos „Atjauta“ vadovė Audronė Kuprionienė sako, kad pamaitinti globotinius labai svarbu, dar svarbiau – juos lavinti, šviesti, mokyti.

 

Įrodyti nelengva

Kaip teigia Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė, kiekvienas skundas tikrinamas, tačiau ne visada pavyksta įrodyti, kad valstybės paramos gavėjas pateikė neteisingus faktus, melavo apie savo šeiminę padėtį.

REKLAMA
REKLAMA

Telefonu skambinantieji ir žodžiu nupasakojantieji situaciją kaimynų šeimoje ją surašyti raštu ir pasirašyti dažniausiai atsisako. O tokie įrodymai reikalingi nagrinėjant ginčytinas situacijas.

REKLAMA

„Itin retais atvejais žmonės sutinka pasirašyti ir paliudyti, kad kaimynės šeimoje jau metai, dveji ar daugiau yra dar vienas narys – sugyventinis. Pradėjus tikrinti skundą ir radus vyrą namuose, moteris dažniausiai įtikinėja, kad jis tik dabar užėjo arba gyvena vos kelios dienos, ji kaip tik ruošėsi apie tai pranešti“, – pasakojo pavaduotoja.

Vis dėlto bandymas nuslėpti tikruosius faktus ne vienai šeimai baigėsi liūdnai – parama buvo sumažinta arba kuriam laikui nutraukta.

Ginčytinas situacijas nagrinėja Paramos teikimo komisija. Ji posėdžiauja kas mėnesį ir tokius ginčus nagrinėja maždaug kas trečiame posėdyje. Sprendimas dažniausiai priimamas paramos gavėjo nenaudai, nes komisijai pavyksta įrodyti, kad dar vienas narys – sugyventinis – šeimoje tikrai yra. Jo slėpimas pažeidžia įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA

 

Paslaptis išaiškina

Z. Ragėnienės teigimu, bet kam, kas susiję su socialinės paramos gavėjo pajamomis, jo turtu bei šeimine padėtimi, pasikeitus, apie tai turi būti pranešama Socialinės paramos skyriui. Laikas informacijai pateikti duotas netrumpas – visas mėnuo.

„Dažnai atsiranda tokių, kurie pardavę automobilį ar kitą turtą apie tai nepraneša. Informacija mus vis tiek netrukus pasiekia, ir, padidėjus asmens pajamoms, tenka peržiūrėti paramos skyrimą, mažinti pašalpą arba visai jos nebeskirti“, – sako vedėjo pavaduotoja.

Laiku pranešus apie permainas, aiškinamasi, kokia situacija, ir gali būti, kad parama išliks. Pavyzdžiui, moteris vaikus augina ne viena, o su sugyventiniu, tačiau šis yra bedarbis arba labai mažai uždirba. Skiriant pašalpą į tai atsižvelgiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu signalai apie paramos gavėjų tikrąją šeiminę padėtį ar jų pajamas Socialinės paramos skyrių pasiekia gana dažnai. Gaunamas nelegalias pajamas, nelegalų darbą, verslą specialistams išaiškinti padeda galimybė prieiti prie duomenų bazių.

„Vis dažniau išaiškinant apgaulę, socialinės paramos gavėjų mažėja“, – tvirtina Z. Ragėnienė.

Balandžio mėnesį pašalpos buvo skirtos 4275 žmonėms, o gegužės – 4018. Ir ne todėl, kad vargšai staiga būtų praturtėję ir parama jiems tapo nebereikalinga.

Z. Ragėnienė pripažįsta, kad situacijų būna pačių įvairiausių – pasitaiko ir piktnaudžiavimo, ir gudravimo atvejų, ir iš tiesų sunkiai besiverčiančių ir be valstybės paramos vargiai išgyvensiančių šeimų. Tačiau įstatymas ir jo nustatyta tvarka vienoda visiems, tad reikalavimų laikytis būtina.

REKLAMA

 

Tvirčiau veržia diržus

Ką reiškia socialinės pašalpos sumažinimas sunkiai besiverčiančiai šeimai, įsivaizduoti nesunku. Kad dabar pašalpos vis aktyviau mažinamos, patvirtins ne viena labdaros organizacijose pagalbos ieškanti šeima.

Draugijos „Atjauta“, besirūpinančios nepilnose neturtingose, bet negirtaujančiose šeimose augančiais vaikais, vadovė Audronė Kuprionienė mano, kad kalbėti apie gerėjantį žmonių gyvenimą dar tikrai ne laikas. Draugijos globojamų vaikų jau beveik šimtas – šiais laikais beveik nebūna taip, kad tėvai gautų gerus darbus ir galėtų išsiversti be labdaros.

Didelio prekybos centro maisto produktais, kurių bebaigiantys realizavimo terminai, aprūpinamos „Atjautos“ globojamos šeimos, pasak A. Kuprionienės, ateidamos į draugiją labiausiai ir tikisi gauti nemokamų produktų.

REKLAMA

„Tokių šeimų vis daugiau. Atėjusiųjų prašyti pagalbos biografijų mes nenagrinėjame – gurgiantis pilvas geriausiai argumentas, kad žmonėms padėti būtina. Turi moteris sugyventinį ar neturi, gauna retkarčiais kokių papildomų pajamų ar ne – jos vaikai valgyti nori kasdien. Bet padėti siekiame ne tik maisto produktus, labai svarbu lavinti, šviesti, auklėti vaikus. Juk į mokamus būrelius iš menkų atlyginimų ar pašalpų gyvenantys tėvai nelabai gali vaikų leisti“, – sako „Atjautos“ vadovė.

A. Kuprionienė pasakoja, kad keletas globojamų moterų jau skundėsi dėl sumažintų pašalpų.

„Viena net apsiverkė pasakodama, kad pašalpa staiga buvo sumažinta šešiasdešimčia litų. Šeimai ši suma gana didelė – teks gerokai suveržti diržus“, – pasakoja A. Kuprionienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Sunki įstatymo ranka

„Tris vaikus auginanti moteris turi sugyventinį, bet iš jo naudos labai mažai – nebent buityje retkarčiais padeda, vaikus pasaugoja. Jis niekur nedirba, pinigų į namus neparneša. Kažkas pranešė apie vyrą, atėjo Savivaldybės darbuotoja, patikrino, rado jį namuose ir nubraukė pašalpą. Tiek tos apgaulės – juk vis tiek gyventi, vaikus auginti tenka iš moters atsitiktinių uždarbių bei pašalpų“, – svarsto vadovė.

Socialinės paramos neteko ir daugiau ne visai teisingai į Socialinės paramos skyriuje pateiktus klausimus atsakiusių šeimų.

„Atjauta“ šiuo metu vargiai galėtų į savo globą priimti daugiau šeimų, nes gausesniam būriui nelabai būtų kuo dalintis.

REKLAMA

„Kokia bus parama, jeigu kiekvienam tegalėsime skirti po vieną riekelę. Tik kai iš draugijos pasitraukia viena kita šeima, jų vietoje galime priimti kitas. Aišku, taip griežtai nepavyksta laikytis taisyklių, kartais akivaizdu, kad išimtį daryti būtina“, – aiškina A. Kuprionienė.

Paklausta, kodėl šeimos iš labdaros draugijos globos pasitraukia, gal joms pavyksta praturtėti ir sugebėti išgyventi be paramos, vadovė tik liūdnai šypteli: „Praturtėjimo atvejo dar negirdėjau. Ne taip lengva šiais laikais pakeisti socialinę padėtį. Tiesiog kai kurios šeimos išvažiavo į užsienį, kitos išsikėlė gyventi į kaimą“, – sako labdaros draugijos vadovė.

 

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų