Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi praktiniais patarimais, kaip pastebėti artėjančius šalčius ir kokių priemonių imtis, kad augalai išliktų nepažeisti orų kaitos šiais metais.
Kaip atpažinti, kad artėja šalnos
Pasak G. Cijūnaičio, šalnos dažniausiai užklumpa po lietaus, kai dangus išsigiedrija. Svarbu stebėti ir vėjo kryptį – jei jis pučia iš šiaurės ar šiaurės rytų, galima tikėtis, kad naktį temperatūra kris pakankamai žemai, kad susidarytų šalna.
Pasak pašnekovo, nuo šalnų labiausiai nukenčia uoginiai augalai – ypač rudeninės avietės ir gervuogės. Jos yra jautriausios staigiems temperatūrų pokyčiams.
Tuo tarpu obelys, kriaušės, slyvos bei kiti vaismedžiai yra atsparesni – jiems nebaisios kelių laipsnių žemiau nulio temperatūros.
Augalus, augančius vazonuose ar loveliuose lauke, reikėtų įnešti į šiltnamį, garažą ar kitą patalpą su pastoge, kai prognozuojamos šalnos.
Jei tokios galimybės nėra, galima juos pridengti agroplėvele arba pastatyti po didesniais medžiais – taip augalai bus apsaugoti nuo šalčio.
Žiemai pasiruošti dar neskubėkite
Norintiems jau dabar pradėti ruoštis dideliems šalčiams, ūkininkas pataria neskubėti.
Pasak G. Cijūnaičio, Lietuvoje bent jau iki Vėlinių nereikėtų skubėti imtis rimtų apsaugos priemonių – spalio mėnesį šalčiai paprastai nebūna pavojingi.
„Be Vėlinių tikrai niekas neužšąla, iki lapkričio pradžios dažniausiai turime gražų rudenį“, – tikina pašnekovas.
Visgi, atėjus lapkričiui, žemė jau gali pradėti rimčiau įšalti. Vienas iš netradicinių būdų numatyti žiemos pradžią – stebėti pelių veiklą savo sode.
„Jeigu pas jus yra pelėkautų su maistu ir pastebite, kad pelės itin agresyviai tempia tą maistą, galima tikėtis, kad netrukus ateis dideli šalčiai“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Lietuvos klimatas – kiek pasikeitęs
Anot pašnekovo, tradiciškai žiema Lietuvoje visada prasidėdavo maždaug tada, kai prasideda ir kalendorinė žiema – nuo gruodžio 1-osios.
Panašiai tokiu metu atsirasdavo sniego, pamažu užšaldavo telkiniai. Tačiau pastaraisiais metais klimatas pasikeitė ir žiemos dažnai vėluoja kelias savaites, taigi į tai vertėtų atkreipti dėmesį.
„Mūsų kalendorius tarsi pasislinko – vėluoja ne tik žiema, bet ir pavasaris, o šiemet net ir vasara buvo pavėluota“, – pastebi G. Cijūnaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
