Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė „Žinių radijui“ sakė, kad tėvai linkę vaikų atvaizdą naudoti lyg savo nuosavybę, nors vaikai ir turi išskirtinę teisę į savo atvaizdą ir jo naudojimą.
„Tai yra pažeidžiamos situacijos, vaikai išrengiami, 1-2 metų vaikai maudomi, tai yra transliuojama, galbūt ne visiškai visos kūno dalys atidengtos, bet didžioji dalis kūno dalių yra atidengtos, vaikai yra apnuoginti ir tame tyko daug pavojų“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Ji pridūrė, kad viešinamos apnuogintų vaikų nuotraukos kai kuriais atvejais kitų pašalinių asmenų yra naudojamos pornografiniams tikslams.
„O antra, tai kaip tas pats vaikas jausis, kai jis dabar yra kūdikis ir yra transliuojama, kaip jis valgo pirmą košę, apsitaško, rodoma, kaip dedami pampersai ir taip toliau, kas bus, kai jis pradės eiti į mokyklą? Ar ta visa informacija, kuri yra sekama viešoje erdvėje, ar ji tikrai atlieps geriausius vaiko interesus?“ – svarstė I. Skuodienė.
Pašnekovė teigė, kad tėvai dažnai kelia vaiko nuotraukas ir vaizdo įrašus į internetą norėdami pasidžiaugti savo motinyste ar tėvyste, tačiau kartais priežastys slypi kur kas giliau.
„Čia turbūt toks siekimas, kad socialinė erdvė patvirtintų, kiek aš esu pakankama mama ar ne, nes tame viduje tokie klausimai turbūt kirba“, – sakė I. Skuodienė.
Kai kurie vaikai su tokiu tėvų elgesiu kovoja teisme
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis primena, kad teisė į atvaizdą reglamentuota teisiniuose aktuose, tokiuose kaip civilinis kodeksas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
„Ši teisė yra asmeninė, tai labai svarbu suvokti, ką tai reiškia. Tai reiškia, teisė į atvaizdą yra to žmogaus, to vaiko asmeninė teisė. Tėvas, mama atstovauja vaiką, bet negali pasisavinti tos teisės.
Tai yra daug teismų praktikos ir galbūt labiausiai pažengę yra prancūzai, jie yra priėmę dar stipresnį teisės aktą, reglamentuojantį vaiko teisę į atvaizdą. <...> Tai šiame įstatyme pasakyta, kad teismas privalo įsiklausyti į vaiką nepriklausomai nuo jo amžiaus, o jei jis negali išreikšti interesų, teismas gali uždrausti tėvams, jeigu mato piktnaudžiavimą“, – akcentavo M. Kukaitis.
Šiame įstatyme taip pat reglamentuota, kad nė vienas iš tėvų neturi dominuojančios teisės. Reiškia, nė vienas tėvas negali į internetą kelti vaiko nuotraukų, jeigu kitas tėvas nesutinka.
Advokatų tarybos pirmininkas pasakojo, kad kai kurie nepilnamečiai kitose šalyse šią savo teisę gina jau ir teismuose. Pavyzdžiui, Italijoje, kai išsiskyrus tėvams turėjo būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, 16-metis pareiškė, kad jo mama nuolat kelia vaiko atvaizdą į internetą. Jis pridūrė, kad dėl to bendraamžiai iš jo šaiposi. Tai buvo viena priežasčių, kodėl teismas leido nepilnamečiui gyventi su tėčiu kitoje valstybėje, į kurią jis išsikraustė gyventi.
I. Skuodienė „Žinių radijui“ sakė, kad tarnybai monitorinti kiekvienos šeimos neįmanoma, tačiau visuomenė darosi vis labiau pilietiška ir tarnyba vien iš gyventojų sulaukia vis daugiau pranešimų.
„Kiekvienu atveju gavę pranešimą reaguojame, priklausomai tam tikrais teminais, koks tai yra pranešimas. Vykstame į šeimą, <...>, kalbame su tėvais, bandome edukuoti“, – sakė ji.
I. Skuodienė pridūrė, kad kai kuriais atvejais vaiką tenka perkelti į saugią aplinką, kartais skiriamos ir administracinės baudos, tačiau siekiamybės bausti – nėra.
Visą pokalbį su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodiene ir statybininkų asociacijos vadovu ir Advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu laidoje „Atviras pokalbis“ klausykite čia:
Ar bausite [ugdymo įstaigų] administraciją?
Ir apskritai, rašau iš patirties: [ugdymo įstaigos sutarčių] nesilaiko, pastoviai. Ir visokios CIBULSKOS vietoje to, kad tirtų ir spręstų iškilusias problemas: žviegia, klykia, grasina ir galiausiai tėvus priduoda VAIKGROBIAMS.
Te [DIEVAS] JUMS atlygina pagal ''nuopelnus''.
Kaip viename [šventame rašte] parašyta (ne tiksli citata): nebus pasigailėta nei vieno tarnautojo.
