Teisingumo ministerijos komitetui pateiktuose ir šią savaitę klausymuose įgarsintuose pasiūlymuose numatoma, kad už piktnaudžiavimą baudžiami būtų tarnybine padėtimi pasinaudoję arba įgaliojimus viršiję ir tik turtinę žalą padarę asmenys.
Tokiu būdu nebegrėstų atsakomybė dėl neturtinės žalos padarymo.
Pirminiame variante, kuriam parlamentas po pritarė po pateikimo, kalbėta bendrai apie padarytą žalą, neišskiriant turtinės ar neturtinės.
Pagal naują siūlymą, kuris parengtas atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pastabas, gerokai pakelta kartelė, kada už piktnaudžiavimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Numatyta, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs arba įgaliojimus viršijęs asmuo, jeigu dėl to didelę turtinę žalą patyrė valstybė, būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, o tas, kas padarė tokią veiką sukeldamas labai didelę turtinę žalą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Turtinė žala būtų didelė, kai jos dydis viršytų 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą (20 tūkst. eurų), bet neviršytų 900 MGL dydžio sumos (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma tokia, kuri viršytų pastarąją sumą.
„Dalies veikos dekriminalizavimas“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos bei TTK narė Agnė Širinskienė naują siūlymą vadina daliniu piktnaudžiavimo veikos dekriminalizavimu.
„Čia iš esmės yra dalies veikos dekriminalizavimas. Akivaizdu, kad siekiama išgelbėti savus“, – BNS sakė parlamentarė.
Jos teigimu, piktnaudžiavimo metu padaryta turtinė žala įprastai užtraukia ir neturtinę žalą.
„Kadangi (Seimo – BNS) Teisės departamentas buvo parašęs pastabą, kad jie neišsprendžia šito klausimo ir vis tiek tada politikai būtų nuteisti per neturtinės žalos aspektą, tai, aišku, jie dabar jau neturtinę žalą išbraukė, kad netgi tada, kai yra mažos sumos, kad nebūtų sutraktuota kaip neturtinė žala ir neliktų baudžiamosios atsakomybės“, – tvirtino A. Širinskienė.
Savo ruožtu TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS teigė, jog Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus pateikti duomenys rodo, kad daugelyje Europos valstybių numatant atsakomybę už piktnaudžiavimą neturtinės žalos įvertinimas nenumatytas.
„Palyginimas galbūt labai šiurkštus, bet tarkime, žmogaus plaukų nukirpimas. Čia yra turtinė ar neturtinė žala? Kaip įvertinti, kokio dydžio, kokio sverto?“, – aiškino parlamentaras.
Anot jo, taip pat nustatant bausmę už piktnaudžiavimą būtina įvardinti didelės ir labai didelės žalos sumas.
J. Sabatausko teigimu, ribos nebuvimas yra spraga, nes paliekama vietos interpretacijai.
„Vieną kartą ta žala 150 eurų, kitą kartą ta žala 1,5 tūkst. eurų, o dar kitą kartą galbūt ji bus 10 tūkstančių. Taip negali būti, įstatyme reikia paaiškint ir turi būti vienoda sistema. Negalima padaryti, kad vienoms grupėms veikų yra vienoks žalos dydis, kitai kitoks“, – sakė jis.
„Ministerijos pasiūlymas buvo būtent, kad turi būti padaryta turtinė žala ir turi būti nustatytas ne tik didelės žalos, bet ir labai didelės žalos dydis“, – pridūrė parlamentaras.
Pasak jo, siūlomi dydžiai paimti iš kitų Baudžiamojo kodekso skyrių, kur diferencijuojama atsakomybė pagal padarytos žalos dydį.
A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad jeigu Seimas patvirtintų siūlomus dydžius, praktiškai visi „čekiukų“ bylose teisiami politikai išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Dabar teisėsaugos atliekamuose tyrimuose dažniausiai kalbama apie kelių tūkstančių eurų padarytą žalą savivaldybei, retu atveju ji viršija 10 tūkst. eurų.
„Vadinasi, visi (socialdemokrato Arūno – BNS) Dudėno „čekučiai“ dabar tampa automatiškai maža žala. Jo veiklos negalima pripažinti neturtine žala ir žmogų ištinka tiesiog laisvė nuo Baudžiamojo kodekso“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Pasak parlamentarės, nauja tvarka, jeigu būtų priimta, galiotų ir asmenims, kurių atžvilgiu jau priimti įsiteisėję teismo nuosprendžiai.
Pataisas inicijavo socialdemokratė
Kaip rašė BNS, Seimas kovą po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės parengtam Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektui, kuriuo siūloma diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.
Pagal jį, jeigu pripažįstama, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus padarydamas žalos valstybei, savivaldybei už mažiau kaip 25 MGL (šiuo metu tai yra 1250 eurų), jis būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Jeigu padaryta žala būtų nuo 25 MGL iki 250 MGL (12,5 tūkst. eurų), tokiam asmeniui grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Padarius didesnę žalą, teismas galėtų skirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
J. Zailskienė taip pat siūlo, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką eiti.
Dabar taikomas gerokai platesnis viešųjų teisių atėmimas – uždraudžiama tam tikrą laiką būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.
Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vadinamosiose čekiukų bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
