Po trečiadienio incidento, kai Vilniuje nuo riedėjimo tako nuslydo lėktuvas, Vilniaus oro uostas paskelbė informaciją apie sustabdytą veiklą ir lėktuvo patraukimo darbus.
Vis dėlto keleiviai buvo ne juokais pasipiktinę, mat Vilniaus oro uosto veikla sustoja jau ne pirmą kartą, tik iki šiol nesklandumai vis kildavo dėl kontrabandinių balionų. Keleiviai rėžia tiesiai – kol tai kartojasi, esą nelieka nieko kito, kaip planuoti skrydžius iš kitų miestų.
„Ačiū už tokius straipsnius, dabar galutinai įsitikinau, kad reikia skraidyti tik iš Kauno. Atsibodo visos šitos nesąmones, kurios vyksta paskutinių metu“, – rašo Jelena.
„Vienos bėdos Vilniaus oro uoste“, – pastebi Neringa.
„Dėl to visada renkuosi Palangą“, – komentuoja Oksana.
„21 amžius – lėktuvo negali patraukti! Dar didesnis absurdas, kai atvykstantį lėktuvą nukreipia į Rygą vidury nakties! Ką žmonėms siūlote daryti?! Kaunas neįgalus priimti? Palanga? Susisiekimo ministerija, skaitykite ir reaguokite nors kartą!“ – piktinasi Agata.
Lapkričio 26 d. 13.43 val. Vilniaus oro uoste iš Varšuvos nusileidęs „LOT Polish Airlines“ avialinijų orlaivis nuvažiavo nuo riedėjimo tako. Keleiviai incidento metu nenukentėjo.
Dėl incidento sostinės oro uoste iš viso buvo atšaukti 28 skrydžiai. Lėktuvas iš įvykio vietos buvo patrauktas ir oro uosta veikla atnaujinta 3.55 val.
Vis dėlto kai kurie keleiviai kitų skrydžių laukė beveik parą. Portalo tv3.lt žiniomis, trečiadienį 19.30 val. turėjo įvykti skrydis iš Vilniaus į Vieną, tačiau kelis kartus nukėlus skrydį keleiviams nurodyta, kad lėktuvas turi pakilti šiandien, lapkričio 27 d., 15 val.
Ar gali pagrindinis oro uostas persikelti į Kauną?
Kartojantis kontrabandinių balionų skrydžiams į Vilniaus oro uosto teritoriją, kilo diskusijos, ar pagrindinis šalies oro uostas neturėtų būti kitame mieste, pavyzdžiui, Kaune.
Lietuvos oro uostai (LTOU) į galimybę dalį Vilniaus oro uosto (VNO) vykdomų skrydžių perkelti į kitus oro uostus žiūri atsargiai, sako LTOU Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas, pavaduojantis generalinį direktorių, Vidas Kšanas.
„Mes esame pradėję dialogą su vežėjais. Praeitą savaitę turėjome išplėstinį susirinkimą, pirmą susirinkimą, į kurį įtraukėm praktiškai visą mūsų aviacijos industriją: tiek vežėjus, tiek antžeminio aptarnavimo kompanijų atstovus“, – sakė jis.
„Sunku prognozuoti, kaip šis klausimas baigsis, ar atsiras iniciatyvų dalį veiklos perkelti į Kauną. Labai rezervuotai ir mes patys žiūrime į tokį dalyką. Yra tam tikrų kitų apribojimų, kur mūsų infrastruktūra nelabai galėtų realizuoti – Kauno oro uostas turi tikrai daug mažesnes infrastruktūros apimties galimybes“ , – tęsė LTOU atstovas.
Asociacijos „Investors' Forum“ Vykdomojo direktoriaus Vytauto Šilinsko vertinimu, siūlymai perkelti oro uostą yra suprantami emociniu požiūriu, bet tai esą būtų neteisingas signalas tiek investuotojams, tiek partneriams.
Jis pabrėžė, kad oro erdvės saugumas yra nacionalinio saugumo ir ilgalaikės valstybės ekonominės raidos klausimas.
Todėl bet kokie sprendimai, susiję su erdvės ir skrydžių sauga ar oro uostų plėtra turi būti ilgalaikiai ir strategiškai pasverti, o ne emocingi ar padiktuoti vieno incidento.
„Perkėlimas į Kauną ar visiškai naujo oro uosto statyba reikštų ne tik milžiniškas išlaidas, bet ir klaidingą žinią, kad leidžiame išorės grėsmėms diktuoti mūsų sprendimus.
Tai prieštarautų stiprios, atsparios ir patikimos valstybės įvaizdžiui, kurį Lietuva sėkmingai kūrė pastaraisiais metais“, – komentavo V. Šilinskas.
Jo nuomone, tikras atsakas – ne pasitraukti, o stiprėti.
„Lietuvai reikia spartinti skrydžių plėtrą, ypač verslo kryptimis į pagrindinius Europos centrus, ir tuo pačiu užtikrinti aukščiausius oro saugumo standartus. Tai siųstų aiškią žinią: mes ne reaguojame į grėsmes, o jas įveikiame“, – akcentavo vykdomasis „Investors' Forum“ direktorius.
Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) atkreipė dėmesį, kad Kauno oro uostas taip pat yra susidūręs su panašaus pobūdžio iššūkiais. Pvz., atvykimai ir išvykimai buvo stabdomi naktį iš spalio 24 į spalio 25 d.
NKVC atstovai paminėjo, kad ir Susisiekimo ministerija teigė nesvarstanti ir neplanuojanti perkelti Vilniaus oro uosto infrastruktūros į kitą vietą:
„Dėmesys šiuo metu yra sutelktas į esamų oro vartų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – modernizavimą, jų infrastruktūros tobulinimą, siekiant užtikrinti patogų, saugų ir efektyvų susisiekimą oro transportu.“
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė antrino, kad šiuo metu nėra vertinamos galimybės perkelti oro uostą ar atidaryti naują: „Dirbame pagal trijų oro uostų vystymo strategiją.“
Šiaulių oro uostas gali priimti ribotą skaičių keleivių
Kita idėja – krizinėmis situacijomis panaudoti Šiaulių oro uostą, kuris šiuo metu atlieka karinės aviacijos bazės funkciją.
V. Kšanas sako, kad dėl Šiaulių oro uosto panaudojimo krizinėje situacijoje turėtų būti kritiškai įvertintos jo galimybės. Anot jo, rezervinių oro uostų išnaudojimo klausimas reikšmingai priklauso nuo aviakompanijų sprendimų.
„Negaliu atsakyti dėl Šiaulių oro uosto. Manau, kad reikėtų įvertinti šį pasiūlymą, jų įvairias galimybes, nes jų peronas yra ribotas, parkavimo vietų skaičius nėra didelis, mano žiniomis“, – antradienį žurnalistams sakė V. Kšanas.
„Kadangi Lietuvos oro uostai, kaip bendrovė, valdo tris oro uostus, tai mums tos infrastruktūros iš esmės pakanka šiuo metu“, – pridūrė jis.
LTOU atstovo teigimu, maršrutus ir sprendimą krizinėje situacijoje priima aviakompanijos, o ne oro uostas, todėl jam įtaką gali daryti daug veiksnių.
„Čia reikia daugiau dialogų ir tarp mūsų vežėjų, tarp jų pasirinkto maršruto opcijų. Priklauso, kur tas vežėjas turi daugiau bazuojamų orlaivių, galbūt jis Rygoje daugiau turi ar Varšuvoje ir dėl to jis renkasi tą oro uostą, kad ten galėtų vėliau tuos keleivius saugiai išskraidinti namo vėlesniu laiku“, – teigė jis.
Visgi idėjai kai kuriuos skrydžius nukreipti į Šiaulius pritaria šio miesto meras Artūras Visockas.
Pasak Šiaulių oro uosto direktorės Aurelijos Kuezados, įstaiga visuomet pasiruošusi priimti ir aptarnauti orlaivį incidento atveju. Visgi ji akcentavo, kad terminalas gali aptarnauti nedaug keleivių – apie 180 per valandą.
„Tas reiškia, kad jeigu nutūptų keli orlaiviai vienu metu, mums būtų tikrai labai sudėtinga“, – kalbėjo oro uosto vadovė.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas anksčiau teigė, kad nėra planų įveiklinti Šiaulių oro uostą: „Apie Šiaulių oro uosto įveiklinimą šiai dienai nesvarstoma.“
Įžvelgia žalą turizmui
Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova tokias situacijas, kai dėl oro erdvės saugumo laikinai sustabdoma ar apribojama skrydžių veikla, vertina kaip nemalonias tiek keleiviams, tiek visam turizmo sektoriui.
Anot jos, tokie incidentai trumpuoju laikotarpiu gali sukelti nepatogumų keliautojams, tačiau kol kas reikšmingos įtakos turizmo srautams į Lietuvą jie neturi.
„Keliauk Lietuvoje“ vertinimu, svarbiausia – kad būtų užtikrintas keliautojų saugumas, o atsakingos institucijos rastų efektyvius sprendimus, leidžiančius ateityje išvengti tokių sutrikimų.
Vis tik O. Gončarova neslėpė, kad tokie incidentai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos, kaip saugios turizmo krypties, reputacijai.
„Jau daugelį metų kartu su strateginiais partneriais ir turizmo verslu nuosekliai dirbame stiprindami Lietuvos turizmo sektorių, didindami šalies žinomumą ir formuodami jos įvaizdį kaip saugios kelionių krypties.
Todėl svarbu, kad tokios situacijos būtų pristatomos kaip greitai ir profesionaliai suvaldytos, o ne kaip sisteminė grėsmė – tai padėtų išsaugoti pasitikėjimą Lietuva, kaip patikima ir saugia kelionių šalimi“, – pažymėjo „Keliauk Lietuvoje“ direktorė.
Rudenį suintensyvėjo kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautai, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas.
Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d., uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, tačiau po nepilno mėnesio juos atidarė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
