Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalyvavęs Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesosius Dr. Arūnas Germanavičius papasakojo, kaip baimės veikia žmogų, kokią įtaką emocijoms daro negatyvas socialiniuose tinkluose ir kaip su tuo susitvarkyti. Laidoje aptariama, kaip nesibaigiantis naujienų srautas sėja gilumines baimes, o skaitmeninį detoksą praktikuojanti klaipėdietė Ema pasidalijo asmenine patirtimi, kas nutinka atsiribojus nuo socialinių tinklų.
Situacija pasaulyje ir nesaugumo jausmas
Įtempta situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje gali prisidėti prie žmogaus jaučiamo nerimo ir baimių. Naujienos apie brangstantį kurą, vykstančius karus bei kitas įtampą keliančias žinias sustiprina neužtikrintumo jausmą ir gali rimtai paveikti žmogaus emocinę savijautą. Tačiau, kaip sakė pašnekovas, susiduriant su nerimo ir nesaugumo jausmu dėl informacijos srauto, labai svarbu gebėti tai suvaldyti:
„Nerimas dėl ateities yra visiškai normalus dalykas ir tą nerimą tikrai gali sustiprinti realios aplinkybės. Aš pats pagalvojau, kad prieš penkerius metus tikriausiai aš negalvojau, kad gyvensime labiau nesaugiame pasaulyje tiek ekonomiškai, tiek karo požiūriu, tiek kitų iššūkių, tokių kaip socialiniai tinklai, internetas, galbūt dirbtinio intelekto dabartiniai keliami iššūkiai. Tas nesaugumo jausmas iš tikrųjų, galima sakyti, yra stipresnis, bet yra labai svarbu tai, kaip mes su ta informacija tvarkomės“, – laidoje sakė Dr. A. Germanavičius.
Pašnekovas laidoje pabrėžia, kad naujienos, kurios žmones pasiekia, pavyzdžiui, iš karo lauko, neturėtų būti pateikiamos kaip kažkas, ko neįmanoma išvengti, o labiau kaip paskatinimas, galimybė pasiruošti ir žinoti, ką daryti nelaimės metu. Čia, anot specialisto, Lietuvos žiniasklaida dirba atsakingai, tačiau žalą kelia neigiamai nusiteikę, propagandiniai kanalai.
„Tik per kažkokius mums nedraugiškus kanalus plinta gąsdinimai, ir atvirkščiai yra bandoma sakyti, kad taika yra pagrindinis dalykas ir reikia nusileisti agresoriui“, – pastebėjo psichiatras.
Atsiribojimas nuo socialinių tinklų
Kartais žmonės, neatlaikę socialinių tinklų spaudimo ir neigiamų žinių gausos, visiškai nustoja domėtis pasaulio įvykiais, ištrina paskyras ir užsidaro savo burbule. Dr. Arūnas Germanavičius dalijosi, kad atsiribojimo nuo socialinės erdvės poreikį reikia įsivertinti individualiai, pagal tai, kiek nerimo žmogus patiria ir kaip jį geba toleruoti.
„Manau, kad jei žmogui tikrai daro didelę įtaką, tai tikrai nėra liguista reakcija ir tiesiog noras susimažinti informacinį triukšmą ir atsirinkti galbūt tik tuos kanalus, kurie labiau patikimi. Aišku, jeigu žmogus visiškai atsiriboja nuo bendravimo ir nebepalieka jokių ryšių, tai, ko gero, jau yra ta riba, kada reikėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį, ar tai nėra saviizoliacijos pradžia“, – šnekėjo specialistas.
Tiesa, populiarėjanti tendencija yra trumpas „skaitmeninis detoksas“, kai žmonės nesinaudoja socialiniais tinklais ribota laiką, pavyzdžiui, savaitgaliais ar reguliariai „atsijungia“ ilgesniam laikui. Laidoje pašnekovas patvirtino, kad tai yra labai naudinga, nes suteikia žmogui galimybę pastebėti pokyčius, pagalvoti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Kaip sako psichiatras, kai kurie žmonės tokių detoksų metu pastebi, kiek stipriai paprastai yra įnykę į socialinius tinklus, kritiškai tai įsivertina ir nusprendžia negrįžti.
Priklausomybė nuo turinio vargina
Nesunku pastebėti, kad didelė visuomenės dalis nesugeba atsiriboti nuo telefono. Net nuolat scrollindami ir šokinėdami nuo vienos programėlės prie kitos žmonės nelaiko to priklausomybe ir neįvertina, kiek iš tikrųjų laiko praleidžia žiūrėdami į ekraną. Tiesa, populiarėjanti tendencija yra trumpas „skaitmeninis detoksas“, kai žmonės nesinaudoja socialiniais tinklais ribota laiką, pavyzdžiui, savaitgaliais ar reguliariai „atsijungia“ ilgesniam laikui.
„Sveikatos DNR“ svečias patvirtino, kad tai yra labai naudinga, nes suteikia žmogui galimybę pastebėti pokyčius, pagalvoti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu. Kaip sakė psichiatras, kai kurie žmonės tokių detoksų metu pastebi, kiek stipriai paprastai yra įnykę į socialinius tinklus, kritiškai tai įsivertina ir nusprendžia negrįžti.
Klaipėdoje gyvenanti 23-ejų Ema, jau kurį laiką taikanti atsitraukimo nuo socialinių tinklų praktiką, sutiko pasidalinti, kas paskatino tai daryti ir kokias to naudas įžvelgia.
Mergina pasakojo, kad jai paprasčiausiai atsibodo jaustis priklausomai nuo vartojamo turinio tiek socialiniuose tinkluose, tiek kitose skaitmeninėse platformose, o labiausiai vargino nusivylimas savimi kiekvienąkart pastebėjus, kiek laiko praleisdavo žiūrėdama nereikšmingus, bukus vaizdo įrašus. Paklausta, kaip socialiniai tinklai veikė jos kasdienybę, Ema neslėpė, kad neigiamą įtaką turinio gausa darė tiek fizinei, tiek emocinei savijautai.
„Sunku buvo užmigti ir atsikelti. Bendraujant dažnai nesąmoningai norėjosi naudotis telefonu, nes atrodo, be jo bendrauti esi atpratęs. Jaučiau daug nerimo ir kaltės dėl nesąmoningo naudojimosi ir, atrodo, taip įsisuki į tą užburtą ratą, kad iš jo išeiti įmanoma tik visiškai atsiribojus“, – pasakojo pašnekovė.
Prisiminusi pirmą kartą, kai nutraukė naudojimąsi socialiniais tinklais, Ema dalijosi, kad sunkiausia – išbūti tyloje, ypač pirmosiomis dienomis. Ji dalijosi, kad keistas jausmas apima įsivertinus, kiek laiko praleidžiame kažką žiūrėdami telefonuose. Dabar Ema praktikuoja ilgesnius atsitraukimus nuo turinio vartojimo – štai pastarasis toks „atsijungimas“ truko 24 dienas. Jų metu mergina nesinaudojo nei „Facebook“, nei „Instagram“, nei „Youtube“ ar „Netflix“ ir leido sau tik klausytis muzikos ar tinklalaidžių, susirašinėti per „Messenger“ programėlę, taip pat apsiribojo tik vienu naujienų šaltiniu, kuriame sekė, kas vyksta pasaulyje. O greitą dopaminą, kurį gauname iš socialinių tinklų, Emai suteikia knygos.
Kalbėdama apie naudas, Ema išskyrė gebėjimą ilgiau sutelkti dėmesį – jei anksčiau labai dažnai norėdavosi pažvelgti į telefoną, dabar tokio dažno poreikio nebėra, o kartais ir visai nesinori. Mergina sako, kad poilsio nuo turinio metu jaučiasi išskirtinai rami, nes tuo metu, nematydama ką veikia kiti, susitelkia į save ir į kokybišką laiką su artimaisiais.
„Siūlau pabandyti bent vienai dienai, savaitei, o gal mėnesiui. Nebus lengva, bet tai yra puikus būdas perkrauti smegenis ir gražinti į normalią būseną. Manau, kad tik išlaisvinus smegenis ir visą kūną nuo tokio streso ir pervargimo galima daryti kažkokį pokytį savo gyvenime. Ar tai miegą tvarkytis, ar mitybą, naujas veiklas atrasti ar tiesiog grįžtį į ritmą“, – dalijosi pašnekovė.
Kokias baimes galime paveldėti, o kokias – įgyti bet kuriuo gyvenimo metu? Kaip auklėti vaikus, kad neperduotumėte jiems savo baimių? Kaip elgtis, kai naujienų srautas ir socialiniai tinklai kelia įtampą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome?
00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas
01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?
03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?
07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?
11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?
17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?
18:55 Ar verta atsiriboti nuo socialinių tinklų?
22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?
27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?
