Ar XXI amžiuje moteriai vis dar reikia įrodinėti daugiau nei jos kolegoms vyrams, jog ji yra lygiavertė partnerė politinių svarstymų ir sprendimų lavinoje? Tai itin aktualu Lietuvai, išsirinkusiai pirmąją šalies vadovę moterį. Margot Wallstrom, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją, portalui „Balsas.lt“ teigia, jog politikės moterys kol kas dar vienareikšmiškai skirtingai traktuojamos nei jų kolegos vyrai tiek žiniasklaidos, tiek rinkėjų. Kalbamės apie politikes moteris, pašnekovė apibūdina ir ilgametę savo kolegę Europos Komisijoje – Dalią Grybauskaitę.
Paklausta, kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi Dalia Grybauskaitė, Wallstrom nusišypso.
„Ji labai kompetentinga kolegė. Pirmas įspūdis, kai su ja susipažinome, buvo, jog Dalia yra itin dalykiška – jau tada pasakiau, kad tai tikrai yra moteris tvirtai dviem kojomis jaučianti žemę. Šis įspūdis nepasikeitė ir po drauge dirbtų metų. Be to, ji - tiesiai į akis savo nuomonę išsakanti politikė, net jei tie žodžiai girdinčiajai pusei ir nėra patys maloniausi, ji pasako būtent tai, ką galvoja. Aš šią jos savybę labai vertinu. Be abejo, yra ir tų, kurie to tiesmukumo nemėgsta“, – teigia Wallstrom.
Moterys – skirtingi kampai
Wallstrom pripažįsta, kad moterys ir vyrai politikai žiniasklaidos atspindi dažnai labai skirtingai.
„Žiniasklaida dažnai moterų politikių klausia tų klausimų, kurių niekuomet neužduotų jų kolegoms vyrams – apie mūsų išvaizdą, auskarus, šukuoseną, kostiumėlius, šeimą, vaikus. – lygina iš Švedijos kilusi politikė. – Pavyzdžiui, ar mums netrukdo karjerai tai, jog turime vaikų. O jei vyras politikas turi ir dar gausesnę šeimą, viešojoje erdvėje tai netampa eskaluojamu, jo karjerai galinčiu pakenkti faktu. Tad į moteris politikes dažnai žiūrima tarsi pro padidinamąjį stiklą – jos dažnai aštriau kritikuojamos klaidos atveju. Kol moterų politikių bus mažuma, jos ir toliau dažnai stereotipiškai bus vaizduojamos žiniasklaidoje.“
Ilgametę patirtį politikoje (tiek Švedijoje, tiek ES biurokratiniame aparate) turinti pašnekovė įsitikinusi, kad moterys politikės skiriasi nuo politikų vyrų. Jos gali politikai duoti skirtingų „kampų“ nei jų kolegos vyrai:
„Negalime sakyti, kad moterys politikės savaime yra geriau, nei politikai vyrai – moterys tiesiog yra kitokios, jos turi kitokį požiūrį, patirtį, tad joms turėtų būti atstovaujama ir politiniu lygmeniu. Politikės moterys labiau linkusios iškelti problemas, susijusias su vaikais, išsilavinimu, smurtu prieš moteris, taip pat klausimais, susijusiais su jų patirtimi – įvairiomis socialinėmis problemomis ir žmogaus teisėmis. Bet, be abejo, jos gali būti stiprios ir ekonomikos ar kitose srityse – tad nereikia suabsoliutinti.“
Moterų politikoje daugėja
Moterų politikoje nuolat daugėja. Pavyzdžiui, 1979 metais tik 16,3% Europos Parlamento narių buvo moterys, 1994 metais – 26,1%, 1999-aisiais - 29,9%, o 2008-ųjų rudenį jau 31,4%.
Atskirų Europos Sąjungos šalių nacionaliniuose parlamentuose narių moterų proporcinis vidurkis – 24% (2008 metų duomenys). Lietuva labai arti vidurkio – Seime yra 23% moterų. Moterų parlamentarių skaičius didžiausias Šiaurės Europos šalyse: pavyzdžiui, Švedijos Parlamente 46% visų narių yra moterys, Suomijos – 41%. Šios skalės pabaigoje rikiuojasi Maltos (9% moterų) ir Rumunijos (10%) parlamentai.
Dovilė STADALNINKAITĖ iš Briuselio, specialiai „Balsas.lt“
