Šis jo komentaras pasigirdo po kelių savaičių, kai Europoje vis dažniau kartojasi Rusijos provokacijos: oro erdvės pažeidimai ir kišimasis į Moldovos rinkimus, rašo „The Kyiv Independent“.
„Leiskite pasakyti vienu sakiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šokiruojantis... mes nesame kare, bet mes taip pat jau nebe taikoje“, – sakė Merzas žiniasklaidos renginyje Diuseldorfe.
Pasak jo, Rusija kariauja „karą prieš mūsų demokratiją ir karą prieš mūsų laisvę“, siekdama susilpninti Europos Sąjungą.
Naujausios provokacijos
Vos prieš tris dienas, rugsėjo 26-ąją, Vokietijos institucijos pranešė apie daugybę dronų pastebėjimų Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Tai tik vienas iš kelių paslaptingų dronų incidentų pastarosiomis dienomis – panašių atvejų užfiksuota Danijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.
Anksčiau Rusijos MiG-31 naikintuvai įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos, o Talinas paprašė NATO konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį.
Ryškiausias NATO ir Rusijos susidūrimas įvyko rugsėjo 10-ąją, kai Lenkija numušė Rusijos dronus per masinę ataką prieš Ukrainą. Rugsėjo 13 d. apie panašų pažeidimą pranešė Rumunija, kai aptikusi Rusijos droną pakėlė F-16 naikintuvus.
Rugsėjo 29 d. kalboje Merzas dar kartą paragino ES panaudoti įšaldytą Rusijos turtą karinei paramai Ukrainai, teigdamas, kad toks sprendimas galėtų užtikrinti Kyjivui gynybinius pajėgumus trejiems–penkeriems metams.
Per tą laiką, pasak jo, Rusija galėtų prarasti ekonominius pajėgumus tęsti plataus masto invaziją.
Rugsėjo 25 d. Merzas paskelbė, kad palaiko įšaldyto Rusijos turto panaudojimą beprocentei paskolai Ukrainai, kurios vertė būtų apie 160 mlrd. JAV dolerių (140 mlrd. eurų). Jo pozicija prieštarauja kai kuriems kitų Europos lyderių, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kurie tam nepritaria dėl tarptautinės teisės rizikų.
Įšaldytas Rusijos turtas
Prasidėjus plataus masto invazijai 2022 m., Didžiojo septyneto (G7) šalys įšaldė apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto, iš kurio maždaug du trečdaliai laikomi Belgijos kliringo namuose „Euroclear“.
Briuselis vengia turto konfiskacijos dėl galimų teisinių ir fiskalinių pasekmių. Vietoje to naudojamas turto generuojamas pelnas, kuris nukreipiamas Ukrainos gynybai ir atstatymui – per 50 mlrd. JAV dolerių G7 paskolą bei atskirą ES programą.
Vokietijos pozicijos pokytis dėl įšaldyto turto panaudojimo atspindi didėjančią įtampą tarp Europos ir Maskvos, kuriai foną sudaro oro erdvės provokacijos, dešimtmečius trunkantis hibridinis karas ir treji metai plataus masto karo Ukrainoje.
Rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva „neturi ketinimų“ pulti Europos šalių, tačiau perspėjo, jog „bet kokia agresija prieš mano šalį sulauks ryžtingo atsako“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
