Dešiniųjų ir centro dešiniųjų pažiūrų veikėjai šią idėją iškėlė aptarti į viešąją erdvę.
Švedijos demokratų lyderis Jimmie‘is Akessonas dienraščiui „Goteborgs-Posten“ sakė: „(Švedija) kadaise turėjo daug patirties branduolinių technologijų srityje. Bet politinė valia norėjo kažko kito. Manau, šiuo metu turėtų būti svarstomos visos galimybės.“
Panašiomis mintimis viename seminare pasidalijo ir Švedijos gynybos tyrimų agentūros mokslininkas Robertas Dalsjo: „Dabar turime kalbėti apie galimybę patys kurti branduolinius ginklus, kuriuose būtų švediškų komponentų“.
Šie komentarai buvo išsakyti tuo metu, kai Europos vyriausybės praneša, kad padaugėjo priešiškų dronų veiklos ir oro erdvės pažeidimų, kuriuos oficialūs asmenys sieja su Vladimiru Putinu.
Praėjusią savaitę Danijos oro erdvėje pastebėjus keletą dronų, šalies valdžios institucijos uždarė dalį Kopenhagos oro uosto.
Danija pareiškė, kad šie incidentai gali būti koordinuotos „hibridinės atakos“ dalis. NATO ir sąjungininkės ėmėsi veiksmų sustiprinti Baltijos regiono stebėjimą.
Pirmiau šį mėnesį Lenkija taip pat pranešė, kad per ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido keletas nepilotuojamųjų orlaivių.
Į orą buvo pakelti NATO naikintuvai, bepilotes skraidykles neutralizuoti padėjo ir kitos sąjungininkės. Lenkijos vyriausybė šį įsiveržimą pavadino rimtu NATO teritorijos pažeidimu ir pradėjo visame aljanse skambinti pavojaus varpais.
Apie nacionalines arba bendras branduolinio atgrasymo priemones atvirai diskutuoja ir kitos Europos šalys, įskaitant Lenkiją, taip pat kai kurie Vokietijos politikai, nors daugelis ekspertų teigia, kad vėl pradėti vykdyti ginklavimosi programą būtų techniškai ir politiškai sudėtinga.
Švedijos gynybos tyrimų agentūros ekspertai įspėjo, kad šiame procese tektų susidurti ir su didžiulėmis techninėmis bei finansinėmis kliūtimis.
„Tai būtų labai didelis pramonės projektas“, – sakė branduolinių ginklų ekspertas Martinas Goliathas.
„Reikėtų daug ką sukurti – pavyzdžiui, visą infrastruktūrą, skirtą gaminti branduoliniam ginklui reikalingas medžiagas, o tam prireiktų didelių investicijų. Manau, reikalingus išteklius numatyti būtų beveik neįmanoma.“
M. Goliathas ir kiti mokslininkai pastebi, kad Švedija branduolinės srities žinių įgijo dar Šaltojo karo metais, kai šalyje buvo vykdomos slaptos programos, o Laplandijoje vykdavo nebranduolinių sprogimų bandymai.
Įgyvendindama šias senąsias programas, Švedija suformavo mokslinių tyrimų ir institucinės atminties bazę, tačiau nuo to laiko daug kas buvo prarasta.
„Manau, reikėtų pradėti nuo pat pradžių“, – teigė M. Goliathas.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į politines ir teisines kliūtis – Švedija yra prisijungusi prie branduolinio ginklo neplatinimo sutarčių ir nuo seno pasisako už branduolinį nusiginklavimą.
Didžioji visuomenės dalis yra griežtai nusiteikusi prieš branduolinę energetiką, o tarptautiniai partneriai greičiausiai pasipriešintų bet kokiam vienašališkam žingsniui.
Tuo pat metu pasaulinės tendencijos rodo, kad susidomėjimas branduoliniais pajėgumais vėl didėja, o ginkluotės kontrolės susitarimai silpsta ir tai, anot diskusijų šalininkų, verčia juos persvarstyti.
Šiuo metu Švedijoje veikia keletas civiliniams tikslams skirtų branduolinių elektrinių, kuriose pagaminama didelė dalis elektros energijos.
Tačiau ekspertai teigia, kad civiliniai pajėgumai nereiškia, kad branduolinį ginklą pavyktų greitai sukurti. Norint sukurti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę, reikėtų didelių investicijų, naujų pramoninių objektų, apmokyto personalo ir ilgų metų, jei ne dešimtmečių, darbo.
Kol kas diskusijos Švedijoje yra viešos ir permainingos. Politikai ir kai kurie gynybos veikėjai teigia, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką, šalis turi aptarti visas galimybes.
Kiti ragina elgtis atsargiai, sakydami, kad dėl išlaidų, techninių kliūčių ir diplomatinių pasekmių tikimybė, kad šalyje bus sukurta branduolinė bomba, yra maža, be to, kurti tokį ginklą gali būti pavojinga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
