Yra daug priežasčių, dėl kurių žmogus gali nuspręsti pasikeisti vardą – kiekvienas atvejis yra unikalus. Vienas iš tokių atvejų – Romano Kadetos, vaikino iš Vilniaus, kurio vardas dar prieš pusantrų metų buvo Roman Kozlov.
Apie vardo keitimo proceso teisinę pusę tv3.lt naujienų portalui pakomentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė, teisininkė Deimantė Mecelytė.
Pirmieji svarstymai – karo pradžioje
R. Kadeta pasakoja, kad apie pavardės keitimą pradėjo galvoti palyginus neseniai. Iš pradžių tai atrodė tik kaip idėja, kurios gal niekada ir neįgyvendins, tačiau lūžio tašku, pasak jo, tapo profesinė praktika Marijampolėje, kai jo straipsniai buvo spausdinami laikraštyje.
Tada dar visai neseniai buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, taigi visuomenėje tvyrojo didelė įtampa, susijusi su viskuo, kas turi ką nors bendro su Rusija.
„Tada pirmą kartą sulaukiau komentaro dėl savo rusiškos kilmės vardo bei pavardės. Vyriausioji redaktorė norėjo sulietuvinti ir vietoj Roman Kozlov parašyti Romanas Kozlovas, bet mano redaktorė nesutiko, nes tai – mano vardas.
Tas jos palaikymas buvo malonus, bet būtent ši situacija paskatino susimąstyti apie ateitį ir savo karjerą“, – prisimena jis.
Mintį vilnietis brandino apie pusmetį, kol galiausiai nusprendė imtis realių veiksmų.
Dokumentai ir biurokratija
Procesas užtruko ilgiau nei jis tikėjosi – maždaug mėnesį.
Pasak vaikino, reikėjo surinkti gimimo liudijimus tiek tėvų, tiek močiutės, nes būtent jos pavardę jis norėjo perimti. Sudėtingumo pridėjo tai, kad tėvo gimimo dokumentai buvo rusų kalba ir juos teko versti į lietuvių. Tačiau tai buvo tik pradžia.
„Mano močiutės pavardė – Kadetova. Norėjau būti Kadetas, kad pavardė skambėtų lietuviškiau, taigi reikėjo panaikinti priesagą „-ov“.
Bet paaiškėjo, kad tokios pavardės Lietuvoje anksčiau niekada nebuvo, todėl neleido pasirinkti. Siūlė variantus, kaip Kazlas, Kazlauskas, bet tai man visiškai netiko“, – sako R. Kadeta.
Naują pavardę surado šimtmečių senumo metraščiuose
Galiausiai, išsikeltą tikslą pasiekti padėjo akademinė pagalba.
Kadangi pats yra Vilniaus universiteto studentas, R. Kadeta pasinaudojo galimybe ir kreipėsi į iš ankstesnių kursų pažįstamą dėstytoją, kalbininkę Liną Murinienę, su kuria reguliariai aptardavo galimus pavardės variantus.
Galiausiai ji į šią diskusiją įtraukė ir Lietuvių kalbos instituto profesorių, dr. Laimutį Bilkį.
„Ir tada įvyko stebuklas. Profesorius 1776 metų metraščiuose rado žmogaus pavardę Kadeta. Pats net nebūčiau pagalvojęs apie tokį variantą. Ilgai negalvojau – sutikau, pateikiau dokumentus ir taip tapau Romanas Kadeta“, – pasakoja jis.
Artimųjų reakcijos
Nepaisant to, jog šis sprendimas galėtų pasirodyti netikėtas ar neįprastas, šeima bei draugai Romaną palaikė.
„Draugai iš pradžių dar juokavo, kad vis tiek visą gyvenimą jiems būsiu Kozlov, bet su laiku priprato. Dabar dažniausiai jau kreipiasi nauja pavarde“, – dalinasi jis.
Vis dėlto pradžioje pasitaikė ir skeptiškų reakcijų.
„Buvo žmonių, kurie klausė, ar tikrai to reikėjo. Bet paprastai paaiškindavau situaciją ir jie suprasdavo. O man tai mažiausiai rūpėjo – ne jiems gyventi su tuo, o man“, – tvirtai sako R. Kadeta.
Kas gali keisti asmenvardžius?
Pasak VU Teisės fakulteto teisininkės D. Mecelytės, Lietuvoje pasikeisti vardą ar pavardę nėra labai sudėtinga, tačiau, žinoma, galioja įvairūs ribojimai bei tam tikra tvarka.
Keisti vardą ar pavardę gali tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės.
„Paprastai tokia teisė atsiranda sulaukus 16 metų. Jei vardą ar pavardę nori keisti asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas, tai leidžiama nuo 18 metų“, – aiškina D. Mecelytė.
Jaunesniems nei 16 metų asmenims vardas ar pavardė taip pat gali būti pakeisti, tačiau tokiu atveju prašymą pateikia tėvai ar globėjai.
Pagrindinės vardo ir pavardės keitimo priežastys
Anot teisininkės, dažniausiai žmonės pavardę keičia po santuokos – moterys dažniausiai siekia įgyti sutuoktinio ar dvigubą pavardę. Vis labiau populiarėja ir pasirinkimas derinti skirtingas tėvų pavardes.
Kiti pasitaikantys atvejai – noras susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę, pasirinkti senelių ar prosenelių pavardę, taip pat atsisakyti pavardės formos, nurodančios šeimyninę padėtį.
„Vardą pakeisti paprasčiau – dažnai pakanka to, kad jis žmogui tiesiog nepatinka. Pavardės atveju būtina turėti įrodymų: civilinės būklės įrašus, dokumentus apie giminystę ar kitus pagrindus“, – pabrėžia D. Mecelytė.
Kokie ribojimai galioja?
Vis dėlto, pasirinkti bet kokio žodžio, kaip naujojo vardo ar pavardės, nepavyks: tam irgi galioja įvairios taisyklės.
Pavyzdžiui, pasirinktas vardas ar pavardė negali prieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai, o vaikų atveju – ir jų pačių interesams.
Be to, asmenvardis turi atitikti asmens lytį, nebent, žinoma, kalbama apie translyčius asmenis.
„Svarbu suprasti, kad pavardė nėra tiesiog sugalvojamas žodis – tai giminės asmenvardis, kuris paveldimas arba įgyjamas per santuoką“, – primena teisininkė.
Procesas ir kaina
Pasak D. Mecelytės, norint pakeisti vardą ar pavardę, reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, o gyvenantiems užsienyje – į Lietuvos konsulatą. Prašymas gali būti pateiktas tiesiogiai, registruotu paštu ar elektroniniu būdu.
Pateikus prašymą, institucija:
- užveda bylą,
- tikrina dokumentus,
- prireikus kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ar kitas institucijas.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, keičiant asmenvardį dėl transseksualumo, reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas.
Procesas paprastai trunka apie 20 darbo dienų, tačiau gali užsitęsti, jei reikia papildomų institucijų išvadų. Paslauga kainuoja viso labo 12 eurų, tačiau už naujus civilinės būklės įrašų išrašus gali būti taikomi papildomi mokesčiai.
Lietuvoje – griežti ar liberalūs įstatymai?
Teisininkė teigia, jog pastaraisiais metais Lietuvos teisės aktai, susiję su vardo keitimu, kiek sušvelnėjo. Nuo 2022 m. dokumentuose galima vartoti raides w, q ir x, o Konstitucinis Teismas 2023 m. praplėtė galimybes įrašyti nelietuviškus asmenvardžius.
Vis dėlto, pasak D. Mecelytės, lyginant su Vakarų valstybėmis, procedūra Lietuvoje tebėra gana griežta:
„Įstatymas suteikia lankstumo, tačiau iš asmens vis tiek reikalaujama įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių keitimo priežastį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
