Didžiausias Aliaskos miestas – Ankoridžas – yra 7 tūkst. km nuo Maskvos ir ,5,5 tūkst. km nuo Vašingtono, tačiau tai vis tiek arčiau JAV ir Rusijos sostinių nei galimos alternatyvos. Be to, šios vietos artumas Beringo sąsiauriui, skiriančiam JAV ir Rusiją, daro ją įdomią simboline prasme, aiškina „Bild“ ekspertas Marius Kiermeieris.
D. Trumpui Aliaskos privalumas taip pat yra tai, kad jis gali surengti „namų renginį“, bet su pasauliniu politiniu efektu.
Dar viena priežastis, kodėl buvo pasirinkta Aliaska, greičiausiai susijusi su saugumu. Tai retai apgyvendinta vietovė be didmiesčių, kurioje nebus kairiųjų aktyvistų ir protestų. Tačiau ten yra ir reikalinga bei kompaktiška infrastruktūra, o kariuomenė ir specialiosios tarnybos gali užtikrinti aukštą saugumo lygį.
JAV ir, atitinkamai, Aliaska nėra Romos statuto Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje narės, skirtingai nei 125 kitos pasaulio valstybės. Tai reiškia, kad JAV teritorijoje Putinui negresia sulaikymas pagal TBT arešto orderį. Taigi susitikimas gali vykti be formalių tarptautinės teisės pažeidimų.
Dar viena galima priežastis – formalus tarimasis „už akių Europai“, kai į susitikimą nėra kviečiami ES lyderiai. Tokiu būdu yra pabrėžiama, kad šis susitikimas yra tik dvišalis, Rusijos ir JAV galios demonstravimas. Nepaisant to, kad Europa bando į šį susitikimą įtraukti ir Ukrainą, Aliaskos pasirinkimas leistų JAV (ir Rusijai) diktuoti sąlygas.
Kvietimas Donaldui Trumpui
Trys derybų raundai tarp Rusijos ir Ukrainos nedavė realių rezultatų, ir lieka neaišku, ar ateinantis viršūnių susitikimas padės priartėti prie taikos.
Dėl Rusijos bombardavimo milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o rytinė ir pietinė Ukrainos dalys buvo smarkiai apgriautos.
V. Putinas atmetė daugybę Jungtinių Valstijų, Europos ir Kyjivo raginimų nutraukti ugnį.
Jis taip pat atmetė galimybę šiuo metu rengti derybas su Volodymyru Zelenskiu, nors Ukrainos prezidentas teigia, kad toks susitikimas yra būtinas norint pasiekti pažangą derybose.
Praėjusį mėnesį Stambule vykusiose derybose Rusijos pareigūnai išdėstė griežtas teritorines sąlygas, kad sustabdytų savo puolimą: pareikalavo, kad Kyjivas pasitrauktų iš kai kurių savo kontroliuojamų teritorijų ir atsisakytų Vakarų karinės paramos.
Aliaskos derybos būtų pirmasis susitikimas tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo tada, kai Joe Bidenas susitiko su V. Putinu Ženevoje 2021 metų birželį.
D. Trumpas ir V. Putinas vėliausią kartą matėsi 2019 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Japonijoje per respublikono pirmąją kadenciją. Nuo sausio jie keletą kartų kalbėjosi telefonu.
Kremliaus atstovas J. Ušakovas sakė, kad D. Trumpas buvo pakviestas apsilankyti Rusijoje.
„Žvelgiant į ateitį, natūralu tikėtis, kad kitas prezidentų susitikimas vyks Rusijos teritorijoje. Atitinkamas kvietimas jau išsiųstas JAV prezidentui“, – sakė J. Ušakovas.
Steve'o Witkoffo vizitas
Kremlius penktadienį pranešė, kad V. Putinas informavo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą apie savo pokalbio su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, rezultatus.
Xi Jinpingas išreiškė paramą „ilgalaikiam“ konflikto sprendimui, pranešė Kremlius.
Kinų valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ nurodė, kad Xi Jinpingas V. Putinui pasakė, jog „Kinija džiaugiasi, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos palaiko ryšius, gerina santykius ir skatina politinį Ukrainos krizės sprendimą“.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Maskva ir Pekinas sustiprino politinius, ekonominius ir karinius ryšius.
V. Putinas taip pat kalbėjosi telefonu su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, ir abi šalys pasmerkė naujus JAV muitus, paskelbtus Naujajam Deliui už rusiškos naftos pirkimą.
Xi Jinpingas ir N. Modi bandė stumti savo taikos iniciatyvas Ukrainos atžvilgiu, tačiau jos nesulaukė didelio susidomėjimo.
V. Putinas, buvęs KGB agentas, kuris valdo Rusiją daugiau nei 25 metus, birželį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Zelenskiu, bet tik „galutinėje“ derybų dėl konflikto užbaigimo fazėje.
Ketvirtadienį savo įprastinėje vakarinėje kalboje V. Zelenskis sakė, kad „būtų teisinga, jei Ukraina dalyvautų derybose“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
