Donaldas Trumpas

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai, pranešė Valstybės departamentas, tačiau Ukrainos prezidentas įspėjo, kad tiekimas gali užtrukti kelerius metus. Šis sprendimas, kurį dar vertins Kongresas, buvo priimtas po kelias savaites skambėjusių Ukrainos pareigūnų nusiskundimų, kad turimos perimančiųjų raketų atsargos senka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmenis, prašiusius didinti spaudimą sankcijomis Rusijai, išvadino kvailais. Tai jis pareiškė komentuodamas žiniasklaidai su amerikiečiu, kurį Rusija buvo įkalinusi dėl kaltinimų kariavus Ukrainoje. Stephenas Hubbardas buvo išlaisvintas anksčiau spalį. Trumpas vėl svaidosi pasisakymais D. Trumpas amerikietį penktadienį priėmė Baltuosiuose rūmuose. „Kai derėjausi dėl jūsų, kvaili žmonės norėjo, kad skirčiau sankcijas Rusijai.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad pritarė galimam 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai. Ši žinia, tikriausiai, bus palankiai sutikta Kyjive, kur jau kelis mėnesius jaučiamas raketų trūkumas. Sandorio vertė, kaip apskaičiuota, siektų 2,1 mlrd. JAV dolerių, o pagrindinis rangovas būtų „Lockheed Martin“. Skelbiama, kad pirkimą finansuos Kanada, Vokietija, Norvegija ir ES remiami Ukrainos fondai.

Rusų apsiaustą Oleškų miestą pasiekė humanitariniai autobusai, prasideda žmonių evakuacija. O rusų propaganda stengiasi parodyti, neva dauguma žmonių norėtų išvykti į Rusiją. Tuo pat metu baigėsi kitos – neoficialios paliaubos. Donaldo Trumpo administracijos spaudžiama Ukraina – dvi savaites nelietusi rusų naftos perdirbimo gamyklų – šį rytą atsigriebė su kaupu. Surengė vieną didžiausių dronų atakų, smūgiuodama naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų (UR) ministrai penktadienį prieš susitikimą Atlantoje nedarė tradicinės grupinės nuotraukos, Europos atstovams paprieštaravus Rusijos dalyvavimui.

Rinkimams Izraelyje pasiekus finišo tiesiąją, vis garsiau kalbama apie Benjamino Netanyahu eros pabaigą, tačiau politinis neapibrėžtumas šalį gali įstumti į dar gilesnę krizę. Tuo pat metu JAV artėjantys vidurio kadencijos rinkimai žada rimtų išbandymų Donaldui Trumpui – prognozuojama rekordinė respublikonų nesėkmė. Politologė įvertino, kokių pokyčių tikėtis galima Artimuosiuose Rytuose ir kodėl D. Trumpas pratrūko prieš Volodymyrą Zelenskį.

Vilniuje iš Vidurio Azijos atvykęs pavežėjas išprievartavo 21-erių metų merginą – tokią informaciją vakar paskelbė portalas „Lrytas.lt“. Jo teigimu, praėjusį savaitgalį, po vakarienės su draugais mergina įsėdo į taksisto automobilį ir išvyko namo, tačiau artimųjų taip ir nepasiekė. Skelbiama, kad mergina galėjo būti ir apsvaiginta. Tačiau prokuratūra šiandien pareiškė, kad paviešinta įvykių versija neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimų duomenų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa penktadienį Monrealyje susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney, siekdami užbaigti naujos partnerystės susitarimą pasaulyje, kuriame dominuoja Jungtinės Valstijos ir Kinija.

Pataikavimas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui atneš tik pažeminimą, sako Esijos premjeras Kristenas Michalas, rašo „RBC Ukraina“. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys aiškiai suvokia Rusijos keliamą grėsmę. Penktadienį agentūra „Reuters“ pranešė, kad Pentagono pareigūnai pastarosiomis savaitėmis paprašė kelių NATO šalių sušvelninti retoriką dėl Rusijos keliamos grėsmės, teigdami, kad kai kurie Europos lyderių ir pareigūnų pareiškimai pakenkė žemyno saugumui.

Per Helovino šventę Baltuosiuose rūmuose tarp šventėje dalyvavusių vaikų pasirodė mergaitė, apsirengusi rusiškais tautiniais rūbais, ir berniukas, apsivilkęs sovietinę karinę uniformą, skelbia „European Pravda“. Vaikus Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania Trump saldainiais vaišino ketvirtadienį, spalio 29 d. Prie D. Trumpo ir jo žmonos priėjo mergaitė, apsirengusi rusišku sarafanu ir kokošniku bei berniukas, vilkintis sovietinę karinę uniformą.

Ukraina po trumpos pertraukos atnaujino atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, penktadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras. Ukraina šio pareiškimo kol kas nekomentavo. Rusija teigia, kad Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius neigia, kad Lietuva patiria JAV spaudimą atnaujinti baltarusiškų sankcionuotų kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą, o užsienio žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie tai vadina „bandymu pasimatuoti temperatūrą“. Apie galimą spaudimą Lietuvai dėl trąšų eksporto, JAV siekiant mažinti savo priklausomybę nuo Kanados, iš kurios importuoja šią žaliavą, skelbė leidinys „Politico“. „Niekas tikrai mūsų nespaudžia, nejaučiau spaudimo (…) iš mūsų strateginių ...

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako nesulaukęs sąjungininkų prašymų švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu ir pabrėžia, kad Lietuvos pozicija dėl Maskvos nesikeičia. „Niekas nieko manęs nėra prašęs, net ir prašymai nežinau, kokie galėtų būti, raštu ar žodžiu. Lietuvos pozicijos ir mano pozicijos rytų kaimynių atžvilgiu nekeičia“, – penktadienį žurnalistams Birštone sakė Vyriausybės vadovas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir jo patarėjai nėra sulaukę sąjungininkų raginimų švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu. Taip Prezidentūra penktadienį BNS komentavo naujienų agentūros „Reuters“ publikaciją, kad Pentagono pareigūnai prašė Lietuvos ir kelių kitų NATO šalių švelninti savo retoriką Kremliaus atžvilgiu. „Prezidentūra neturi komentaro dėl šios publikacijos.

Naujoje verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ pateiktoje analizėje teigiama, jog kitą savaitę vyksiantys JAV kadencijos vidurio rinkimai greičiausiai lems susiskaldžiusią valdžią ir Vašingtono vidaus politikos paralyžių. „Coface“ pažymi, kad prezidentas Donaldas Trumpas vis tiek toliau valdys prezidento dekretais, daugiausia prekybos ir užsienio politikos srityse, o tai kelia apčiuopiamą eskalacijos riziką.

Naujienų agentūrai „Reuters“ paskelbus, kad Pentagono pareigūnai prašė Lietuvos ir kelių kitų NATO šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusijos keliamą grėsmę, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako neturintis informacijos apie tokį kreipimąsi ir pabrėžia, jog Lietuva apie Rusiją kalba faktais. „Mes visą laiką kalbame faktais. Jeigu įskrido rusiškas dronas, mes pasakome, kad įskrido rusiškas dronas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad respublikonų kandidatui į Senatą iš Džordžijos valstijos Mike'ui Collinsui tereikia bet kada jam paskambinti ir paprašyti pagalbos jo valstijai. Tačiau, pasak D. Trumpo, situacija gali būti visai kitokia, jei Džordžijos gyventojai vėl išrinks demokratų senatorių Joną Ossoffą.

Nepaisant Europos Sąjungos (ES) sankcijų, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija spaudžia Lietuvą atverti Klaipėdos uostą kalio trąšų eksportui iš Baltarusijos, remdamasis šaltiniais skelbia leidinys „Politico“. Keturių Europos pareigūnų teigimu, JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as pastarosiomis savaitėmis teiravosi Lietuvos diplomatų apie galimybes sušvelninti prekių iš Baltarusijos blokadą.

Šveicarija gali gerokai sumažinti didžiausią leistiną greitį greitkeliuose – nuo įprasto iki 80 km/val. Tokia galimybė svarstoma kilus rimtam degalų trūkumui, praneša leidinys „Blick“. Šveicarijos federalinė ekonominio aprūpinimo tarnyba šį rudenį pateikė federalinei administracijai pasiūlymą įvesti tokį greičio apribojimą. Tarnyba patvirtino, kad ši galimybė šiuo metu svarstoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė suplanuotą kelionę į rinkimų kampanijos mitingą Kanzase ir įsiuto ant žurnalisto, kuris pasiteiravo, ar toks sprendimas nesusijęs su jo sveikata. D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad nejaučia „poreikio vykti į Kanzasą“ – Vidurio Vakarų valstiją, kurioje jo partijos bendražygis respublikonas senatorius Rogeris Marshallas dalyvauja netikėtai įtemptoje rinkimų kovoje su savo varžovu demokratu Adamu Hamiltonu.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi karui su Europa, skelbia TASS. V. Putinas pareiškė, kad Rusija „karo nenori“. „Daugelis Europoje ruošiasi karui su Rusija iki 2030 metų, o Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori“, – cituojamas V. Putinas.

Dedant pastangas atnaujinti taikos derybas, Irano žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Teheranas gavo JAV viceprezidento J. D. Vance‘o laišką, tačiau į jį dar neatsakė.

JAV atleido aukšto rango karinį planuotoją, informavo amerikiečių žiniasklaida. Šio netikėto pertvarkymo imtasi tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, rengiasi atnaujinti didelio masto smūgius prieš Iraną. Sausumos pajėgų generolas leitenantas Brettas Sylvia buvo nušalintas nuo Jungtinio štabo strategijos, planavimo ir politikos vadovo pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi neįvardytais šaltiniais.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie trišales derybas tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos. Kaip rašo UNIAN, jis iškėlė sąlygą ukrainiečiams. Jis pareiškė, kad derybų data esą bus nustatyta atsižvelgiant į Kyjivo veiksmus artimiausiomis dienomis ir galimus ukrainiečių išpuolius renginių, skirtų Rusijos Tautos vienybės dienai lapkričio 4 d., metu.

Dyzelino kaina JAV pakilo 7 centais po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas spalio 9 d. susitarė su Vladimiru Putinu dėl šių degalų tiekimo į Jungtines Valstijas iš Rusijos. Tuo metu dyzelino galonas (apie 3,8 litro) kainavo 6,28 JAV dolerio (apie 5,80 euro), o spalio pabaigoje kaina pakilo iki 6,35 JAV dolerio (apie 5,86 euro), pabrėžia „The Wall Street Journal“. Po sandorio su V. Putinu D. Trumpas įgarsino Rusijos pusės pažadus: 300 tūkst.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose pasisakys prieš tarptautines sankcijas, ketvirtadienį pranešė Maskva. Rusija trečiadienį paskelbė, kad S. Lavrovas vyks į susitikimą Atlantoje, rengiamą spalio 30–31 d., prieš kitą mėnesį numatytas naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

JAV Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendroves, gabenančias rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas, kad joms gresia teisinė atsakomybė. Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Senatorius pareiškė, kad rusiško kuro importas yra neteisėtas, ir paragino tanklaivius pakeisti kursą, kol dar ne vėlu.

JAV Pentagonas atsisakė tirti sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus Ukrainoje, nors tokio tyrimo prašė abiejų partijų atstovai Senate. Kaip rašo „The Washington Post“, devyni senatoriai – keturi respublikonai ir penki demokratai – kreipėsi į Pentagoną, prašydami išsiaiškinti, kieno nurodymu buvo apribotas „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas Ukrainos kariuomenei.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį nuo savo rytinės pakrantės paleido nenustatytą svaidmenį, pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Tai įvyko nepraėjus nė savaitei po to, kai Pietų Korėja pasiūlė surengti derybas dėl didėjančios įtampos pasienyje.

Pralaimėjęs Brazilijos prezidento rinkimus kandidatas Flavio Bolsonaro pirmame viešame pareiškime, pasirodžiusiame po to, kai jis slapta išvyko iš šalies, pasiskelbė „Brazilijos lyderiu“. Tokį pareiškimą socialiniame tinkle „X“ jis paskelbė po to, kai, nepaisydamas draudimo išvykti iš Brazilijos, išvyko į Majamį, kur atvyko trečiadienį.

JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.

Buvęs Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius norėjo smurtu užginčyti savo pralaimėjimą rinkimuose, remdamiesi „The Times“ rašo „Clash Report“. Konfrontacijos išvengti padėjo Europos lyderių įsikišimas. Spalio 25 d. A. Vučičiaus valdančioji koalicija prarado daugumą parlamente studentų vadovaujamam opozicijos judėjimui.

Norvegijos turizmo taryba trečiadienį pasinaudojo JAV prezidento Donaldo Trumpo įžeidžiamais komentarais apie šalį, kad išgirtų jos tualetų grožį. JAV prezidentas, pabrėždamas savo pyktį dėl to, kad negavo Nobelio taikos premijos, sekmadienį per mitingą pavadino Norvegiją „tikra išviete“. D. Trumpas dar pridūrė nenorintis migrantų iš šios Šiaurės Europos valstybės.

Jungtinėse Amerikos Valstijose paviešinti Baltųjų rūmų darbuotojų atlyginimai. 2026 metų ataskaita atskleidė, kiek uždirba artimiausi prezidento Donaldo Trumpo patarėjai ir kiti aukščiausi administracijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad kai kurių metinės pajamos siekia beveik 180 tūkst. eurų, tačiau yra ir tokių, kuriems Baltieji rūmai nemoka nė dolerio. JAV visuomenei suteikta galimybė susipažinti su aukščiausių D. Trumpo administracijos pareigūnų atlyginimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo datą, kada turėtų vykti derybos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Sun“. Tikimasi, kad susitikimui Abu Dabyje vadovaus JAV delegacija. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas lapkričio pabaigoje, tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad jis galėtų įvykti jau lapkričio 10 d. Kyjivas nori, kad derybos įvyktų kuo greičiau, ir pasiūlė jas surengti šį sekmadienį, tačiau palauks, kol JAV baigsis rinkimai.

Tęsiantis tarptautinio arbitražo ginčams dėl Lietuvos sprendimo drausti baltarusiškų trąšų tranzitą, šaliai bylose atstovaujančių teisininkų paslaugoms skirta dar 691 tūkst. eurų. Pagal projektą, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos 2026–2028 metų biudžete skiriamos Susisiekimo ministerijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo. „Tikrai nenorime, kad tai virstų „Jalta nr. 2, 3, 4“, kai būtų perskirstomos įtakos sferos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 1945 m. vykusį Sovietų Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pokarinės pasaulio tvarkos.

Suomijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad, nepaisant Suomijos ir Rusijos vadovų pokalbio telefonu, Helsinkis nesiekia normalizuoti santykių su Maskva, praneša naujienų portalas „TVP World“. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie Rusijos karą Ukrainoje ir diplomatines pastangas jį užbaigti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lapkričio pradžioje planuojamas trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV techninių komandų susitikimas priklauso nuo amerikiečių pusės. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskio teigimu, susitikimas Abu Dabyje priklauso nuo JAV. „Maždaug taip pat, kaip buvo su susitikimu Briuselyje. Rusai patvirtino, mes patvirtinome. Mano nuomone, šiandien tai jau priklauso ne nuo rusų ir ne nuo mūsų.

Izraelyje vykstančiuose lemiamuose visuotiniuose rinkimuose suskaičiavus 50 proc. balsų, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu stovykla trečiadienį lenkia opoziciją, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus 50,1 proc. balsalapių, prognozuojama, kad B. Netanyahu blokas parlamente gaus 56 iš 120 vietų. Tuo metu opozicijos blokui numatomos 49, o arabų partijoms – 15 vietų.

Galbūt JAV prezidento Donaldo Trumpo laukia skaudus politinis pralaimėjimas kitą mėnesį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, tačiau Europoje nesitikima, kad net ir didelė demokratų pergalė ką nors iš esmės pakeistų. Pernai į valdžią grįžęs D. Trumpas ne kartą supurtė visą žemyną – nuo mūšio lauko Ukrainoje iki Europos verslo pasaulio.

Jungtinės Valstijos įspėjo kelias Persijos įlankos arabų šalis apie galimybę po lapkričio 3 d. vyksiančių tarpinių Kongreso rinkimų surengti trumpą, bet intensyvią karinę kampaniją prieš Iraną, skelbia „The Wall Street Journal“. Vašingtonas ruošiasi galimam smūgių atnaujinimui, tačiau galutinio sprendimo dėl naujos operacijos JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 27 d. per pokalbį telefonu Norvegijos ir Suomijos lyderiams surengė ilgą paskaitą apie viduramžių slavų istoriją.

Rusija stato dar vieną dronų paleidimo aikštelę prie Milerovo karinio aerodromo Rostovo srityje, skelbia Ukrainos žvalgyba. Rusai plėtoja infrastruktūrą, skirtą dronų paleidimui į Ukrainos miestus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę suteikti Rusijai naują nuolaidą – panaikinti sankcijas prieš Rusijos tiesioginių investicijų fondą, kurį JAV pareigūnai jau seniai laiko vienu iš galingiausių Kremliaus tarptautinės įtakos įrankių, skelbia „New York Times“. Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, Rusijos pareigūnai siekė to kaip dalies platesnių derybų dėl fondo dalyvavimo gabenant rusišką dyzelinį kurą į JAV.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį kalbėjosi su Vladimiru Putinu. „Financial Times“ skelbia, kad didžiąją pokalbio laiko dalį V. Putinas skyrė pamokslavimui. Tai buvo pirmasis kartas, kai Rusijos režimo lyderis kalbėjosi su kuriuo nors iš Ukrainos Europos sąjungininkų nuo praėjusių metų liepos, kai V. Putinas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.