Donaldas Trumpas

Jungtinės Valstijos penktadienį atšaukė vizą žinomam Brazilijos teisėjui praėjus kelioms valandoms po to, kai jis apribojo dešiniojo sparno buvusio prezidento Jairo Bolsonaro veiklą dėl kaltinimų rengus perversmą.

Rugsėjo 3 d. Pekine vyksiančių Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmių metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „The Times“, pažymėdami, kad V. Putinas jau patvirtino dalyvausiąs iškilmėse. Pasirinkta data beveik sutampa su D. Trumpo ultimatumo, kurį jis pateikė Kremliui, pabaiga: anksčiau jis davė V. Putinui 50 dienų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę vyks į Škotiją. Jis liepos 25–29 dienomis čia lankysis tiek Ternberyje, tiek Aberdyne, sakė prezidento atstovė Karoline Leavitt.

Stepheno Colberto laida „The Late Show“, ilgą laiką buvusi pagrindine JAV vėlyvo vakaro televizijos laida, 2026 m. nebebus rodoma, ketvirtadienį pranešė transliuotojas CBS, praėjus kelioms dienoms po to, kai laidos vedėjas komikas pasmerkė motininės bendrovės „Paramount“ 16 mln.

Rusijos muitinės agentai Maskvos oro uoste sulaikė rusų kilmės amerikietę, kuri savo lagamine bandė įvežti į šalį ginklą, penktadienį pranešė pareigūnai. Rusijos federalinė muitinės tarnyba pranešė, kad dvigubą pilietybę turinti moteris keliavo iš Jungtinių Valstijų per Turkiją ir buvo sustabdyta Maskvos Vnukovo oro uoste. „Vnukovo muitinės pareigūnai aptiko neteisėtai įvežtą pistoletą ir 138 tūkst. JAV dolerių (118 tūkst. eurų) vertės banko čekį“, – socialiniame tinkle teigė tarnyba.

Baltieji rūmai patvirtino, kad 79-erių JAV prezidentas Donaldas Trumpasserga lėtiniu venų nepakankamumu. Gydytojai pažymi – nuo ligos nėra apsaugotas nė vienas ir ji gali smogti bet kam. Diagnozė buvo paviešinta ketvirtadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad taikos deryboms su Rusija reikia „daugiau pagreičio“ ir kad jis paprašė naujojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo „intensyvinti derybų procesą“, rašoma „Reuters“. Du derybų tarp Ukrainos ir Rusijos raundai, vykę šių metų pradžioje Turkijoje, baigėsi tik susitarimu dėl kalinių ir žuvusių karių palaikų mainų. Naujos derybų raundo data kol kas nenustatyta.

Rinkoms sureagavus į pirmojo svarbaus kriptovaliutų įstatymo priėmimą Jungtinėse Valstijose, bitkoino kursas penktadienį perkopė 120 tūkst. JAV dolerių kartelę, priartėjęs prie anksčiau šią savaitę pasiekto rekordinio lygio, rodo portalo „Trading Economics“ paskelbti duomenys. Nuo sesijos pradžios kriptovaliutos kursas paaugo 0,6 proc., per mėnesį – beveik 15 proc., o per metus – daugiau kaip 80 procentų. Nuo metų pradžios bitkoinas pabrango beveik 30 proc.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė apgailestavimą dėl to, kad žydų valstybės tankų ugnis ketvirtadienį Gazos Ruožo katalikų bažnyčioje pražudė tris žmones, ir ėmėsi kaltinti „paklydusį“ sviedinį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „agresyviai sieks įgyvendinti savo ketinimus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“. Tokį pareiškimą išsakė JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce. Ji pabrėžė, kad D. Trumpas yra „žmogus, gebantis priimti ryžtingus sprendimus“, rašoma „Unian“. „Jis ir toliau atkakliai siekia, kad jo vizija dėl šio karo pabaigos būtų įgyvendinta“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiuo metu D. Trumpas „pakankamai aiškiai“ vertina situaciją ir demonstruoja kantrybę.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai ankstyvą penktadienį pritarė JAV prezidento Donaldo Trumpo planui atšaukti 9 mlrd. dolerių (7,75 mlrd. eurų) finansavimą užsienio pagalbai ir visuomeniniam transliavimui. Jie taip pat pažadėjo, kad tai tik platesnių Kongreso pastangų mažinti federalinį biudžetą pradžia.  Senatui ir Atstovų Rūmams galutinai patvirtinus planą, jis bus išsiųstas prezidentui pasirašyti.  Sumažinus išlaidas pavyks sutaupyti tik nedidelę dalį iš 1 trln.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva kaip „nepriimtiną šantažą“ ketvirtadienį pasmerkė Donaldo Trumpo grasinimą įvesti 50 proc. muitus stipriausios ekonomikos Lotynų Amerikos šaliai. L. I. Lula da Silva pasakė kalbą, kurią transliavo nacionalinė televizija, ir pažėrė žodžių, toliau didinančių įtampą tarp abiejų lyderių, prieš tai JAV prezidentui ypač aštriai užsipuolus Brazilijos vyriausybę.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui diagnozuota įprasta nepiktybinė venų liga, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.  Apie šią ligą Baltieji rūmai paskelbė po to, kai viešoje erdvėje imta spėlioti dėl stipriai sumuštos jo rankos ir patinusių kojų. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt žurnalistams nurodė, kad 79 metų prezidentui diagnozuotas lėtinis venų nepakankamumas.

JAV imasi veiksmų, kad kuo greičiau pradėtų ginklų tiekimą Ukrainai pagal prezidento Donaldo Trumpo planą, kuriuo numatoma įsigyti ginklų iš Europos. Taip pat svarstoma galimybė parduoti „Patriot“ oro gynybos sistemas iš JAV atsargų. Apie tai pranešė Vašingtono specialusis atstovas NATO Matthew Whitakeris, rašo „The Guardian“. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad negali nurodyti tikslios šio proceso pabaigos datos.

Leidinys „The Washington Post“ paskelbė apie pokalbį, kurio metu Donaldas Trumpas klausė Volodymyro Zelenskio apie Ukrainos galimybes smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui.

Aukšto rango Europos diplomatai ketvirtadienį savo kolegai iš Irano pranešė, kad yra pasirengę atnaujinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, jei Teheranas nepasieks pažangos dėl branduolinio susitarimo, nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Ketvirtadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt  paaiškino, kas laukia Rusijos, jei Kremlius nesutiks siekti taikos Ukrainoje. Rusijai ir šalims, perkančioms iš jos naftą, bus įvesti „labai griežti tarifai“ ir antrinės sankcijos, tai turės papildomą poveikį Rusijos ekonomikai, per spaudos konferenciją Vašingtone sakė K. Leavitt.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis labai apgailestauja, jog per smūgį į vienintelę Gazos Ruožo katalikų bažnyčią žuvo žmonių. „Izraelis labai apgailestauja, kad paklydęs šaudmuo pataikė į Gazos Šventosios Šeimos bažnyčią. Kiekviena prarasta nekalta gyvybė yra tragedija“, – sakė B. Netanyahu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo ištirtas dėl kojų patinimų ir jam diagnozuotas lėtinis venų nepakankamumas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai, skelbia CNN. 79-erių D. Trumpui buvo atliktas „išsamus tyrimas, įskaitant diagnostinius kraujagyslių tyrimus“, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Leidinys pažymi, kad tai yra, dažna būklė vyresniems nei 70 metų žmonėms.

Šveicarijai oro gynybos sistemų „Patriot“ dar reikės palaukti, nes Vašingtonas prioritetą šiuo metu skiria Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šveicarų vyriausybė.  Šią savaitę JAV gynybos departamentas informavo Berną, kad „pirmenybę dėl „Patriot“ sistemų teiks Ukrainai, daugiausia dėmesio skirdamas antžeminei oro gynybai“, sakoma Šveicarijos gynybos ministerijos pranešime. „Tai taip pat turi įtakos Šveicarijai, kuri savo siuntas gaus vėliau nei planuota“, – priduriama jame.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega Ukrainoje Volodymyras Zelenskis dirba ties „mega sandoriu“, pagal kurį JAV įsigytų karo lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas įsipareigotų pirkti ginklus iš Amerikos, sakė Ukrainos prezidentas, rašo „New York Post“. Anot Ukrainos prezidento, paskutinių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu, šalių lyderiai susitelkė ties susitarimu, kuris numato abipusę JAV ir Ukrainos paramą oro technologijų srityje.

Indija yra įsitikinusi, kad galės patenkinti savo naftos poreikius iš alternatyvių šaltinių, jei Rusijos tiekimui bus taikomos antrinės sankcijos, liepos 17 d. pareiškė ministras Hardeepas Singhas Puri, rašo „Reuters“. Indija yra viena iš pagrindinių rusiškos naftos importuotojų, todėl jos reakcija į embargą Rusijos naftai gali būti viena kertinių Donaldo Trumpo sankcijų įvedimui.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė Julijos Svyrydenko kandidatūrai į šalies premjero postą. Ekonomikos ministerijai iki šiol vadovavusi ir vicepremjerės pareigas ėjusi 39-erių J. Svyrydenko ministro pirmininko kėdėje keičia Denysą Šmyhalį, dirbusį nuo 2020-ųjų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie artėjančius pokyčius vyriausybėje paskelbė pirmadienį. Jis sakė, kad D. Šmyhaliui paves vadovauti Gynybos ministerijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijos prekybos partneriams grasina įvesti iki 100 proc. dydžio muitus, jei Maskva iki rugsėjo pradžios nenutrauks savo karo Ukrainoje. Štai šalys, kurioms šis ultimatumas kelia didžiausią grėsmę, jei jis bus įgyvendintas: Kinija Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o metiniai importo ir eksporto srautai tarp šių dviejų šalių, analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, siekia beveik 240 mlrd. JAV dolerių (207 mlrd.

Šiuo metu NATO rengiasi skubiai perduoti Ukrainai papildomas „Patriot“ oro gynybos sistemas. Apie tai pranešė NATO vyriausiasis vadas, rašoma „Reuters“. „Pasirengimas vyksta visu pajėgumu, glaudžiai bendradarbiaujame su vokiečiais dėl „Patriot“ perdavimo. Gavau nurodymą veikti kuo greičiau“, – teigė jis konferencijoje Vokietijos mieste Vysbadene.

Paviešintos naujos Donaldo Trumpo (79 m.) nuotraukos, kuriose matoma paslėpta mėlynė ant prezidento rankos.Tai sukėlė naujų nuogąstavimų dėl jo sveikatos, ypač socialiniuose tinkluose. Tai nėra pirmas kartas, kai jo fizinė išvaizda ar judesiai kelia diskusijų apie galimus sveikatos sutrikimus.

Didėjant susirūpinimui dėl Tokijo nesugebėjimo pasiekti susitarimo, kuris padėtų išvengti didžiausių Donaldo Trumpo muitų, Japonijos automobilių eksportas į Jungtines Valstijas birželį, oficialiais duomenimis, sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Su automobilių pramone Japonijoje, kurioje įsikūrę tokie automobilių milžinai kaip „Toyota“, „Honda“ ir „Nissan“, yra susiję apie 8 proc. visų darbo vietų. Vyriausybė siekia, kad būtų atšaukti Jungtinių Valstijų 25 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti karą Ukrainoje „iki šių metų pabaigos“, jei įgyvendins grasinimą taikyti naujas sankcijas visiems, kurie perka rusišką naftą ir dujas. Tokią prognozę pateikė Andrijus Jermakas, teigiantis, kad JAV prezidentas ketina įgyvendinti savo naują planą, kuriuo siekiama priversti Vladimirą Putiną per 50 dienų sutikti su taikos pasiūlymu.

Gaiviųjų gėrimų milžinė „Coca-Cola“ sutiko naudoti tikrą cukranendrių cukrų savo gaminiuose JAV, trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbė šalies prezidentas Donaldas Trumpas.

Vokietijos vyriausybė paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, esą pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau keliauja iš Vokietijos į Ukrainą. Kaip praneša leidinys SRF, Vokietijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, jog vyriausybei nėra žinoma apie tokį tiekimą. „Negaliu patvirtinti, kad šiuo metu kas nors būtų siunčiama. Apie tai man nėra žinoma“, – teigė atstovas.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija pasirašys didžiausią sutartį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši sutartis yra atsakas į augančią Rusijos agresiją ir didėjantį Europos sąjungininkų susirūpinimą dėl JAV įsipareigojimų NATO, rašoma „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepos 17 d. Londone planuoja pasirašyti naują sutartį, kurioje numatomas įsipareigojimas teikti pagalbą viena kitai ginkluoto užpuolimo atveju bei bendrai prieš...

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas apsilankė Ukrainos gynybos įmonėse, kuriose kuriami bepiločiai orlaiviai. Savo „X“ paskyroje jis labai palankiai įvertino šalies potencialą naujo tipo kare, rašo „Unian“. „Savo akimis pamačiau, kaip gaminami ir kuriami ukrainiečių dronai. Neįtikėtinos inovacijos, ypač dronų srityje“, – rašė K. Kelloggas. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina pirmauja šio naujo tipo kare, naudodama bepiločius orlaivius ir kad JAV turėtų į tai atkreipti dėmesį.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį vyks į Londoną, kur pasirašys „draugystės sutartį“ su britų ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), Jungtinei Karalystei (JK) siekiant pagerinti santykius su kaimyninėmis šalimis po „Brexito“. Jie taip pat aptars tolesnę paramą Ukrainai, nes tikimasi, kad Londonas ir Berlynas prisidės prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano siųsti ginklus Kyjivui, juos finansuojant kitoms NATO šalims.

Prireikus NATO yra pajėgi užimti Kaliningrado sritį per itin trumpą laiką, pareiškė JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christopheris Donahue, rašo „Defense News“. C. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 74 kilometrų pločio ir iš visų pusių apsuptas NATO valstybių.

Per Rusijos antskrydį Dobropilios centrinėje aikštėje žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista, baiminamasi, kad nuo nuolaužomis gali būti įstrigę daugiau žmonių, pranešė pareigūnai. Pasak srities pareigūnų, Rusija numetė 500 kg bombą ant Dobropilios, esančios vos už 20 km nuo fronto linijos. „Atnaujinta informacija apie Dobropilios apšaudymą (...) Vienas žmogus žuvo ir 21 buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neketinantis atleisti Centrinio banko vadovo Jerome‘o Powello. „Ne, neketiname“, – sakė D. Trumpas trečiadienį atsakydamas į klausimą, ar planuoja atleisti J. Poewellą.  Paklaustas, ar visiškai atmeta tokią galimybę, prezidentas pridūrė, kad tai „labai mažai tikėtina“. Tačiau D. Trumpas pripažino, kad su respublikonų kongresmenais kalbėjo apie Federalinio rezervų banko (FED) vadovo atleidimą.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, kurį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „The Telegraph“. Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke tarptautiniai pasiuntiniai šį mėnesį aptars Izraelio ir palestiniečių konflikto dėl dviejų valstybių sprendimą prieš rugsėjį numatytą valstybių vadovų susitikimą, trečiadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis. Konferenciją, kuriai pirmininkautų Prancūzija ir Saudo Arabija, buvo planuota surengti birželio viduryje.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti „griežtus muitus“ Rusijai ir iš jos naftą perkančioms šalims, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas Ukrainoje.

Naujų elektromobilių pardavimai pasaulyje per pirmąjį 2025 metų pusmetį išaugo 28 proc. ir pasiekė 9,1 mln. vienetų. Daugiausia prie šio augimo prisidėjo Kinija ir Europa, tuo tarpu Šiaurės Amerika augo gerokai lėčiau. Tai rodo analitikų bendrovės „Rho Motion“ duomenys. Kinijoje elektromobilių pardavimai per pusmetį augo 32 proc. ir pasiekė 5,5 mln. vienetų.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į žurnalistų klausimus apie galimą žmonos Melanios Trump įtaką sprendimui dėl pagalbos Ukrainai. Jis pažymėjo, kad JAV pirmoji ponia yra „labai protinga ir neutrali“, o jos požiūris į konfliktą primena jo paties siekį kuo greičiau sustabdyti žmonių mirtis, rašo „Ukrinform“.  „Ji labai protinga. Ji labai neutrali. Ji panaši į mane – ji norėtų, kad žmonės nustotų mirti“, – sakė JAV prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.

Po kelias savaites sklandžiusių gandų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pristatė vyriausybės pertvarką, paskelbęs, kad šalis turės naują ministrę pirmininkę ir gynybos ministrą, taip siekdamas įlieti naujos energijos į savo komandą, jau ketvirtus metus tęsiantis Rusijos pradėtam plataus masto karui. Toliau apžvelgiame svarbiausius dalykus apie šią pertvarką, kuri vyksta įstrigus deryboms dėl paliaubų su Rusija ir Baltiesiems rūmams pažadėjus toliau remti Kyjivą.

Liepos 11 d. vėlų vakarą pamatęs filmuotą medžiagą apie Rusijos smūgius Ukrainos miestams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir išreiškė nusivylimą dėl Vladimiro Putino tęsiamų išpuolių, teigia du su pokalbiu susipažinę asmenys. „The Wall Street Journal“ pažymi, kad F. Merzas buvo nustebęs, tačiau greitai suprato, kad D. Trumpas prarado kantrybę Rusijos prezidentui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lieka pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje tol, kol Vakarai nesutiks su jo taikos sąlygomis, liepos 15 d. pranešė „Reuters“, remdamasis trimis Kremliui artimais šaltiniais. Rusija toliau laikosi savo pozicijos, nepaisydama neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytų grasinimų įvesti 100 proc. „antrinius muitus“ Maskvai, jei ši nesutiks su taikos susitarimu per 50 dienų. Pasak „Reuters“, V. Putinas nemato priežasčių pasitraukti.

„Jei Putinas ir kiti galvoja, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai“ – JAV senatorius pagrasino Rusijai pakartoti Irano likimą, jei Kremlius ignoruos D. Trumpo ultimatumą. JAV senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Donaldo Trumpo pareiškimą dėl 50 dienų termino paliauboms Ukrainoje. Pasak L. Grahamo, 100 proc. muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, suduotų rimtą smūgį Rusijos ekonomikai.

Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį ginklų tiekimo paketą Ukrainai, kurį finansuos NATO šalys, ir pagrasino įvesti papildomas ekonomines sankcijas prieš Maskvą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tai buvo kelių mėnesių trukusios Europos lyderių diplomatinės kampanijos, kuria siekta įtikinti D. Trumpą apginkluoti Kyjivą ir daryti spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis pradėtų rimtas derybas, rezultatas.