Kremlius: Putinas gruodžio 19 d. surengs kasmetinę metų pabaigos spaudos konferenciją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gruodžio 19 d. surengs savo kasmetinę metų pabaigos spaudos konferenciją, kuri tapo svarbiu jo ilgo valdymo laikotarpio akcentu, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
Būdamas valdžioje, V. Putinas šią konferenciją, kuri neretai trunka kelias valandas, organizuoja kiekvieną gruodį. Išimtis buvo tik 2022-ieji, kai Maskva Ukrainoje patyrė karinių nesėkmių. Šių metų konferencija vyks artėjant ketvirtosioms Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinėms, taip pat ir tuo metu, kai Jungtinės Valstijos spaudžia derėtis, kad karas būtų užbaigtas.
V. Putinas pastarosiomis dienomis rusams ne kartą pareiškė, kad Kremlius ketina užimti likusią Ukrainos Donbaso regiono dalį – nesvarbu, ar tai bus padaryta jėga, ar pasitelkiant kitas priemones.
Minimą spaudos konferenciją tradiciškai griežtai kontroliuoja Kremlius. Praėjusių metų renginys truko 4 valandas ir 30 minučių. Šiais metais konferencija bus rengiama Rusiją smaugiant didžiulėms Vakarų sankcijoms, kuriomis siekiama pažaboti jos puolimą Ukrainoje, o šalies viduje vyksta precedento neturintis susidorojimas su kitaminčiais.
73-ejų buvęs KGB agentas V. Putinas Rusijos prezidentu tapo 1999 m. gruodžio 31 d., kai iš šio posto pasitraukė Borisas Jelcinas.
JK ir Norvegijos bendri patruliai saugos povandeninius kabelius ir seks rusų povandeninius laivus
Jungtinės Karalystės (JK) ir Norvegijos bendri karinio jūrų laivyno patruliai saugos povandeninius kabelius nuo Rusijos ir seks rusų povandeninius laivus, ketvirtadienį paskelbė Londonas.
Pranešimas pasirodė britų ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui (Kirui Starmeriui) susitinkant su kolega iš Norvegijos Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore).
JK vyriausybės teigimu, bendra flotilė iš mažiausiai 13 karo laivų „ieškos rusų povandeninių laivų ir saugos ypatingos svarbos infrastruktūrą Šiaurės Atlante“.
Rugpjūtį buvo sudarytas 10 mlrd. svarų (11,4 mlrd. eurų) vertės susitarimas Norvegijai nupirkti mažiausiai penkias britų gamybos fregatas. Šie norvegų laivai ir aštuoni britų laivai drauge veiks jūroje šiauriniame NATO flange.
Pagal susitarimą, kurį ketvirtadienį Londone oficialiai pasirašė abiejų šalių gynybos ministrai, JK sutiko naudoti norvegiškas raketas savo Karališkojo jūrų laivyno antvandeninėse pajėgose.
K. Starmeris ir J. G. Store surengs derybas JK ministro pirmininko rezidencijoje Dauningo gatvėje, o paskui aplankys britų ir norvegų karius Karališkųjų oro pajėgų bazėje Losimaute Škotijoje. Ministrai pirmininkai ten susitiks su orlaivių įgulomis, stebinčiomis rusų laivus.
Didžioji Britanija sako, kad Rusijos karinio jūrų laivyno veikla aplink JK vandenis per pastaruosius dvejus metus suintensyvėjo 30-čia procentų.
„Šiuo metu, kai pasaulyje vyrauja didelis nestabilumas ir mūsų vandenyse pastebima vis daugiau Rusijos laivų, turime bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad apsaugotume savo nacionalinį saugumą“, – sakė JK premjeras.
Praėjusį mėnesį JK gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis) sakė, kad Maskvos karinis laivas „Jantar“ jau antrą kartą šiais metais įplaukė į JK teritorinius vandenis, ir perspėjo Rusiją.
Ankstesnį kartą „Jantar“ į JK vandenis įplaukė sausį.
Pasak J. Healey, taip pat fiksuoti labai pavojingi incidentai, kai iš šio laivo į britų oro pajėgų pilotus buvo nukreipti lazeriai.
JK ir NATO sąjungininkės išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl pavojaus, kurį Maskva kelia jūrinei infrastruktūrai. Rusija siejama su įtariamomis diversijomis prieš povandeninius telekomunikacijų ir elektros kabelius.
Ekspertai ir politikai kaltina Maskvą organizuojant hibridinį karą prieš Vakarų šalis, kurios remia Ukrainą nuo to laiko, kai prieš beveik ketverius metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
„Kova tęsiasi“: iš Syrskio lūpų – naujausia žinia dėl Pokrovsko
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis skelbia, kad Ukraina vis dar kontroliuoja šiaurinę Pokrovsko dalį, rašo „Sky news“.
Pokrovskas pastaraisiais mėnesiais yra vienas iš karščiausių taškų.
„Kova tęsiasi. Ukrainos karinės pajėgos vis dar kontroliuoja šiaurinę Pokrovsko dalį. Pokrovsko ir Myrnohrado regione aktyviais veiksmais blokuojame priešo bandymus sutelkti pėstininkų grupes ir pažengti į priekį aplink šias gyvenvietes“, – sako jis.
Maskva ne kartą tvirtino užėmusi Pokrovską ir anksčiau netgi dalijosi nuotraukomis, kuriose matyti jos kariai miesto aikštėje.
Putinas atmeta galimybę grįžti į Didįjį septynetą
Rusija neketina vėl prisijungti prie septynių didžiausių pramoninių valstybių grupės – Didžiojo septyneto (G7), ketvirtadienį lankydamasis Indijoje pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Didžiajam septynetui tenkanti pasaulio ekonomikos dalis jau keletą metų mažėja, V. Putino žodžius, pasakytus interviu televizijos kanalui „India Today“, citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
D7 priklauso Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, o jo diskusijose taip pat dalyvauja Europos Sąjunga.
Rusija iš šios grupės, kuri, Rusijai esant joje, vadinosi Didžiuoju aštuonetu, buvo pašalinta po to, kai 2014 m. aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Jai pasitraukus, grupėje liko vieningomis vertybėmis besivadovaujančios Vakarų demokratijos, nors nuo sausio mėnesio, kai Donaldas Trumpas grįžo į prezidento postą, tarp JAV ir kitų šalių atsirado reikšmingų nesutarimų.
Rusija 1998 m. buvo priimta ne dėl savo ekonominės galios, bet dėl įtakingo vaidmens pasaulio politinėje arenoje.
Naujausiame JAV remiamame planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo numatyta pakviesti Rusiją grįžti į D7, tačiau šį pasiūlymą sukritikavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris pareiškė nemanantis, kad nariai yra pasirengę tokiam žingsniui.
V. Putino teigimu, apie tokią perspektyvą nebuvo kalbama su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir Trumpo žentu Jaredu Kushneriu, kurie antradienį lankėsi Maskvoje, kad aptartų naujausias pastangas užbaigti karo veiksmus.
Rusijos teismas okupuotoje Ukrainos srityje nuteisė Čekijos ir Vietnamo pilietį kalėti 13 metų
Teismas Rusijos okupuotame Luhanske, Rytų Ukrainoje, skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę Čekijos ir Vietnamo piliečiui, apkaltintam buvus „samdiniu“ ir kovojus už Ukrainą, trečiadienį pranešė prokurorai.
Rusijos ir jos okupuotų Ukrainos teritorijų teismai į nelaisvę paimtus užsienio kovotojus laiko ne Ženevos konvencijų ginamais karo belaisviais, o „samdiniais“ – už tai gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rusijos generalinis prokuroras pareiškė, kad Minhas Hoangas Tranas buvo pripažintas kaltas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame kalbama apie samdinių dalyvavimą ginkluotame konflikte.
Pasak prokurorų, jis įstojo į Ukrainos kariuomenę šiemet gegužę ir jam buvo mokama iki 6000 JAV dolerių per mėnesį, kol rugpjūtį buvo sučiuptas Rytų Ukrainos Donecko srityje.
Praha pasmerkė nuosprendį.
„Atsisakydama suteikti jam karo belaisvio statusą ir neteisėtai jį patraukusi baudžiamojon atsakomybėn kaip tariamą samdinį, Rusijos Federacija akivaizdžiai pažeidė savo įsipareigojimus pagal Trečiąją Ženevos konvenciją“, – pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministerija.
Rusijos generalinio prokuroro paskelbtame vaizdo įraše Minhas Hoangas Tranas matomas sėdintis stikliniame narve teismo salėje, vilkintis civilius drabužius.
Rusija nuo 2022 m. vasario, kai įsiveržė į Ukrainą, įkalino kelis užsieniečius, įskaitant britus, amerikiečius ir australus. Neseniai Rusijos okupuotame Donecke du vyrai iš Kolumbijos buvo nuteisti kalėti 13 metų. Kai kurie sulaikyti užsieniečiai po apsikeitimo belaisviais grįžo namo.
JAV spaudimas – išmėginimas „laiko patikrintiems“ Indijos ir Rusijos ryšiams
Rusija ir Indija vadina viena kitą laiko patikrinta drauge, jų ryšiai siekia buvusios Sovietų Sąjungos laikus, bet ši draugystė patiria nemenką spaudimą nuo pat Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) spaudžia Indiją nebepirkti rusiškos naftos, nes tai, jo žodžiais, kursto Maskvos karą, ir įvedė 50 proc. muitus importui iš Indijos.
Maskvos ir Naujojo Delio santykiai didesnio dėmesio vėl sulaukė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį vykstant į Indiją pirmo vizito nuo 2021 metų gruodžio. Praėjusį kartą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi (Narendra Modžiu) V. Putinas susitiko rugsėjį Kinijoje.
Toliau naujienų agentūra AFP apžvelgia penkias svarbias bendradarbiavimo ir įtampą keliančias sritis.
Nafta ir energija
Maskvai pradėjus karą prieš Ukrainą, Indija iškilo kaip svarbi rusiškos naftos pirkėja, suteikdama Rusijai itin svarbią eksporto rinką po to, kai Europa smarkiai apribojo pirkimą.
2024-aisiais beveik 36 proc. Indijos viso naftos importo sudarė importas iš Rusijos – maždaug 1,8 mln. barelių atpigintos naftos per dieną.
Taip Indija sutaupė milijardus dolerių (eurų) ir tuo pačiu papildė Maskvos karo iždą, sukeldama įtampą tarp Naujojo Delio ir partnerių Vakaruose. Tai taip pat paskatino D. Trumpą padidinti muitus.
D. Trumpas teigė, kad N. Modi pagal numatomą prekybos susitarimą su JAV sutiko sumažinti naftos importą iš Rusijos, bet Naujasis Delis to nėra patvirtinęs.
Vis dėlto duomenys apie prekybą rodytų, kad pirkimo apimtys ėmė mažėti.
Gynyba
Rusija išlieka viena didžiausių ginklų Indijai tiekėjų, bet Naujasis Delis ėmėsi veiksmų mažinti šią priklausomybę ir perka daugiau ginklų iš JAV, Prancūzijos bei Izraelio.
Tuo pačiu metu Indija didina vidaus gamybą.
Importas iš Rusijos 2009–2013 metais sudarė 76 proc. Indijos ginklų importo, bet sumažėjo iki 36 proc. 2019–2023 metais, nurodo Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Tikimasi, kad per V. Putino vizitą bus aptartas galimas susitarimas dėl pažangių rusiškų oro gynybos sistemų S-400, taip pat pasiūlymai drauge su Indija gaminti rusiškus naikintuvus Su-57.
Indija šiuo metu turi tris sistemas S-400, o dar dvi turi būti pristatytos pagal 2018 metų susitarimą, įstrigusį dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ir įvestų Vakarų sankcijų.
Prekyba
Rusija yra ketvirta pagal svarbą Indijos prekybos partnerė. Oficialiais duomenimis, dvišalė prekyba 2024–2025 metais buvo rekordinė, verta 68,7 mlrd. dolerių (58,9 mlrd. eurų).
Tačiau šie santykiai toli gražu nėra lygūs: daugiau kaip 90 proc. šios apimties (63,8 mlrd. dolerių) sudarė Indijos importas iš Rusijos, daugiausia degalų, kuro ir naftos.
Indija daugiausia eksportuoja branduolinius reaktorius, mašinas, kai kuriuos vaistus.
Analitikai mano, kad šešėliniais laivybos tinklais vyksta ir nemaža neoficiali prekyba – galbūt papildomi 15–25 procentai.
Kai kas įtaria, kad neoficialiai, apeinant Vakarų sankcijas, prekiaujama strateginę reikšmę turinčiomis elektronikos prekėmis ir dvejopos paskirties prekėmis.
Karas prieš Ukrainą
Indija Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu balansuoja – nenori jo pasmerkti, bet palaiko ryšius ir su Vakarų valstybėmis.
2022 metais, kai Uzbekistane susitiko su V. Putinu, N. Modi sakė norintis, kad karas kuo greičiau baigtųsi.
Trintį padidino įtarimai, kad kažkiek Indijos piliečių buvo apgaule užverbuoti kovoti rusų gretose.
„Neprisijungimas“
Seniai vykdoma Indijos „neprisijungimo“ politika ir toliau išlieka gaire – Naujasis Delis ir tęsia istorinę partnerystę su Rusija, ir plečia ryšius su JAV bei Europa.
Vašingtonas laiko Indiją labai svarbia partnere, ypač atsveriant Kinijos galią.
Tačiau N. Modi ne kartą akcentavo „daugiapolio“ pasaulio tvarką ir nepasiduoda raginimams atriboti Indiją nuo Maskvos.
„Indija siekia išlaikyti savo senus santykius su Rusija, kurie yra gyvybiškai svarbūs ne tik sunkių santykių su Kinija valdymui, bet ir strateginei autonomijai – pagrindiniam jos užsienio politikos principui“, – sakė Praveenas Donthi (Pravynas Donthis) iš nevyriausybinės organizacijos „International Crisis Group“.
Per naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 114 iš 138 Rusijos dronų
Nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 114 iš 138 Rusijos paleistų dronų. Rusai taip pat paleido į Ukrainą dvi balistines raketas „Iskander-M“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Balistinės raketos buvo paleistos iš Rostovo srities ir laikinai okupuoto Krymo, 138 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločiai – iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir Briansko Rusijoje bei Čaudos Kryme. 85 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 114 priešo bepiločių orlaivių. Balistinės raketos ir 24 koviniai dronai pataikė į 14 vietų.
Per naktinę Rusijos dronų ataką Odesos srityje rusai smogė į energetikos objektus, buvo sužeisti šeši žmonės, be elektros liko 51 800 vartotojų.
Ukrainos ambasadorius: Rusija pavertė Kiprą savo tvirtove Artimuosiuose Rytuose
Rusija Kiprą laiko strategine atrama Artimuosiuose Rytuose ir mėgina giliai įsiskverbti į salos politinius ir ekonominius procesus, pareiškė Ukrainos ambasadorius Kipre Serhijus Nižynskis.
Diplomatas pabrėžė, kad, remiantis Ukrainos ambasados duomenimis, Kipre gyvena maždaug 143 tūkst. registruotų Rusijos piliečių, neskaičiuojant tų, kurie turi dvigubą pilietybę. S. Nižynskis taip pat pranešė, kad Rusijos ambasada yra didžiausia Kipre, tai iš esmės miestas mieste, ten dirba apie 300 diplomatų ir administracijos darbuotojų.
„Kipras yra strateginė Rusijos platforma, iš esmės rusų „Krymas Artimuosiuose Rytuose“. Todėl jie stengiasi kuo labiau integruotis (…) aukšto rango FST atstovai turi nuolatinę gyvenamąją vietą saloje. Rusijos ambasadorius Kipre yra FST generolas Muratas Ziazikovas, Beslano tragedijos metu buvęs Ingušijos prezidentas ir vis dar (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino patarėjas. Jo darbuotojai įsikūrę okupuotoje salos dalyje ir laisvai juda visame Kipre, o tai kelia daug klausimų tiek mums, tiek kipriečiams“, – sakė Ukrainos ambasadorius.
Jo teigimu, Rusijos įtaka saloje yra didžiulė, apimanti nekilnojamojo turto, verslo, prekybos centrų, kultūros projektų ir žiniasklaidos sritis. Viešbučiuose dažnai transliuojamos trijų ar keturių Rusijos televizijos kanalų programos, nors kai kuriems jų taikomos sankcijos ir jie skleidžia akivaizdžią propagandą.
„Todėl mes nusprendėme įkurti Kipre Ukrainos transliuotoją (...) Taip pat išsiuntėme keletą raštų dėl Rusijos kanalų Kipro viešbučiuose ir esame įsitikinę, kad viešbučių ir restoranų asociacijos mus palaikys“, – pridūrė S. Nižynskis.
Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu tikisi „gerų naujienų“ dėl bendradarbiavimo su Kipru gynybos srityje.
Kanados UR ministrė: tik NATO gali spręsti priimti Ukrainą, ar ne
Tik NATO narės gali dalyvauti priimant sprendimus dėl naujų šalių stojimo į aljansą.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, tai atsakydama į klausimą apie galimus apribojimus, kurie Ukrainai galėtų būti taikomi pagal Jungtinių Valstijų pateiktą taikos pasiūlymą, pareiškė Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand.
„Svarbiausia užtikrinti, kad diskusijos dėl narystės NATO vyktų pačioje NATO, be to, Kanada jau seniai remia atvirą stojimo į NATO procesą, ir mes toliau pasisakome už Ukrainos kelią link to“, – sakė A. Anand.
Ji pabrėžė, kad „niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai“. „Turime daryti viską, kas įmanoma, kad paremtume pastangas siekti taikos, galimą ugnies nutraukimą, o vėliau padėtume Ukrainai atstatyti šalį, atkurti infrastruktūrą ir paremtume Ukrainos žmones“, – pažymėjo Kanados užsienio reikalų ministrė.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 3 d. Kanada paskelbė, kad kartu su keletu kitų šalių skirs Ukrainai karinės pagalbos už maždaug 150 mln. JAV dolerių.
Iš Putino – naujas pareiškimas: grasina „karinėmis ar kitomis priemonėmis“ dėl Ukrainos žemių
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas „India Today“ pakomentavo karo Ukrainoje eigą.
Kaip skelbia rusų agentūra TASS, V. Putinas pareiškė, kad Rusija „bet kokiu atveju išlaisvins Donbasą ir Novorosiją – karinėmis ar kitomis priemonėmis“.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainą norint kariauti.
Jis taip pat pakomentavo Maskvoje vykusias derybas. Anot V. Putino, susitikimas Maskvoje su Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu truko ilgai, „nes teko aptarti kiekvieną taikos pasiūlymų punktą“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 140 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 177 370 karių, iš kurių 1 140 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 396 rusų tankus (+6), 23 685 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 34 809 artilerijos sistemas (+26), 1 556 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 253 oro gynybos sistemas, 430 karo lėktuvų, 347 sraigtasparnius, 86 476 nepilotuojamuosius orlaivius (+245), 4 024 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 68 813 transporto priemonių ir kuro cisternų (+125), 4 012 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijoje – dronų ataka: aiškėja, kur buvo smogta
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo objektus Nevinomysko mieste, rašo „Moscow Times“.
Anot leidinio, informaciją patvirtino Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas. Rusai dėl atakos kaltina ukrainiečius.
Per raketų smūgį Kryvyj Rihui sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką
Per raketų smūgį Ukrainos Kryvyj Riho miestui trečiadienio vakarą buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant trejų metų vaiką. Tai tinkle „Facebook“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenka.
„Turima informacija, yra trys sužeistieji. Tarp jų yra trimetė mergaitė“, – teigiama įraše.
Vaikas ir 28-erių moteris gydomi ambulatoriškai. Dar viena sužeistoji – 87-erių moteris – dėl vidutinio sunkumo sužalojimų nuvežta į ligoninę.
Zelenskis skelbia: JAV laukia naujos derybos
Po JAV atstovų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Maskvoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie planuojamas naujas Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas.
„Rengiamės susitikimams JAV“, – trečiadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Ukraina tikisi naujienų apie tai per artimiausias kelias dienas, pridūrė jis.
Deryboms vadovaus Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir štabo viršininkas Andrijus Hnatovas, sakė Ukrainos prezidentas.
Trumpas pakomentavo derybas Maskvoje: „Šokti tango reikia dviejų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant jokių rezultatų nedavusių derybų Maskvoje, o JAV pareigūnai rengėsi susitikimui su Kyjivo derybininku.
D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris iki paryčių Kremliuje derėjosi su V. Putinu, tačiau nepasiekė jokio proveržio, kaip sustabdyti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą Europoje.
„Galiu pasakyti, kad jie turėjo gana gerą susitikimą su prezidentu Putinu“, – sakė D. Trumpas ir vėliau pridūrė, kad derybos buvo „labai geros“, bet dar per anksti spręsti, kas nutiks, „nes šokti tango reikia dviejų“.
Paklaustas, ar S. Witkoffas ir J. Kushneris susidarė įspūdį, jog V. Putinas nuoširdžiai nori sustabdyti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją, D. Trumpas atsakė: „Jis norėtų užbaigti karą. Toks buvo jų įspūdis“.
D. Trumpas pridūrė, kad Ukraina „gana tvirtai“ pritaria JAV pasiūlymui, bet pridūrė, jog Kyjivas turėjo tai padaryti anksčiau, kai jis vasarį Ovaliajame kabinete susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak dviejų JAV pareigūnų, ketvirtadienį S. Witkoffas ir J. Kushneris Floridoje turėtų susitikti su vyriausiuoju Ukrainos derybininku Rustemu Umerovu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
1-Seltina: gim. Peterburge, gyvena Paryžiuje onlyfans/selti
2-Lėja gim. Peterburge gyvena Peterburge chaturbate im_jasmine
3-Viktorija gim. Peterburge gyvena Pukete, Tailande fansly/wollfans
4-Ieva gim. Taganroge gyvena Kaune chaturbate/sunshine13_
Putinas gudrauja: įvardijo, ką reikia padaryti, kad jis norėtų baigti karą
Dar vienos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos baigėsi be jokių aiškių rezultatų, pastebi „Wall Street Journal“. Anot leidinio, galbūt tiesiog atėjo laikas padaryti išvadą, kad Vladimiras Putinas nenori taikos, jis nori Ukrainos.
Kremliaus pareigūnai penkias valandas kalbėjosi su Donaldo Trumpo pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Kremlius derybas pavadino konstruktyviomis, bet pareiškė, kad pagrindinės karo priežastys lieka neišspręstos.
V. Putinas jau kurį laiką atmeta D. Trumpo pasiūlymus dėl net laikino ugnies nutraukimo dabartinėse fronto linijose. Ukraina juos priėmė. D. Trumpo administracija pastatė Ukrainą į sunkią padėtį su savo 28 punktų taikos plano projektu. Kyjivas bando išsiaiškinti, kokį blogiausią susitarimą ukrainiečiai gali toleruoti ir vis tiek išlikti laisva šalimi.
„Kur yra Putino nuolaidos? Rusija nori užgrobti visą Donbasą Ukrainos rytuose ir atimti iš Ukrainos karinius ir saugumo sąjungininkus, kurie galėtų ją apsaugoti ateityje. Putinas nori atrodyti, kad derasi, o susitikimai su Witkoffu padeda jam išlaikyti tą fasadą, tuo tarpu jis bando įvaryti pleištą tarp Trumpo ir Europos.
Maskva taip pat stengiasi įtikinti pasaulį, kad ji laimi karą. Kremlius sako, kad Donbasas netrukus vis tiek bus jų“, – pastebi leidinys.
Bet Ukrainos pralaimėjimas nėra garantuotas, šalies priešinasi ir teigia, kad sieks atgauti visas rusų užgrobtas teritorijas.
„Putinas neves derybų rimtai, kol manys, kad turi pranašumą, ir mes tikėjomės, kad Baltieji rūmai galiausiai tai supras. Kol kas tokia sėkmė nepasiekta. Pokytis reikštų Putino įšaldytų lėšų konfiskavimą, sankcijų sugriežtinimą, įtraukiant Kiniją, ir ilgos distancijos raketų bei kitų ginklų tiekimą Ukrainai.
Tačiau Trumpo administracija laikosi nuomonės apie Putino motyvus, kuri prieštarauja įvykiams: Kad prekyba ir kultūriniai mainai tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV bus garantija, apsauganti nuo karo.
Toks nepagrįstas optimizmas yra būdingas liberaliems internacionalistams, kurie mano, kad pasaulis klesti ir artėja prie taikos, ir kuriuos Trumpas vadina „globalistais“. Deryboms reikia Trumpo instinkto, kad Amerika turi būti pasaulio lyderė, ir realizmo apie Kremliaus vadą“, – pabrėžiama tekste.