NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.
Ulrike Franke, Europos užsienio reikalų tarybos vyresnioji analitikė, pabrėžė neatitikimą tarp pigių Rusijos priemonių ir itin brangiai kainuojančios NATO reakcijos:
„Ką mes darysime — siųsime F-16 ir F-35 kiekvieną kartą? Tai nėra tvaru. Turime geriau pasirūpinti antidroninėmis sistemomis.“
Anot Vokietijos leidinio WELT, penki dronai skrido tiesiai NATO bazės link, kol juos numušė Nyderlandų „Lockheed Martin F-35“ naikintuvai. Operacijoje dalyvavo ir NATO kuro papildymo orlaivis, Italijos žvalgybinis lėktuvas bei Vokietijos priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“.
Tai – milijardus kainuojanti įranga, panaudota prieš vos 10 tūkst. dolerių kainuojančius Rusijos „Gerbera“ dronus – Irano „Shahed“ kopijas. Pigios provokacijos pakako, kad būtų išprovokuota aukščiausio lygio NATO reakcija.
Viena pagrindinių NATO spragų
Oro gynyba jau seniai įvardijama kaip viena pagrindinių NATO šalių pajėgumų spragų. Europos Sąjunga ragina dalį iš 150 mlrd. eurų SAFE paskolų skirti šiai sričiai, tačiau didžioji dalis lėšų nukreipiama į itin brangią ginkluotę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, jog amerikietiškos „Patriot“ ar prancūziškos–itališkos „SAMP/T“ sistemos, kainuojančios šimtus milijonų dolerių, nėra racionalus pasirinkimas prieš pigius „kamikadzė“ tipo dronus.
Ukraina jų nenaudoja – vietoje to ji sukūrė itin pigias antidronines sistemas ir per mėnesį pagamina tūkstančius antidronų, galinčių naktimis atremti šimtus atakų.
Ši tema buvo aptarta Briuselyje vykusiame NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte ir ES ambasadorių susitikime – pirmą kartą tokio pobūdžio posėdyje dalyvavo Aljanso vadovas.
Diplomatų teigimu, daugeliui nerimą kėlė tai, kad NATO reakcija atskleidė aiškų Vakarų nepasirengimą.
„Rutte pats priėjo prie šios išvados ir niekas neprieštaravo“, – sakė vienas jų.
Tai – ne nauja pamoka NATO
Helsinkyje įsikūrusio „Nordic West Office“ analitinio centro vadovas Charlis Salonius-Pasternakas pabrėžė, kad NATO jau seniai turėjo apgalvoti reakciją ir prisitaikyti prie pigios, masinės Rusijos technikos:
„Ar tai pamoka, kaip neutralizuoti daugybę pigių dronų taip, kad tai nekainuotų milijonų už vieną raketą? Žinoma. Bet tai ne nauja pamoka. Ką dėl to padarė Europos politinis elitas?“
Jo teigimu, kai kurios šalys jau prisitaiko – ypač tos, kurios tiesiogiai jaučia grėsmę, tačiau biudžetiniai sprendimai įgyvendinami lėtai.
Kai kurios Europos gynybos bendrovės jau žengia į naują etapą. Rugpjūčio pabaigoje Švedijos „Saab“ pristatė pigią raketą „Nimbrix“, skirtą mažiems, žemai skrendantiems dronams neutralizuoti. Tuo tarpu Prancūzijos ginkluotės pirkimų agentūra DGA užsakė bandomąją antidroninę lazerinę sistemą, kurią kuria MBDA, Safran, Thales ir Cilas.
Vis dėlto inovatyvios mažesnės įmonės susiduria su sunkumais.
„Startuoliai padarė daug pažangos. Europoje dar ne visada perkame tai, ką jie siūlo“, – pripažino U. Franke.
Dvi didžiosios pamokos
Ekspertai išskiria du esminius iššūkius ateičiai: viena sistema neužtikrins apsaugos nuo visų grėsmių – reikalingas kompleksinis sprendimas, apjungiantis tiek elektronines, tiek kinetines priemones.
Kitas iššūkis – greita technologijų raida. Ukraina ir Rusija nuolat tobulina savo dronus, sukurdamos technologinę spiralę.
Buvęs Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Thierris Burkhardas pabrėžė, kad Europos kariuomenės turi atsisakyti tradicinės praktikos – pirkti nedidelius kiekius itin brangios įrangos.
„Kai kurią įrangą greičiausiai geriau pirkti po 10, 15, 20 ar net 50 vienetų. Nesvarbu, ar gamintojas gali užtikrinti 20 metų garantiją – po metų mūšio lauke tas įrenginys bus arba sunaikintas, arba pasenęs“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
