Lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ kartu su savo smogiamąja grupe į šią teritoriją įplaukė prieš savaitę. JAV kariuomenės teigimu, karo laivai čia atliks pratybas, taip siekiant užtikrinti laivybos laisvę ir nuraminti JAV sąjungininkus.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministras skundėsi lėktuvnešio dislokavimu ir tikino, kad tai nepadės taikai ir stabilumui regione.
Kilo konfliktas
JAV apkaltino Kiniją, kad Pekinas bando šioje jūroje įkurti „laivybos imperiją“ su ginkluotomis dirbtinėmis salomis. Kaip sakė vienas apžvalgininkas, šis JAV kariuomenės patruliavimas yra ženklas, kad naujoji Joe Bideno administracija užsienio politikoje silpnumo rodyti negali.
JAV taip pat nerimauja dėl didėjančios įtampos tarp Kinijos ir Taivano. Abi šios valstybės, kartu su Malaizija, Vietnamu, Filipinais ir Brunėjumi, dalinasi tuo pačiu vandens keliu.
Lėktuvnešis į vandenis įplaukė tą pačią dieną kai Taivanas pranešė, kad šalies oro erdvės gynybos zoną perskrido Kinijos bombonešiai ir naikintuvai.
Kartu su „USS Theodore Roosevelt“ į Pietų Kinijos jūrą atplaukė ir „Ticoderoga“ klasės valdomųjų raketų kreiseris „USS Bunker Hill“ bei „Arleigh Burke“ klasės valdomųjų raketų naikintojai „USS Russell“ ir „USS John Finn“.
Pentagonas sakė, kad smogiamoji grupė atlieka įprastines operacijas tam, jog „užtikrintų jūrų laisvę ir stiprintų partnerystes, kurios puoselėtų jūrų saugumą.“
Kontradmirolas Dougas Verissimas gyrė šią misiją, kaip bandymą nuraminti sąjungininkus bei partnerius, ir judėjimo laisvės skatinimą šiame regione.
„Per savo 30 metų trunkančią karjerą, jau esu čia plaukiojęs, taigi gera vėl sugrįžti į Pietų Kinijos jūrą. Kadangi pro šį reikšmingą regioną keliauja maždaug du trečdaliai pasaulio prekybos, mūsų buvimas čia yra ypač svarbus, siekiant tęsti taisyklėmis pagrįstos tvarkos skatinimą, kuris leido mums visiems klestėt“, – sakė karininkas.
„Strateginėje konkurencijoje niekas nesikeičia“, – sakė Manilos De La Salle universiteto gynybos ekspertas Renatas de Castras, pridurdamas, kad šis patruliavimas vienu metu ir nuramina, ir kelia susirūpinimą.
„J. Bideno administracija užsienio politikoje negali parodyti silpnumo“, – teigia R. de Castro.
Kaltina puikavimusi
D. Trumpo ir B. Obamos administracijos taip pat reguliariai patruliavo šiame regione, kad parodytų pasipriešinimą Kinijos devynių brūkšnių linijai, kuri, esą, suteikia Kinijai teisę valdyti beveik visą Pietų Kinijos jūrą.
Pekinas skundžiasi dėl JAV laivų, patruliuojančių Pietų Kinijos jūroje netoli salų, kurias Kinija arba valdo, arba į jas reiškia pretenzijas, arba sukonstravo, ir pavertė kariniais įrenginiais.
2020 m. Kinijos pakrantės sargyba ir žvalgybos laivai buvo kelis kartus susekti Malaizijos ir Vietnamo vandenyse.
Tačiau pietryčių Azijos šalys, nors ir džiaugiasi JAV buvimu, bijo, kad didėjanti įtampa nesibaigtų kariniu konfliktu, kuris gali sukelti prekybos sutrikimus, sugriausiančius jų ekonomikas.
J. Bideno iškeltasis kandidatas į valstybės sekretoriaus pareigas Antonis Blinkenas sakė, kad neabejoja, jog Amerikai didžiausią iššūkį kelia Kinija.
Kinija jau keletą kartų skundėsi dėl JAV karinio jūrų laivyno laivų priartėjimo prie kinų okupuotų salų, kurios yra ypač svarbios Kinijos prekybai.
Pekino užsienio reikalų ministerija šiandien sakė, kad Vašingtonas dažnai siunčia laivus ir orlaivius į regioną tam, kad pasipuikuotų, o tokie veiksmai, pasak ministerijos: „nepadeda taikai ir stabilumui regione.“
Kinija nekomentavo, ką jos oro pajėgos veikė Taivano oro erdvėje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas šiuos klausimus perdavė gynybos ministerijai.
Atstovas dar kartą išdėstė Kinijos poziciją, kad Taivanas yra Kinijos teritorija, o JAV turėtų laikytis „vienos Kinijos“ principo.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen aplankė radiolokacinę bazę salos šiaurėje, kur pagyrė jos gebėjimą susekti Kinijos pajėgas.
„Nuo pernai iki dabar, mūsų radiolokacinė bazė aptiko beveik 2 000 komunistų orlaivių ir daugiau nei 400 komunistų laivų. Tai mums leidžia juos greitai pastebėti ir išvaryti, taip apsaugant mūsų jūrą ir oro erdvę“, – sakė prezidentė.
Nauja J. Bideno administracija sakė, kad JAV ir toliau laikysis savo pasižadėjimo Taivanui.
JAV, kaip ir daugelis kitų valstybių, su Taivanu nepalaiko jokių oficialių diplomatinių ryšių, tačiau yra svarbiausia salos tarptautinė rėmėja ir ginklų tiekėja.
