Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo. Ministerija šiemet ir kitąmet į ekonomiką įlieti žada vieną milijardą europinių lėšų, tačiau verslas tikina, kad nuo į bankrotą varančių sąskaitų tai jo neišgelbės.
Panevėžyje veikiančiam sporto klubui rugsėjis turėjo įnešti pagyvėjimo – atvėsus miestiečiai paprastai grįžta prie treniruoklių ir net labai nepyksta dėl penktadaliu išaugusių kainų. Tačiau sąskaitos už elektrą klubui išaugo aštuonis kartus.
„Ir etatus sumažinom, ir darbuotojų atleidau, ir šviesų prigesinom. Kiekvieną mėnesį laukiam, kas bus dar baisiau, tikrai vaizdas baisėja“, – sako „Interogym“ vadovė Meda Balnienė.
Vadovė pasakoja jau atleidusi tris iš beveik 20-ies darbuotojų. Saulės elektrinėms ant stogo esą nėra pinigų, įmonės netenkina ir kiti ministerijų siūlymai, pavyzdžiui, sąskaitas apmokėti paėmus paskolą.
„Valdžia nieko nepasiūlo, sprendimų nėra. Ta pagalba turėtų būti ne paskolos, o kompensacijos ar subsidijos, tai būtų protinga, nes paskolų turim nuo kovido. Apsikrauti dar įsipareigojimais nebeturime galimybių, nes tada tikrai reikės užsidaryti“, – kalba M. Balnienė.
O pramonininkai sako, kad veiklą sustabdė ar pristabdė bent 12 apdirbamosios pramonės įmonių, tarp kurių – šimtus darbuotojų turinčios „Achema“, „Lifosa“, „Grigeo Klaipėda“. Nėra abejonių, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių įmonių atsiras dar daugiau. Ekonomikos ir inovacijų ministrei verslo padėtis kelia nerimą…
„Aš asmeniškai tikrai nerimauju“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau ir ji seka finansų ir energetikos ministrų pėdomis ir tikina, kad kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas verslui biudžetas nepajėgs.
„Nėra šalių, kurios šiuo metu taikytų subsidijų mechanizmus. Berods, tik Graikija turi. Žiūrėsim, kaip atrodys situaciją. Galiu tik pasakyti, kad šių metų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžete instrumentų tam nėra“, – tvirtina A. Armonaitė.
„Verslui siūlomi sprendimai yra ilgalaikiai, prisitaikant prie aukštų energijos kainų ir investuojant į transformaciją, kad būtų galima sutaupyti energijos ir investuoti į kitus energijos šaltinius. Kad būtų galima prisitaikyti ir sąskaitas susimažinti ilguoju laikotarpiu, o ne subsidijas čia ir dabar“, – aiškina Gintarė Skaistė.
Tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda toliau kartoja, kad rasti pinigų biudžete reikia.
„Kalbame apie subsidijas mažajam, smulkiajam verslui ir individualiai veiklai. Kita subsidijų rūšis, kuri gali būti nukreipta į energetiškai pažeidžiamą verslą, kuris nuo energetikos išteklių yra smarkiai priklausomas, subsidijos prastovų atveju“, – kalba G. Nausėda.
„Galėtų būti ir tos kovidinės priemonės, kai už atleidžiamus darbuotojus buvo mokama laikina kompensacija. Manau, ši priemonė padėtų išsaugoti darbo vietas“, – tikina Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
„Mokesčių atidėjimas, paskolos, bet lengvatinės paskolos. Ir subsidijų elementas, ypač sektoriams, kurie labai imlūs elektros energijai“, – kalba Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Mes šitos krizės vien subsidijom neišspręsim, mums reikia daugiau energijos, kad ji būtų pigesnė. Čia yra esmių esmė“, – teigia A. Armonaitė.
Valdantieji ir toliau žada lengvatines paskolas, paramą saulės elektrinėms įsirengti. O Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad iš ES fondų šiemet ir kitąmet verslui skirs milijardą eurų. Tokia suma atiteks inovacijoms bei investicijoms, žaliajai ekonomikai bei skaitmenizavimui. Tiesa, tai pinigai ateitį, o verslai jų nori dabar.
„Investuoti į informacinių technologijų sprendimus nepadarius reformų yra neefektyvus kelias. Pirma turi būti padarytos struktūrinės reformos“, – kalba M. Gudas.
„Įmonėms reikia išskaidyti energetikos mokėjimus, kad galėtų sumokėti didžiulius pinigus už energetikos sąskaitas ne iš karto, o 2–3 pavedimais. Reikia užšaldyti energetikos kainas kažkokiam lygyje bent 2–3 mėnesiams“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad subsidijų anksčiau ar vėliau vis tiek prireiks. Ateinančiais mėnesiais veiklą stabdančių įmonių gali rastis ne keliolika, o šimtai.
„Geriausia būtų laikinai pasiskolinti rinkose ir padėti verslui, kad valstybė galėtų darbo vietas išlaikyti“, – sako A. Izgorodinas.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiemet per tą patį laikotarpį įspėjimus apie grupinius atleidimus gavo dvigubai daugiau žmonių nei pernai – beveik 4500.
