„Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
„Mes šitos krizės vien subsidijomis neišspręsime, mums reikia daugiau energijos ir kad ji būtų pigesnė – čia yra esmių esmė“, – kalbėjo ministrė.
Vis dėlto, pasak jos, galimybės verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas paaiškės parengus kitų metų valstybės biudžeto projektą: „Dėl subsidijų, mūsų galimybės paaiškės tik pamačius, kaip atrodys kitų metų biudžetas“.
„Laukiame kitų metų biudžeto, ekonomikos prognozių, pagal tą situaciją bus priimami sprendimai“, – teigė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, verslai šiuo metu gali pasinaudoti įvairiomis finansinėmis priemonėmis – lengvatinėmis paskolomis ar garantijomis.
Ministrės žiniomis, Europos Sąjungoje tik vienintelė Graikija taiko subsidijas verslui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę ne tik numatyti energijos kainų kompensacijas gyventojams, bet ir teikti paramą verslui per įvairias kitas priemones.
Stambus Lietuvos verslas prašo Vyriausybės subsidijų už elektrą ir dujas, fiksuoti bent jau dalį elektros kainos, suteikti apie milijardą eurų lengvatinių paskolų savo energijos šaltiniams įsirengti.
