Įtakingas britų laikraštis "Financial Times", supažindinantis su verslo sluoksnių gyvenimu, antradienį pažymi, kad "Maskvos ir Minsko ginčas dėl naftos įstūmė europiečius į sunkią padėtį". Leidinys atkreipia dėmesį į politinį šio ginčo aspektą.
"Rusija turi labai mažai draugų tarp buvusių sovietinių respublikų, - sakoma straipsnyje. - Ir ginčas su Baltarusija verčia manyti, kad ji netrukus praras ir vieną paskutiniųjų. Nors Baltarusijos autoritarinio vadovo Aleksandro Lukašenkos nuotaikos ir labai permainingos, ši šalis ilgą laiką buvo viena artimiausių Rusijos sąjungininkių, gaudavo iš jos dosnių subsidijų pigios naftos ir dujų pavidalu.
Bet realiai Kremlių vis labiau erzino žmogaus, kurį jis laikė valdžioje, išsišokimai".
"Kremliaus veikėjai, - tęsia laikraštis, - matyt, nusprendė, kad abejotiną naudą, kurią duoda Lukašenkai teikiama parama, dabar nusveria jo atsisakymas gerbti Rusijos prezidentą. Rusijoje vyksiančių rinkimų metais jie, panašu, kupini ryžto rimtai smogti jo prestižui ir pademonstruoti savo galią".
Pasak laikraščio, "dviejų buvusių sąjungininkų konfrontacija tapo dilema Europos Sąjungai (ES). ES narės nemėgsta Lukašenkos ir seniai ragina Maskvą jo nesubsidijuoti. Bet lygiai taip pat jos nenori skatinti Kremliaus naudoti energijos tiekimą politiniais tikslais, taip pat nenori, kad naftos produktai visiškai išsektų".
Tuo tarpu Amerikos spauda, konkrečiai, "The New York Times", Maskvos ir Minsko konflikte ne tik įžvelgia grėsmę energetikos šaltinių tiekimui į Europą, bet ir "paskutinę sparčiai blogėjančių Rusijos ir Baltarusijos santykių apraišką".
"Nepriklausomai nuo (ginčo) priežasčių, su naftotiekiu "Družba" susijusi padėtis palietė Lenkijai, Vokietijai ir Ukrainai skirtos naftos tiekimus, - sakoma straipsnyje. - Kalbant apie trumpalaikę perspektyvą, nutrauktų tiekimų efektas bus minimalus, nes naftos perdirbimo gamyklos tose šalyse turi rezervų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai irgi neatrodo taip grėsminga, kaip gamtinių dujų išjungimas, nes naftos alternatyviniai šaltiniai lengviau prieinami".
Kitas Amerikos laikraštis - "The Christian Science Monitor" išsamiai analizuoja Minsko pozicijos energetiniame ginče su Maskva politinį atspalvį.
"Baltarusija - slaviška šalis, turinti gerai išvystytą pramonę ir 10 mln. gyventojų, buvo pati artimiausia Rusijos sąjungininkė posovietiniame regione nuo tada, kai prieš 12 metų tenai į valdžią atėjo Aleksandras Lukašenka. Jis ir buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas parengė didingą jų šalių sujungimo į nesovietinę sąjungą planą, bet Vladimiras Putinas tokio didelio entuziazmo nerodė. Tačiau Maskva vis vien pirko Lukašenkos geopolitinį lojalumą už subsidijas, kurios vertinamos net 8 mlrd. dol. (21 mlrd. litų) per metus - pigiai parduodama dujas, neapmokestindama naftos ir sudarydama palankias sąlygas baltarusiškoms prekėms Rusijos rinkose".
Tačiau A.Lukašenka, pažymi laikraštis, "vertė Maskvą jaustis vis nepatogiau". "Žmogaus gynimo organizacijos kaltino jį rinkimų klastojimu, nepriklausomos žiniasklaidos likvidavimu, disidentų įkalinimu. Ekspertai sako, kad A.Lukašenka, naudodamasis Rusijos subsidijomis, kūrė nekomunistinę visuotinės gerovės, padedančios slopinti liaudies nepasitenkinimą, valstybę, bet tuo pat metu stabdė Rusijos pramonės konglomeratų ekonominę ekspansiją", - pažymi leidinys.
Tame pačiame straipsnyje laikraštis cituoja žinomą Rusijos specialistą vokietį Rainerį Lindnerį, kuris atsisako Rusijos energetinę politiką laikyti "imperializmo apraiška".
"Panaikinusi privilegijas naftos ir dujų sandoriuose su savo kaimynėmis ir didindama kainas, Rusija tiesiog vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimais. PPO nepriimtinos privilegijuotos kainos, panašios į tas, kurios iki šiol egzistavo tarp Rusijos ir jos kaimynių", - sakė ekspertas interviu Amerikos laikraščiui.
Ispanijos "El Pais" savo ruožtu pažymi, kad "Rusijos energetikos šaltinių tiekimai į Europą ir vėl nukentėjo dėl Maskvos nesutarimų su tranzitine šalimi, šįkart - Baltarusija, nusprendusia užvaldyti dalį žaliavos, tekančios per jos teritoriją nutiestais naftotiekiais".
