aleksandras lukašenka

Kyjivas atsigauna po vienos masiškiausių Rusijos atakų, kurios metu maskoliai panaudojo branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“. Sprogimai griaudėjo visuose, be išimties, sostinės rajonuose, dešimtys žmonių gydomi ligoninėse, tarp jų – ir du vaikai. O iškart po šio Vladimiro Putino teroro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą nuo pat karo pradžios paskambino Aleksandrui Lukašenkai.

Rusijoje ir Baltarusijoje baigėsi vienos didžiausių branduolinių pratybų – jų metu diktatoriai išbandė įvairias raketas be branduolino užtaiso. Lukašenka giriasi, kad dabar turi ne vieną sistemą, kuri gali iššauti raketas su branduoliniu užtaisu pusės tūkstančio kilometrų atstumu. Pasak ekspertų, Rusijos branduolinis šantažas skirtas pirmiausia Vakarams, Putinas nori įbauginti šalis, kad šios neremtų Ukrainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Situacija prie Lietuvos sienos kaista. Baltarusijos diktatorius Lukašenka jau kurį laiką savo generolams kartoja, kad vyksta karas, ir jie turi būti pasiruošę. O viską prižiūri rusų karininkai. Maža to, rusai dislokuoja papildomas oro gynybos sistemas pačioje Baltarusijoje. Lukašenka kartoja, kad pavojus jam gresia iš vakarų, – pirmiausia Lenkijos ir Baltijos šalių. Bet ukrainiečiai sako, kad Putinas ir vėl bando Lukašenką tiesiogiai įtraukti į karą Ukrainoje.

Į Lietuvą kovo 31 d. bandė patekti didžiausias neteisėtų migrantų skaičius šiais metais. Pasieniečiai aiškina, kad orams atšilus tokių srautų tikėjosi ir jiems ruošėsi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba dalijasi, kaip išradingai migrantai bando pergudrauti pareigūnus – iš miegmaišių siuvasi priedangas ir tipena Lietuvos link. Pasak specialistų, tokių hibridinių atakų artimiausiu metu nemažės. Tačiau premjerė ramina – esą didelių problemų nėra.

Pompastišką ir iškilmingą priėmimą Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas surengė savo kolegai – neteisėtam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Minsko diktatorius į Pchenjaną atvyko ne tuščiomis – įteikė Kimui kalašnikovo automatą ir butelį stiprios „Zubrovkos“. Sankcionuotų šalių lyderiai pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, žadėdami padėti vieni kitiems priešintis Vakarams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Baltarusijos diktatorius Lukašenka, pasišaipęs iš premjerės Ruginienės, kuriai, anot jo, nusispjauti ant savo žmonių – paleidžia 4 mėnesius Baltarusijoje įkalintus lietuvių vilkikus. Lukašenka už juos dabar jau prašo perpus mažesnes išpirkas nei rudenį – 50 eurų už dieną. Tačiau vežėjai, nors pripažįsta atsipūtę lengviau – naujiena nėra sužavėti.

Baltarusiškų kalio trąšų tranzito atnaujinimas ir kalbos apie galimą Jungtinių Valstijų administracijos spaudimą Lietuvai vėl tampa viešų diskusijų objektu. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad Lietuvai derėtų ieškoti tiesioginio dialogo su Aliaksandru Lukašenka, nors dar neseniai tokia idėja atrodė politiškai neįmanoma.

Jau kitą mėnesį Europos Sąjungos šalys turės nuspręsti, ar tęsti sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Ant stalo – ir baltarusiškos trąšos, kurioms sankcijas anksčiau panaikino Jungtinės Amerikos Valstijos. Po pokalbių su Europos šalių lyderiais Gitanas Nausėda nėra tikras, ar sankcijos išliks. Apie svyruojančias kitų šalių nuotaikas kalba ir užsienio reikalų ministras.

Augantis Aleksandro Lukašenkos režimo spaudimas ir vis ryškesnės ambicijos kelia klausimų dėl Baltarusijos ateities bei saugumo regione. Ekspertai įspėja, kad artėjant 2026-iesiems galime sulaukti naujų politinių ir ekonominių iššūkių. Ekonominiai sunkumai tampa vienu pagrindinių veiksnių, formuojančių Baltarusijos politinius sprendimus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo parblokštas parodomųjų ledo ritulio rungtynių metu. Viešame vaizdo įraše matyti, kaip A. Lukašenkos komandos žaidėjas buvęs Baltarusijos nacionalinės ledo ritulio rinktinės narys Jaroslavas Čuprisas atsitrenkia į A. Lukašenką, dėl ko šis krenta ant ledo. Netrukus J. Čuprisas padėjo jam atsistoti ir palikti aikštę.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pripažino pavojingą narkotiką fentanilį – masinio naikinimo ginklu, tad teisėsauga ir kariuomenė prieš jo platintojus naudos didesnę jėgą. Daugiau jėgos Donaldas Trumpas demonstruoja ir Venesueloje. D. Trumpas grasina netrukus pradėti smūgius su narkotikų kontrabanda susijusiems taikiniams Venesuelos teritorijoje. O ginti Venesuelos diktatoriaus stojo Aliaksandras Lukašenka.

Apie 20 Aliaksandro Lukašenkos režimo paleistų politinių kalinių, kuriuos jis, susėdęs prie stalo su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Johnu Coale'u, išmainė į JAV sankcijų baltarusiškoms trąšoms nutraukimą, apsigyvens Lietuvoje. Iš viso A. Lukašenka į laisvę paleido 123 kalinius, didžiąją dalį be dokumentų išsiuntė į Ukrainą. Paleisti kaliniai dalijasi jautriais prisiminimais, kuriuos patyrė nelaisvėje.

Jau antra savaitė, kai neuždaromas Vilniaus oro uostas, o į šalį iš Baltarusijos neatskrenda kontrabandiniai balionai. Lietuvos valdžia džiūgauja, kad tai – amerikiečių ir Lietuvos diplomatijos vaisiai, kai Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys susitiko su A. Lukašenka, o šis esą pažadėjo kažką padaryti dėl kontrabandinių balionų.  Taip pat valdžia vardija, kad balionus sustabdė masinės kratos ir policija, sučiupusi būrį kontrabandininkų savaitės pradžioje.

Prezidentūroje posėdžiaujanti Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba kalbėjosi apie visuotinį pasipriešinimą ir mobilizaciją. Tačiau ignoruoti nepavyks ir Aleksandro Lukašenkos režimo hibridinių atakų sukeltų bėdų. A. Lukašenka toliau kaltina Lietuvą neva tai dirbtinai išpučiant problemą dėl kontrabandinių balionų, ir kelia ultimatumus dėl strigusių Baltarusijoje vežėjų.

Tęsiantis balionų krizei, premjerė Inga Ruginienė į Vyriausybę susikvietė Seimo opoziciją ir prašo tiesti pagalbos ranką bei padėti kovoti su Aleksandro Lukašenkos režimo siunčiamais kontrabandiniais balionais. Opozicija siūlo kol kas kliautis Vašingtono pagalba, į kurią viltis deda ir patys valdantieji socialdemokratai. Negavus pagalbos iš Amerikos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas paslaptingai kalba apie „Linkėjimų Lukašenkai“ planą. Koks tai planas, L. Kasčiūnas neatskleidžia.

Lietuva ir toliau bejėgiškai stebi Aleksandro Lukašenkos patyčias. Savaitgalį kontrabandininkai balionus leido tokiu dažnumu, kad Vilniaus oro uostas buvo uždarytas nuo vėlaus vakaro iki ankstaus ryto. Premjerė Inga Ruginienė, vis dar laukianti A. Lukašenkos geranoriškumo, su žiniasklaida bendrauti atsisakė. Pasigirti, kad kažką daro, pabandė tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija – pristatė 3 verslininkų idėjas, kaip būtų galima numušinėti balionus danguje.

Anksčiau laiko atidariusi sieną su Baltarusija, Vyriausybė liko apgauta, tačiau premjerė toliau tiki, kad Aleksandro Lukašenkos širdis suminkštės ir jis geranoriškai paleis įkalintus lietuviškus vilkikus. Toks požiūris stebina opoziciją – sako, kad naivu tikėtis, jog su A. Lukašenka pavyks normaliai sutarti. Juolab kad bandymų normalizuoti šalių santykius kadaise jau buvo. Vis dėlto Valstybės saugumo departamentas perspėja ruoštis naujiems hibridiniams išpuoliams ir nebūti naiviems.

Įstrigę vilkikai Baltarusijoje toliau nejuda, priešingai nei balionai ir migrantai. O kol nepavyksta susitvarkyti su Aliaksandru Lukašenka, socdemai pradeda didinti spaudimą mūsų tarnyboms, kad jie sutvarkytų kontrabandininkus Lietuvoje.  Policijos generalinis komisaras sako, kad susidoroti su šia problema jau tapo policijos garbės reikalas, bet prašo nereikalauti greitų rezultatų – esą kontrabandistus įveikti nelengva.

Aliaksandras Lukašenka toliau tyčiojasi ir provokuoja – įstrigusių vilkikų vis dar neišleidžia. Maža to, vakar vakare į Lietuvą paleistas didelis kiekis kontrabandinių balionų – vien skrydžių saugai grėsmę kėlė apie 40 balionų, o Vilniaus oro uostas darbą stabdė net du kartus. Balionai skrido ir į Latviją. Prie sienos užfiksuoti ir nelegalūs migrantai, kurių nesimatė visą lapkritį. Premjerė Inga Ruginienė sako, kad artimiausiu metu bus svarstomas atsakas A. Lukašenkai.

Aleksandras Lukašenka apgavo Lietuvą. Iki šiol jis kartojo, kad kai Lietuva atidarys sieną, įstrigę vilkikai galės laisvai išvažiuoti iš Baltarusijos. Vidurnaktį pasienio postai pradėjo veikti, tačiau baltarusiai sunkvežimių neišleidžia. Kai kurie vežėjai net ir susimokėję po 1,2 tūkst. eurų už stovėjimą aikštelėse liko jose – važiuoti link pasienio jiems neleidžia baltarusių pareigūnai. O A. Lukašenkos režimas reikalauja užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – Vyriausybė nesulaukė sankcijų termino pabaigos ir šiandien jau oficialiai nusprendė vėl atidaryti sieną su Baltarusija. Atidaromi du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Tiesa, nesulaukę oficialaus sprendimo, baltarusių verslininkai jau pradėjo skelbti, kad atkuriami autobusų maršrutai iš Minsko į Lietuvą ir paragino baltarusius pirkti bilietus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Baltarusijos propaganda suskubo „patvirtinti“ Aleksandro Lukašenkos versiją, kad balionus į Lietuvą iš Baltarusijos leidžia patys lietuviai. Vis tik mūsų tarnybos tvirtina, kad baltarusių informacija pasitikėti negalima, o apie Lietuvos piliečius, kurie būtent A. Lukašenkos valdose leidžia balionus, patikimų žinių neturi.

Sprendžiant Baltarusijos krizę, jau planuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimas, tartis, ką daryti dėl įstrigusių vilkikų, skraidančių kontrabandininkų balionų ir uždarytos sienos. Kad galime pradėti techninio lygio derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu, pareiškė ir prezidentas, kuris iki šiol kartojo, kad su A. Lukašenka nėra apie ką kalbėtis.

Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenko pareiškimai apie Baltarusijoje įstrigusių lietuvių vilkikų pasisavinimą gali būti politinio šantažo forma. Anot ekspertų, tuo siekiama priversti Lietuvą atidaryti uždarytus pasienio punktus. Lietuvos valdžia turėtų situaciją spręsti tiek ekonominėmis, tiek diplomatinėmis priemonėmis.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. A. Lukašenkos nurodymu Baltarusijoje įstrigę Lietuvos įmonėms priklausantys vilkikai pervežti į specialias aikšteles. Jose, anot A. Lukašenkos, vien už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina konfiskuoti Lietuvos įmonių sunkvežimius. Visais šiais veiksmais jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į mūsų šalį skrendančių kontrabandinių balionų.

Šiuo metu santykius su Baltarusija dar galima pavadinti „karšta bulve“, kai, vykstant eskalacijai, tūkstančiai vilkikų yra įstrigę ir negali grįžti atgal į tėvynę. Lietuva kaltina Baltarusiją hibridinėmis atakomis, o Baltarusija kaltina mus. Kyla klausimas, kuo visa tai pasibaigs ir kokių tolimesnių veiksmų iš Baltarusijos galime tikėtis. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.

Nors pastarosiomis dienomis Vilniaus oro uosto veiklos nebuvo sutrikdę iš Baltarusijos atskrendantys meteorologiniai oro balionai, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, kad atsipalaiduoti negalima. Pasak jo, tarnybos ir toliau išlaiko padidintą budrumą.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 99-ąjį gimtadienį. Garbaus amžiaus sulaukusiam Prezidentui žmonės siunčia ne tik linkėjimų, bet ir dėkingumo žodžius. O pats širdžių prezidentu žmonių vadinamas V. Adamkus šiandien avtirauja, jam ypač smagu jausti Lietuvos žmonių palaikymą. Tai esą priduoda jam stiprybės įžengus į šimtuosoius metus.

Kol valdantieji mėgina surasti būdus, kaip stabdyti iš Aleksandro Lukašenkos režimo plūstančius kontrabandininkų balionus, to paties klausimo ėmėsi ir opozicija. Ji sukvietė ekspertus, paramos Ukrainai atstovus, policiją, pasieniečius ir kariuomenę. Ekspertai siūlo kurti bepiločių sistemų struktūrą, nusipirkti kinetinių priemonių dronams ar balionams numušti — esą, nepaisant Ingos Ruginienės teiginių, Lietuva tokių priemonių neturi.

Kelios dienos be kontrabandinių balionų ir valstybės vadovai džiaugiasi išsprendę bei suvaldę šią krizę. Tiesa, pripažįsta, kad viskas gali vėl kartotis iš naujo, nors premjerė Inga Ruginienė sako, kad jau gauna pirmuosius signalus iš Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jų nedetalizuoja, bet pranešė, kad kitas signalas, iš Varšuvos, informavo, jog lenkų sprendimas atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, atidedamas. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad atidėtas tik kelioms savaitėms.

Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus Aleksandras Lukašenka skambiai pavadino beprotiška afera, o visą paniką iš Lietuvos pusės sieja su vykstančiomis Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų derybomis. Iš Minsko sklinda žinia, kad situacija dėl kontrabandos iš esmės nepasikeitė – kokia buvo anksčiau, tokia tęsiasi ir dabar. Pasikeitė tik Lietuvos reakcija į kontrabandinius balionus. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pareiškė, kad kariams duotas įsakymas šaudyti į balionus.

Pagaliau rami naktis – šiąnakt į Lietuvą paleistų balionų esą nefiksuota. Į situaciją sureagavo ir Aliaksandras Lukašenka. Jis Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus pavadino beprotiška afera, o Lietuvos reakcijas sieja su vykstančiomis Baltarusios ir Jungtinių Valstijų derybomis. Anot Minsko, situacija dėl kontrabandos iš esmės nepasikeitė – kokia buvo, tokia ir tęsiasi. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad duotas įsakymas kariams šaudyti į balionus.

Pastarosiomis dienomis kelios dešimtys kontrabandininkų balionų iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos oro erdvę ir sukėlė ant kojų šalies tarnybas. Dėl to teko uždaryti Vilniaus oro uosto oro erdvę – sutrikdyta apie 30 skrydžių, kai kurie atšaukti arba nukreipti į kitus oro uostus. Meteorologiniai balionai leidosi plačiame ruože nuo Druskininkų iki Vilniaus rajono, todėl pareigūnai įžvelgia koordinuotą veikimą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai paguodė Donaldą Trumpą dėl negautos Nobelio taikos premijos. A. Lukašenka Nobelio komitetą pavadino „politine struktūra“ ir pareiškė, kad pats būtų jos atsisakęs, jei būtų laimėjęs, skelbia „Mirror“. A. Lukašenka skatino D. Trumpą per daug nesijaudinti, nes „jo pastangų pripažinimas pasaulyje yra daug svarbesnis“. Lukašenka: „Jei man būtų pasiūlytas šis apdovanojimas, aš tikrai jo atsisakyčiau“ „Jie žada, kad jis tikrai gaus Nobelio taiko...

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.

Irina Abelskaja, tariama Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnaus Nikolajaus Lukašenkos motina, 16 metų vadovavo Respublikiniam klinikiniam medicinos centrui, kuris pavaldus A. Lukašenkos vidaus reikalų departamentui. „Biuro“, kurį cituoja „Zerkalo“, išsiaiškino, kokį atlyginimą I. Abelskaja gauna Baltarusijos elitui skirtoje klinikoje.

Ketvirtadienį Baltarusija paskelbė paleidusi į laisvę opozicijos veikėją ir natūralizuotą JAV pilietį, kalintą už mėginimą „užgrobti valdžią“, Vašingtonas šiuos kaltinimus vadino suklastotais.  47 metų Yuras Zyankovichius buvo suimtas 2021 m. balandį per susidorojimą su Aliaksandro Lukašenkos valdžiai prieštaraujančiais opozicijos veikėjais.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitikime su Vakarų žiniasklaidos atstovais teigia, kad Vladimiras Putinas niekada nebandytų įtraukti kitos valstybės karių į Rusijos pajėgas, rašo BBC. Nors A. Lukašenkos vadovavimo nepripažįsta Didžioji Britanija, JAV ir Europos Sąjungos valstybės, vis dėlto, Baltarusiją ir A. Lukošenkos režimą remia V. Putinas.

Baltarusijoje nuo rugsėjo 30 d. prasidėjo naujas karinių dalinių ir junginių kovinės parengties patikrinimų etapas, „Telegram“ kanale pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Šiame etape pagrindinis dėmesys skiriamas oro pajėgų ir oro gynybos padalinių pasirengimo ir gebėjimo atlikti užduotis patikrinimui. Patikrinimai pamažu intensyvės, apims visus Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karinius poligonus, skirtus mokymo ir kovinėms misijoms atlikti, sakoma ministerijos pranešime.

Šiandien, rugsėjo 30 d., Teisingumo ministerijos atstovai įteikė Tarptautiniam baudžiamajam teismui Lietuvos Respublikos prašymą pagal Romos Statuto 14 straipsnį pradėti tyrimą dėl situacijos Baltarusijoje, konkrečiai, dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms, rašoma Teisingumo ministerijos pranešim spaudai.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su studentais papasakojo, kokiu atveju  gali būti panaudotas branduolinis ginklas Baltarusijai ir Rusijai „apginti“. „Aš forume (vadinamajame patriotiniame forume rugsėjo 17 d.) sakiau, kad Baltarusijos užpuolimas – tai trečiasis pasaulinis karas. Ačiū, Putinas neseniai tai patvirtino, pakeisdamas branduolinę doktriną, kad jei užpuolama Rusija ir Baltarusija, mes naudojame branduolinį ginklą. Jis patvirtino mano žodžius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pasisako už kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos kvietimą į Lietuvą. Apie tai, ar Lietuvai reikia imigrantų iš Rytų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Žmonės, išgirdę, kokie skaičiai imigrantų iš Baltarusijos yra Lietuvoje (jų yra apie 60 tūkst.), sako, kad jų įsileidome per daug.

Varšuva pareiškė kaltinimus trims Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos bendrams už prieš porą metų priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą. Lenkija kaltina A. Lukašenkos pakalikus neteisėtai atėmus laisvę 132 lėktuvo keleiviams. A. Lukašenkos režimas lėktuvą nutupdė norėdami sulaikyti jame buvusį neva opozicionierių Protasevičių, kurį vėliau išnaudojo propagandai.

Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka suteikė malonę 30-čiai asmenų, nuteistų už antivyriausybinius protestus, trečiadienį pranešė jo biuras, praėjus ketveriems metams po masinių demonstracijų, kilusių po prezidento rinkimų. „Tarp atleistųjų nuo bausmės yra septynios moterys ir 23 vyrai.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjus balsavimui griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, kuriuos opozicija vadina farsu, šalies autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais. „Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar labiau pakurstė gandus, kad jo sveikata prastėja, sausio 29 dieną darytose nuotraukose matyti, kad jis atrodo kaip pamišęs. Pirmadienį Sankt Peterburge vykusio susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka metu 71-erių Rusijos prezidentas rodė stebėtinai daug emocijų. Lyderiai susitiko aptarti, kaip jie galėtų sustiprinti savo glaudų aljansą.

Savaitės vidurys – gausus naujienų, tačiau tikrai ne visos jos yra malonios. Šį vakarą TV3 laidoje „TOP 3“ – niekaip nepastatomas (bet nuolat brangstantis) Nacionalinis stadionas, Gitano Nausėdos vizitas Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume ir ginkluotų baltarusių pulkai Lietuvos miškuose. Kokiu tikslu jie treniruojasi ir su kuo ketina kariauti? Visa tai – jau šį vakarą.

Po maždaug metų Lietuvos teisėsauga užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus. Advokatas M. Danielius įsitrindavo į įvairias baltarusių opozicijos organizacijas ir ten rinko informaciją, kurią perduodavo baltarusių propagandistei Ksenijai Lebedevai, o ši – Aleksandro Lukašenkos režimo saugumui. Už šnipinėjimą ir Lietuvos valstybės paslapčių perdavimą priešiškai šaliai M. Danieliui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Baltarusios aktyvistė Olga Karač, negavusi Lietuvoje prieglobsčio, toliau neigia Valstybės saugumo departamento kaltinimus dėl bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba. Tačiau patvirtino VSD įspėjimą dėl to gavusi dar pavasarį. O. Karač tvirtina, kad į saugumiečių akiratį pateko dėl neva nekaltų konferencijų Maskvoje, kur esą rankas spaudė žmonėms galimai tarnaujantiems Kremliui, bet kurių net gerai nepažinojo.