aleksandras lukašenka

Šiandien, rugsėjo 30 d., Teisingumo ministerijos atstovai įteikė Tarptautiniam baudžiamajam teismui Lietuvos Respublikos prašymą pagal Romos Statuto 14 straipsnį pradėti tyrimą dėl situacijos Baltarusijoje, konkrečiai, dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms, rašoma Teisingumo ministerijos pranešim spaudai.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su studentais papasakojo, kokiu atveju  gali būti panaudotas branduolinis ginklas Baltarusijai ir Rusijai „apginti“. „Aš forume (vadinamajame patriotiniame forume rugsėjo 17 d.) sakiau, kad Baltarusijos užpuolimas – tai trečiasis pasaulinis karas. Ačiū, Putinas neseniai tai patvirtino, pakeisdamas branduolinę doktriną, kad jei užpuolama Rusija ir Baltarusija, mes naudojame branduolinį ginklą. Jis patvirtino mano žodžius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pasisako už kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos kvietimą į Lietuvą. Apie tai, ar Lietuvai reikia imigrantų iš Rytų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Žmonės, išgirdę, kokie skaičiai imigrantų iš Baltarusijos yra Lietuvoje (jų yra apie 60 tūkst.), sako, kad jų įsileidome per daug.

Varšuva pareiškė kaltinimus trims Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos bendrams už prieš porą metų priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą. Lenkija kaltina A. Lukašenkos pakalikus neteisėtai atėmus laisvę 132 lėktuvo keleiviams. A. Lukašenkos režimas lėktuvą nutupdė norėdami sulaikyti jame buvusį neva opozicionierių Protasevičių, kurį vėliau išnaudojo propagandai.

Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka suteikė malonę 30-čiai asmenų, nuteistų už antivyriausybinius protestus, trečiadienį pranešė jo biuras, praėjus ketveriems metams po masinių demonstracijų, kilusių po prezidento rinkimų. „Tarp atleistųjų nuo bausmės yra septynios moterys ir 23 vyrai.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjus balsavimui griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, kuriuos opozicija vadina farsu, šalies autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais. „Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar labiau pakurstė gandus, kad jo sveikata prastėja, sausio 29 dieną darytose nuotraukose matyti, kad jis atrodo kaip pamišęs. Pirmadienį Sankt Peterburge vykusio susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka metu 71-erių Rusijos prezidentas rodė stebėtinai daug emocijų. Lyderiai susitiko aptarti, kaip jie galėtų sustiprinti savo glaudų aljansą.

Savaitės vidurys – gausus naujienų, tačiau tikrai ne visos jos yra malonios. Šį vakarą TV3 laidoje „TOP 3“ – niekaip nepastatomas (bet nuolat brangstantis) Nacionalinis stadionas, Gitano Nausėdos vizitas Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume ir ginkluotų baltarusių pulkai Lietuvos miškuose. Kokiu tikslu jie treniruojasi ir su kuo ketina kariauti? Visa tai – jau šį vakarą.

Po maždaug metų Lietuvos teisėsauga užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus. Advokatas M. Danielius įsitrindavo į įvairias baltarusių opozicijos organizacijas ir ten rinko informaciją, kurią perduodavo baltarusių propagandistei Ksenijai Lebedevai, o ši – Aleksandro Lukašenkos režimo saugumui. Už šnipinėjimą ir Lietuvos valstybės paslapčių perdavimą priešiškai šaliai M. Danieliui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Baltarusios aktyvistė Olga Karač, negavusi Lietuvoje prieglobsčio, toliau neigia Valstybės saugumo departamento kaltinimus dėl bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba. Tačiau patvirtino VSD įspėjimą dėl to gavusi dar pavasarį. O. Karač tvirtina, kad į saugumiečių akiratį pateko dėl neva nekaltų konferencijų Maskvoje, kur esą rankas spaudė žmonėms galimai tarnaujantiems Kremliui, bet kurių net gerai nepažinojo.

Šeštadienį, po to kai naktį maištą prieš Rusijos valdžią paskelbė Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, nerimo banga kilo ne tik Maskvoje, bet ir jos valdžiai lojalioje Baltarusijoje.  Baltarusijos teritorijoje buvo pakilęs šios šalies vadovų save laikančio Aliaksandro Lukašenkos lėktuvas „Nr. 1“. Nuskridęs iki Minsko srities pabaigos staiga apsisuko atgal ir vėl nusileido šalies sostinėje.

Netylant kalboms apie A. Lukašenkos sveikatą ir svarstymams, ar jis dar yra gyvas, Baltarusijos režimas suorganizavo išvyką į vadavietę, kur visi matė, kad Lukašenka sunkiai kalba, kvėpuoja, o jo ranka buvo sutvarstyta.  Ką iš to galime spręsti apie diktatoriaus sveikatą bei Baltarusijos ateitį, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo filosofas Gintautas Mažeikis. Ką galima manyti, gal paskutinioji jau žvelgia Lukašenkai į akis? Šiandieninė politika remiasi vaizdo technologijomis.

Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai iš viešumos dingus beveik savaitei, pasigirdo daug spekuliacijų apie jo sveikatą ir net galimą nunuodijimą. Gandus, kad neteisėto šalies prezidento sveikata smarkiai sušlubavo, bandė paneigti jo spaudos tarnyba – paviešino vaizdo įrašą ir nuotrauką iš jo apsilankymo kariuomenės vadavietėje.

Baltarusijos opozicija skelbia žinantys, kokie sveikatos sutrikimai kankina neteisėtą šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką – esą diktatoriui yra širdies raumens uždegimas. O kiti šaltiniai tikina, kad gydyti Lukašenkos jau atskrido ir profesoriai iš Maskvos. O štai politologai sako, kad Lukašenka galimai buvo nunuodytas, kad jam dingus iš akiračio Kremlius galėtų pasodinti Maskvai nuolaidesnę ir naudingesnę marionetę.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praleido svarbią valstybinę šventę, todėl kilo daug spėlionių dėl galimos sunkios jo ligos. Nuo praėjusios savaitės, kai nesėkmingai sudalyvavo pergalės dienos minėjime Maskvoje,  jis buvo dingęs iš visuomenės akiračio. 68 metų lyderis, kuris įprastai kasmet mini Valstybės vėliavos, herbo ir himno dieną sekmadienį nebuvo renginyje, jo vardu kalbą skaitė ministras pirmininkas.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Baltarusijoje Putinas, o su juo ir Lukašenka, gavo po skaudų antausį. Kariniame aerodrome prie Minsko baltarusių partizanai sunaikino 300 milijonų eurų kainuojantį rusų karinį orlaivį A-50. Baltarusijos opozicija tai vadina didžiausia diversija šalies istorijoje, o iš gėdos raudonuojantis Lukašenkos režimas apie tai neprasitaria nė žodžiu.

Baltarusiškų trąšų ir sankcijų apėjimo istorijoje, Seimo opozicija jau reikalauja susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio galvos. Sako jis atsakingas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežė per Lietuvą karbamidą iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės. Pats Skuodis sako apie pasitraukimą sako negalvojantis ir tikina, kad sankcijų apėjimo atvejai buvo vienetiniai.

Daugėja požymių, kad Baltarusija gali įsitraukti į plataus masto karą prieš Ukrainą. Nors Aliaksandras Lukašenka jau ilgą laiką netiesiogiai remia Putino agresiją, Minskas kol kas neskuba atvirai pulti kaimyninės šalies. Tačiau karybos ekspertai ir baltarusių opozicija ragina neprarasti budrumo. Pastarojo meto Lukašenkos režimo sprendimai rodo, kad kaimyninė šalis juda link antro fronto su Ukraina atidarymo.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Zelenskis lankosi Bachmute – karščiausiame karo taške ir aplink griaudint sprogimams sveikina Ukrainos karius. O Putinas – tikra priešingybė – pasislėpęs Kremliuje dalija ordinus savo pakalikams – statytiniams okupuotose teritorijose ir aršiausiems propagandistams. Absurdo šventę Putinas surengė po vizito pas Lukašenką, kurio metu bandė jį prispausti tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Putinas pirmadienį atvyko vizito į Baltarusiją pirmojo nuo 2019 metų vizito. Apie planuotą susitikimą su Lukašenka buvo netikėtai paskelbta penktadienį. Visa tai ekspertams suteikė pagrindo spėlioti, ar Kremliaus šeimininkas spaus Minsko režimo vadovą dėl integracijos į Rusiją ir įsitraukimo į karą Ukrainoje. Pirmasis į Minską atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Baltarusijos neteisėtas lyderis Lukašenka skelbia kontrteroristinę operaciją ir telkia pajėgas prie sienos su Ukraina. Yra informacijos, kad kaimyninėje šalyje prasidėjo ir slapta mobilizacija. Patrankų mėsos paieškos suintensyvėjo ir Rusijoje – policija vyrus gaudo gatvėse ir laiptinėse, į karą jie viliojami ir lašiniais.

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos.

Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Teisininku prisistatantis Mantas Danielius įtariamas infiltravęsis į baltarusių organizacijas Lietuvoje ir teikęs Lukašenkos žvalgybai informaciją. Teisininku ir konsultantu prisistatančio Manto Danieliaus interneto svetainėje su kirviu rankose antraštinėje nuotraukoje nusifotografavęs asmuo save vadina ir profesionaliu persekiotoju.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį padėkojo Kinijai už paramą „sunkiais laikais“. „Visada mums buvote ne tik svarbus ir patikimas draugas, bet ir rimta parama šiais sunkiais laikais“, – pareiškė A. Lukašenka Kinijos lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), su kuriuo susitiko Uzbekistane surengto viršūnių susitikimo kuluaruose.

Baltarusijos diktatoriaus Lukašenkos dovanėlė Lietuvai – bevizis režimas – jau penktą mėnesį didina tautiečių srautus į kaimyninę šalį. Per mėnesį į Baltarusiją trumpesniam ar ilgesniam vizitui išvyksta per 50 tūkstančių lietuvių. Vieni pasakoja, kad važiuoja dėl darbo, aplankyti giminių. O kiti neslepia – važiuoja ir paturistauti, ir įsipilti dvigubai pigesnio benzino, nors taip palaiko karo finansavimą.

Ukrainietės kaip reikiant atkirto Baltarusijos režimo lyderį Aleksandrą Lukašenką viešai garbinusiam vyrui. Moterys tiesiog viduryje gatvės ėmė rėkti ant A. Lukašenką „normaliu“ pavadinusio vyro. Toks vaizdelis buvo užfiksuotas vienoje iš Černihivo gatvių. Čia atvykę „Laisvės radijo“ žurnalistai klausė vietos gyventojų nuomonės apie A. Lukašenką.

Baltarusijos režimo lyderis Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Vakarai turi susitarti ir sustabdyti konfliktą Ukrainoje, kad išvengtų „branduolinio karo bedugnės“, rašo „The Moscow Times“. A. Lukašenka taip pat reikalavo, kad Kyjivas priimtų Maskvos keliamas sąlygas. Šiuos klausimus A. Lukašenka aptarė interviu AFP. „Turime sustoti, susitarti, užbaigti šią netvarką, operaciją ir karą Ukrainoje“, – cituojamas A. Lukašenka.

Liepos 13-ąją Baltarusijoje prasidėjo kasmetinis festivalis „Slavianski Bazaar“. Paaiškėjo, jog festivalyje dalyvauja ir viename vaikų konkurse teisėjavo Lietuvos dainininkė Birutė Petrikytė.  Šią žinią pranešė naujienų portalas „Žmonės“.  Portalo žiniomis, B. Petrikytė šiame festivalyje dalyvauja kasmet ir šiemet teisėjavo viename iš vaikų konkursų, bei teikė apdovanojimus.

Vis dažniau pasisakoma apie tikimybę, kad Baltarusija ruošiasi pulti Ukrainą. Karo ekspertas sako, kad prieš sausumos invaziją į Ukrainą iš Baltarusijos pusės vyks stiprūs raketų iš oro smūgiai. Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas portalui nv.ua išvardijo galimą Baltarusijos puolimo chronologiją. Anot jo, prieš sausumos invaziją tikėtinas stiprus raketų iš oro smūgis. Tada, jei įmanoma, eina artilerija, o galiausiai į priekį žengia kariuomenė.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas ir artimas Vladimiro Putino sąjungininkas Aleksandras Lukašenka įsakė sukurti naują karinę vadovybę šalies pietuose, kur Baltarusija ribojasi su Ukraina. „Deja, atsivėrė nauja kryptis, naujas frontas, kaip sakoma, ir mes negalime jo nepaisyti. Apie tai jau šiek tiek kalbėjome. Tuomet gynybos ministras pasiūlė atidaryti naują operatyvinę vadovybę pietiniame flange, pietine mūsų šalies kryptimi.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir paragino iš jų pasimokyti, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“. Baltarusijos režimo lyderis susižavėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mobiliųjų grupių operacijomis. Apie tai A. Lukašenka prakalbo per susitikimą dėl 2022 m. Baltarusijos gynybos. Pasak „UNIAN“, A. Lukašenka gyrė mobiliųjų Ukrainos grupių veiksmus. Anot jo, jos sudavė greitus smūgius priešams.

Sekmadienį vėl pasirodė informacija, kad Baltarusija jau netrukus gali įsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Žinoma, Aleksandras Lukašenka stotų į Rusijos pusę. Ukrainos gynybos ministerija sako, kad toks A. Lukašenkos žingsnis būtų lemtinga jo klaida. Ukrainos naujienų tinklalapis Ukrayinska Pravda dar sekmadienį perpiet paskelbė, kad Baltarusijos puolimo grėsmė yra reali ir labai didelė. Portalas paskelbė, kad Baltarusijos invazija į Ukrainą gali prasidėti per dieną ar dvi.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų vežimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir nuo vasario 1 dienos nebegalioja. Apie tai pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybė sprendimą priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis ir papildomi susitarimai su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl jų turi būti atsisakyta. Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Diktatorius Lukašenka, savo režimo įkaitais pavertęs kelis tūkstančius migrantų, vėl užsipuolė Europos Sąjungą. Jis pareiškė, kad Merkel nesilaiko pažado priimti 2000 pabėgėlių, nors Berlynas dar praėjusią savaitę oficialiai paneigė, kad apskritai ketino tai daryti. Savo ruožtu naktį Lenkijos sieną kirsti mėgino dar pusketvirto šimtų nelegalų. Tiesa, lenkų pasieniečiams vaikyti tenka ne tik pabėgėlius, bet ir visiškai girtus Lukašenkos pasieniečius.

Į Iraką išskrenda keli šimtai migrantų, kuriems nepavyko prasibrauti į Europą su Lukašenkos pakalikų pagalba. O režimas skelbia ir toliau skraidins namo grįžti norinčius migrantus, jei tik Europa pasiims 2000 migrantų, kurie dabar šąla pasienyje. Savo įsivaizduojamą Europos šantažo scenarijų atskleidęs diktatorius sako, tokį pasiūlymą pateikęs Vokietijos kanclerei dar pirmo telefoninio pokalbio metu.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 144 migrantams, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Rusija ir Baltarusija žengė svarbų žingsnį link sąjunginės valstybės. Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė bendros integracijos planus, kuriuos ekspertai vadina Kremliaus bandymu paminti mūsų kaimyninės šalies suverenumą ir ją praryti. Neteisėtas Baltarusijos prezidentas parašą deda ant 28 sąjunginės valstybės su Rusija programų.

Rusija praktiškai be jokių didelių kaštų įsitvirtina Baltarusijoje, gilėja abiejų šių valstybių karinė integracija, o Lietuvai ir NATO tai reiškia Rusijos karinių pajėgų priartėjimą prie savų sienų. Pasak tarptautinio saugumo eksperto ir konfliktų valdymo specialisto Gražvydo Jasučio, po 2020 metų prezidento rinkimų Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neteko galimybės manevruoti tarp Vakarų ir Rusijos, todėl yra priverstas susimokėti už Maskvos paramą.

Lietuvoje pandeminė situacija tik blogėja, nors jau yra sukurtas geriausias vaistas – skiepai, daugeliu atvejų apsaugantys nuo komplikacijų ar mirties. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis mano, kad padėtis negerėja, nes nėra skiepų nuo durnumo, bet abejoja, ar ir šie padėtų, nes ir tuomet atsirastų filosofų, aiškinančių apie laisvę būti durnam.