Premjerė Inga Ruginienė sako, kad artimiausiu metu bus svarstomas atsakas A. Lukašenkai. Galbūt siena vėl bus uždaryta, o galbūt sustos ir baltarusių kroviniai, vežami geležinkeliu.
TV3 žinioms kalbėjęs Gitanas Nausėda sako, kad situacijos Lietuva viena neišspręs, reikalinga sąjungininkų pagalba. Prezidentas prasitarė, kad amerikiečiai jau baudžia A. Lukašenką.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Strigo ir lietuviai, ir užsieniečiai
Šiuo metu skrydžiai į ir iš Vilniaus, nors ir su vėlavimais, bet vyksta, tačiau pačiame oro uoste dar yra žmonių, kurie čia įstrigę nuo vakar:
„Vakar turėjome 8 vakaro išskristi. Tai dabar pusė dviejų. – Ir jūs visą naktį buvote oro uoste? – Ne, pasirūpino mumis. Turėjome viešbutį.“
„Ruošėmės vakar skristi į Stambulą, nesigavo išskristi, pralaukėm oro uoste nuo 5 valandos iki 12, kol liepė susirinkti lagaminus ir laukti kitos informacijos. Pralaukėme, šiandien turime vėl išskristi, tai žiūrėsime, ar pavyks.“
„Pradžioje buvo labai tokių... Nieko nežinojome, kėlė, kėlė, kėlė, o paskui viskas gerai, pamiegojome, pavalgėme, viskas ok.“
Žmonės įstrigo, kai vakar prieš 19 val. buvo uždaryta oro erdvė – kariuomenės radarai parodė didelį kiekį į Lietuvą skrendančių balionų. Prie lėktuvų kilimo ir tūpimo trajektorijos užfiksuota bent apie 40 balionų.
Oro uostas skrydžius atnaujino apie pusę pirmos nakties. Bet neilgam – prieš 2 nakties oro erdvė uždaryta vėl. Iki beveik pusės ketvirtos ryto. Įstrigo ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai:
„Vaikai šiandien turėjo eiti į mokyklą, aš į darbą.“
„Mes esame futbolo komanda, 20 jaunų vaikinų. Daug problemų dėl to. Šiandien grįžtame į Italiją, tikimės, kad skrydis bus laiku.“
„Nuoširdžiai, aš laimingas. Nes mes čia pasilikome dar vienai dienai. Vilnius nuostabus.“
Balionai pasiekė ir Latviją
Balionai iš Baltarusijos šiąnakt pasiekė ir Latviją. Jų pasieniečiai aptiko 7 krovinius su cigaretėmis, nors radarai rodė bent 30 balionų su cigarečių dėžėmis.
„Skirtumas tas, kad Lietuvoje tai kelia didesnę grėsmę, nes netoliese yra Vilniaus oro uostas. Mes neturime tokios kritinės infrastruktūros ir grėsmių, bet tai yra vienas iš būdų, kaip bandoma įvežti nelegalias cigaretes. Mūsų tarnybos dirbo nuo vakaro iki šio ryto, šiuo metu perimti septyni zondai“, – teigė Latvijos vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis.
Kad balionų nepasirodytų per mažai, į Lietuvą bandė patekti ir nelegalūs migrantai. Nors visą lapkritį jų pasieniečiai nefiksavo, bet šiąnakt teko užkirsti kelią 12-ai nelegalų. O įstrigę sunkvežimiai ir toliau neišleidžiami į Lietuvą.
„Akivaizdu, tai demonstruoja Vyriausybės neįgalumą, tą reikia labai aiškiai pasakyti. Visą laiką girdėjome, kad bus kuriama valstybė, kuri veikia, o dabar yra valstybė, kuri neveikia“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šiai dienai dirbame ties nauju sankcijų paketu. Tas tikrai iš mūsų pusės bus. Matome, kad hibridinė ataka plečia savo teritoriją, ir jau turime atvejų, kai Latvijos sieną kirto balionai šiąnakt. Tai reiškia, kad tai jau ne tik Lietuvos problema, tai platesnio regiono problema“, – tikino premjerė I. Ruginienė.
Dėl Lukašenkos veiksmų stoja derybos su JAV
I. Ruginienė sako, kad balionai, migrantai ir vis dar iš Baltarusijos neišleidžiami lietuviški vilkikai europiečiams turi suveikti kaip įrodymas, kad problema rimta, o A. Lukašenka atakuoja Lietuvą. Kęstutis Budrys vis dar bando įtikinti europiečius kolegas, kad jie padėtų Lietuvai.
„Pakartosiu, ką jau sakiau užsienio reikalų ministrams Taryboje, kad prieš mus vykdoma hibridinė ataka, tai dabar vartoju terminą kombinuota ataka. Mes turime ir ekonominės prievartos priemonių, kurias Baltarusija pasitelkė pagrobdama, laikydama mūsų vilkikus su puspriekabėmis, grasindama juos nacionalizuoti“, – teigė užsienio reikalų ministras K. Budrys.
„Esminis dalykas yra paveikti kaimyną ir jau čia turbūt tikrai nepakaks mūsų individualių pastangų, paveikti kaimyną kartu su ES šalimis ir ypatingai mūsų transatlantiniu partneriu“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
G. Nausėda sako, kad dėl šitų atakų stoja A. Lukašenkos derybos su amerikiečiais.
„JAV turi tam tikrų planų, susijusių su Baltarusijos režimu, bet dėl to, kad Baltarusijos režimas veikia neprognozuojamai, tie planai deeskaluoti situaciją čia iš JAV pusės buvo atidėti. Tai mes žinome iš labai patikimų šaltinių. Taip kad Baltarusijos režimui nedemonstruojant geros valios ženklų, kontaktai su JAV taip pat dėl to turės tam tikrų pasekmių“, – patikino G. Nausėda.
Žada pasekmes Baltarusijai
Premjerė sako, kad artimiausiomis dienomis su tarnybomis tarsis, kaip atsakyti A. Lukašenkai. Vienas iš variantų – vėl uždaryti sieną, tik neribotam laikui.
„Sieną galimai uždarysime ir bus priimtas sprendimas, jeigu situacija negerės ir neis į geresnę pusę. Mes svarstysime viską, čia ne vienintelė priemonė. Vienintelės priemonės ir auksinės kulkos nėra“, – teigė I. Ruginienė.
„Iš dalies galbūt bus stabdomi tam tikri kroviniai, o galbūt reikėtų ir su Europos Komisija kalbėti ir dėl tranzito sustabdymo, gal tada paveiktų režimą. Ir gal įtakotų Rusijos Federaciją, ir kiti dalykai. Matyt, reikia griežtesnių priemonių“, – tikino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Jau girdisi kalbos, kad atidaryti sieną, kaip norėjo A. Lukašenka, I. Ruginienės Vyriausybė paskubėjo.
„Turbūt paskubėjome, bet tuo metu atrodė, kad iš tikrųjų balionai aprimo, ir svarbiausia buvo tai, kad didelį spaudimą darė vežėjai, ir žmogiška prasme juos išgirdo. Liko technika, žmonės liko, sustojo gabenimas tų krovinių, verslas tarp Azijos ir Europos šalių“, – teigė R. Motuzas.
Veiksmus koordinuoja su Kremliumi?
Kad paskubėjome, šiandien pareiškė ir G. Nausėdos patarėja.
„Šitas sprendimas buvo priimtas Nacionalinio saugumo komisijoje vienbalsiai, įskaitant ir prezidento taip pat nuomonę“, – tikino I. Ruginienė.
„Mes atidarėme sieną tikėdamiesi geranoriškumo iš Baltarusijos pusės. To geranoriškumo kol kas nematome“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda sako matantis ir sutapimų – A. Lukašenka krizę eskaluoja tuo metu, kai vyksta derybos dėl amerikiečių taikos plano dėl karo Ukrainoje.
„Kadangi to plano pagrindiniai elementai yra pakankamai palankūs Rusijai, ir jie kuria tam tikrą tarptautinę atmosferą, kurioje autokratiniai režimai gali tiesiog pasinaudoti susiklosčiusiu momentu ir pamėginti dar labiau patirštinti spalvas arba destabilizuoti padėtį, bendraudamos su demokratinėmis valstybėmis. Ir man labai jau daug čia sutapimų laiko momentų, kuomet pakilo masinės balionų invazijos būtent šiuo metu“, – teigė G. Nausėda.
Anksčiau A. Lukašenkos spaudos tarnyba buvo pranešusi, kad apie Baltarusijos–Lietuvos krizės situaciją A. Lukašenka kalbėjosi ir su Vladimiru Putinu. Tad gali būti, kad kenkdamas Lietuvai, A. Lukašenka savo veiksmus derina ir su Kremliumi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.




