Krizė smogė NATO
„NATO lieka Vakarų gynybos forpostas, tačiau laisvė nėra nemokama“, – konstatavo P. Auštrevičius. Pasak jo, Aljanso gynybinių pajėgumų mažėjimas yra akivaizdus, ir tai kelia nerimą. „Per 2009-2012 metus NATO gynybinės išlaidos sumažėjo 56 milijardais. Tik 9 narėse gynybinės išlaidos nežymiai didėjo“, – aiškino P. Auštrevičius, pažymėdamas, kad Europoje padėtis yra blogiausia – tik 2 valstybės gynybai skiria 2 proc. nuo savo BVP.
„Tai yra labai svarbi statistika, pasaulio saugumas yra vientisas dalykas. NATO mažina gynybos pajėgas, o Azijoje gynybinės išlaidos padvigubėjo, dabar Azijos valstybės saugumui išleidžia daugiau, nei visos NATO valstybės kartu sudėjus“, – tvirtino P. Auštrevičius, vadovavęs Lietuvos delegacijai asamblėjos metu.
JAV piktinasi, Europos nesaugos
Asamblėjos metu NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas taip pat išskyrė tris didžiausius iššūkius Aljansui – nesugebėjimas įsigyti naujų pajėgumų, didėjantis skirtumas tarp Europos ir likusių valstybių bei mažėjantis JAV gebėjimas padėti NATO ir Europai.
P. Auštrevičius pažymėjo, kad JAV pastebi Europos valstybių nenorą skirti daugiau lėšų gynybai ir kategoriškai tvirtina, kad Europos saugumo nefinansuos. „Tai yra pavojaus skambutis, mums reikia atsibusti ir daryti išvadas, didinti gynybinės išlaidas“, – teigė P. Auštrevičius. Pasak jo, Lietuvai reikia finansinių sprendimų šioje srityje, jei norime kad mūsų ir Aljanso saugumas nemažėtų.
Jam antrino ir Juozas Olekas: „Šiandien NATO susiduria su pagrindine, finansavimo problema. Lietuvos sumažėjimas finansavime yra vienas didžiausių. Numatyto finansavimo didinimo nėra. Tai bus tikras iššūkis, kai reikės svarstyti šį klausimą Seime.“ Pasak J. Oleko, reikia ne tik didinti finansavimą, bet ir kuo efektyviau siekti išnaudoti dabartinį: „Gėdingai priklausome keturių valstybių sąrašui, kurios finansavimui skiria mažiau nei 1 proc. nuo BVP.“
