Andrius Surgutanov

Partija „Drąsos kelias“ ketina kelti savo kandidatūrą šių metų Lietuvos prezidento rinkimuose. Tiesa, kol kas neaišku, kas taps partijos kandidatu. Vienas partijos lyderių Jonas Varkala kol kas nenori spekuliuoti galimomis kandidatūromis, tačiau neatmeta galimybės, kad tai galėtų būti besislapstanti Neringa Venckienė. J. Varkala antradienį naujienų portalui balsas.lt patvirtino, kad partija „Drąsos kelias“ planuoja iškelti savo kandidatūrą artėjančiuose šalies prezidento rinkimuose.

Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir praėjusiais metais, nėra linkusi kovo 11-ąją leisti Gedimino prospektu žygiuoti tautiniam jaunimui. Tačiau pasak Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos, žygiuojama ir švenčiama bus bet kuriuo atveju, net ir be savivaldybės leidimo.  Oficialų prašymą kovo 11 dieną surengti eitynės sostinės Gedimino prospektu Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga pateikė dar prieš Kalėdas, portalui Balsas.lt patvirtino sąjungos pirmininkas J. Panka.

Rolandui Paksui lemtinga turėjusi tapti diena galutinio atsakymo, ar galės dalyvauti rinkimuose, taip ir nepateikė. Aiškėjant, kad pataisoms priimti būtinų balsų nepakaks, „tvarkiečiai“ patys pasiūlė išimti klausimą iš darbotvarkės. Klausimas liko nesvarstytas Seimas, antradienį turėjęs svarstyti Konstitucijos pataisas, kurios leistų rinkimuose kandidatuoti nušalintajam prezidentui R. Paksui, balsų dauguma nusprendė išimti šį klausimą iš darbotvarkės.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius yra įsitikinęs, kad Lietuvai būtų geriausia, jei Dalia Grybauskaitė šiemet būtų dar kartą išrinkta šalies prezidente. Pasak jo, vienintelis solidus D. Grybauskaitės varžovas yra socialdemokratų iškeltas Zigmantas Balčytis. Tačiau jam, kaip teigia konservatorių lyderis, prezidentu tapti nelemta. Solidus kandidatas, bet šansų neturi A. Kubilius pirmadienį pareiškė, kad socialdemokratų prezidento rinkimuose iškeltas Z. Balčytis – rimtas kandidatas.

Lietuvos lenkai tarpukariu buvo terorizuojami, uždaromi į lietuvių koncentracijos stovyklas vien dėl to, kad yra lenkai. O dabartinė Lietuvos valdžią tęsia šią praktiką priverstinai asimiliuodama bejėges tautines mažumas. Visa tai yra naujausio prieš Lietuvą nukreipto propagandinio rusų portalo straipsnio mintys. Panašu, kad rusų propagandos mašina paleista skandalingojo Valdemaro Tomaševskio gynimo režimu.

Vytautui Landsbergiui nusprendus nebedalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), jo vietą kandidatuojančiųjų sąraše gali užimti ne vienas iš patyrusių ir ilgamečių Tėvynės Sąjungos atstovų, o paties profesoriaus anūkas Gabrielius Landsbergis. Toks sprendimas sukėlė ne vieną klausimą ir papiktino tiek eilę partijos narių, tiek stebėtojų iš šono. Partiečiai liko nesupratę, kaip vos prieš kelias dienas į partiją įstojęs asmuo gali būti siūlomas kandidatu į EP.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) piktinasi teismo sprendimu dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skirti milžinišką baudą. Pasak Valdemaro Tomaševskio, toks teismo sprendimas yra politizuotas ir demonstruojantis, kad Lietuvoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės.

„Drąsos kelio“ partija didžiuojasi, kad jos frakcijos atstovai Seime, pabėgusioji Neringa Venckienė ir Jonas Varkala, sugebėjo per 2013 metus pateikti net po 31 vieną įstatymų projektą. Bent jau tai yra akcentuojama partijos tinklapyje pasirodžiusioje vaizdinėje šių dviejų partijos narių veiklos ataskaitoje. Joje įregistruotų įstatymo projektų skaičius yra lyginimas su kitų Seimo narių rezultatais, bet neminima, kad beveik nė vienas iš šių projektų nebuvo priimtas.

Kiekviena kadencija, kiekvienas politinis sezonas, kiekvieni metai turi savo politinius herojus. Arba „herojus“. Kažkas pasižymi tuo, kad kažką padarė. Kiti dar labiau pasižymi priešinga prasme – kad nieko nepadarė. Tokius daugiausia dėmesio sulaukusius politikus galime išskirti kasmet. Ne išimtis ir šie, 2013-ieji metai. Šiemet išsiskyrė tiek tie patys, tradiciniai veikėjai, tiek šviežiai Lietuvos politinę padangę šturmavę asmenys.

Kasmet politikai prikalba tokių dalykų, dėl kurių patenka į „citatų šlovės rūmus“. 2013-ieji ne išimtis. Nors aprėpti visas Lietuvos politikų sparnuotąsias frazes yra neįmanoma misija, balsas.lt pabandė išrinkti kelis įsimintiniausius šių metų pasisakymus. Siūlome susipažinti su jomis, išrinkti įspūdingiausią iš jų balsuojant, o komentarų laukelyje – siūlyti ir savo variantus. Loreta Graužinienė.

Seimo konservatorių frakcijos atstovė Rasa Juknevičienė tvirtina Seimo koridoriuje buvusi beveik užpulta socialdemokrato Artūro Skardžiaus. Pasak politikės, A. Skardžius ją užsipuolė, tyčiojosi ir gerokai išgąsdino. „Šį rytą Seimo koridoriuje buvau užpulta Skardžiaus. Ėjome trys moterys, o Seimo narys, iš tolo šaukdamas „Labas, Juknevičiene!“, pradėjo mane koneveikti ir tyčiotis dėl vakarykščių klausimų Seimo posėdyje dėl A. Anušausko kreipimosi į Antikorupcijos komisiją.

Seimo konservatorių frakcijos atstovė Rasa Juknevičienė siūlo Rusijos estrados atlikėjo Olego Gazmanovo, kuris šį mėnesį turėtų atvykti koncertuoti į Lietuvą, neįleisti į mūsų šalį. Apie tai politikė prabilo, kai Maskvoje, minint Rusijos konstitucijos 20-metį, O. Gazmanovas atliko skandalingąją dainą „Pagamintas SSRS“. Atlikėjas penktadienį minėtą dainą atliko didžiulio Sovietų Sąjungos žemėlapio fone.

Trečiadienį į avariją pateko Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės tėvai. Į Vytauto ir Laimutės Kedžių automobilį rėžėsi vilkikas. Netrukus po incidento pasigirdo nuomonių, esą ši nelaimė nėra atsitiktinis eismo įvykis. Tokią nuomonę ketvirtadienį Seime išsakė ir „Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys. „Vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Drąsiaus Kedžio mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi ar yra pagrindas pradėti iš Lietuvos pabėgusiai „Drąsos kelio“ partijos lyderei Neringai Venckienei apkaltos procesą, pristatė savo rezoliuciją. Seimas pritarė siūlymui pradėti apkaltos procesą – už tai balsavo 74 Seimo nariai, prieš pasisakė 10, susilaikė 22 parlamentarai.

Seimas ketvirtadienį po audringų diskusijų pritarė 2014 metų biudžetui. Šis biudžeto projektas yra pirmasis šios valdančiosios daugumos praktikoje. Daugiausia dėmesio sulaukė pensijų grąžinimo klausimas. Valdantieji pensijas grąžinti pažadėjo atsiradus viršplaninėms lėšoms, tačiau į biudžetą šio pažado neįrašė ir sukėlė opozicijos pasipiktinimą. Už biudžeto projektą ketvirtadienį balsavo 81 parlamentaras, prieš balsavo 32, o susilaikė 14 Seimo narių.

Ketvirtadienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo „amžinu klausimu“ – opozicijos lyderis dar kartą pareikalavo imtis Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimą turinčios nagrinėti komisijos sudarymo. Šįkart L. Graužinienė nebuvo tokia kategoriška ir pareiškusi, kad A. Kubilius jau rodo daug dėmesio, nusprendė pateikti šį klausimą balsavimui. „Kadangi jūs man tiek dėmesio rodote, aš, kaip moteris, turiu atsakyti.

Loreta Graužinienė patikino, kad antradienį į Maskvą išskridęs Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas ilgai Rusijoje neužtruks. Seimo pirmininkė neneigė, kad leidimas kelionei V. Uspaskichui buvo išduotas jau jam išskridus iš Lietuvos, tačiau patikino, kad ir opozicija Seime nesilaiko visų taisyklių. „V. Uspaskichas išvyko labai trumpam laikotarpiui. Tik ketvirtadienį vieną posėdį praleis”, – trečiadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pareiškė Seimo pirmininkė.

Seimo etikos ir procedūrų komisija yra paralyžiuota ir savo darbo tęsti negali. Tuo įsitikinę keturi iš komisijos pasitraukę parlamentarai, įskaitant jos pirmininką Vytautą Stundį. Pasak narystę komisijoje sustabdžiusių Seimo narių, jos darbas tapo valdančiųjų įrankiu, kuriuo siekiama įteisinti neteisėtus dalykus.

Seimas antradienį balsavimu nesugebėjo patvirtinto laikinosios tyrimo komisijos rezoliuciją, kuria siūloma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybė „tvarkietį“ Remigijų Ačą. Nors už sutikimą atimti politiko imunitetą 53 iš 79 posėdyje dalyvavusių parlamentarų, rezoliucijai patvirtinti balsų pritrūko. Seimas antradienį užsistojo „tvarkietį“ R. Ačą ir nesutiko atimti politiko teisinį imunitetą. Taip įvyko dėl prasto vakarinio posėdžio lankomumo.

Seimas antradienį sudavė smūgį Daliai Grybauskaitei – balsavo už prezidentės vetuotus prokuratūros įstatymo pakeitimus. Patvirtinus įstatymą, iškilo grėsmė D. Grybauskaitės paskirto generalinio prokuroro Dariaus Valio kėdei. P. Gylys: mus konsititucinės dvasios šaukia tai padaryti „Seimas bando atsiimti tai, kas jam konstituciškai priklauso – galią pasakyti savo nuomonę apie generalinį prokurorą“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys.

Antradienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo taip pat, kaip prasideda dauguma pastarųjų posėdžių. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius vėl pradėjo domėtis Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimą turėjusios nagrinėti komisijos sudarymo klausimu. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Tai jau mano standartinis klausimas socialdemokratams, – pareiškė A. Kubilius.

Šią savaitę, gruodžio 13 dieną, sukanka lygiai vieneri metai, kai dabartinė Vyriausybė davė priesaiką ir ėmėsi darbo. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šia proga socialdemokratų išleistą 10 pagrindinių Vyriausybės nuveiktų darbų sąrašą vadina niekiniu. Konservatoriai sudarė alternatyvų darbų, kuriais Vyriausybė iš tiesų labiausiai „pasižymėjo“, sąrašą. A. Kubilius stebisi praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusių per metus Vyriausybės nuveiktų darbų dešimtuku.

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Petras Gražulis pareiškė, kad reikia gelbėti konservatorių partiją, kuri dėl nuolatinių Andriaus Kubiliaus „pamokymų“ ritasi į bedugnę. „Tvarkietis“ ketvirtadienį Seime pasiūlė konservatoriams išsirinkti naują pirmininką. „Užkniso jau klausytis tų Kubiliaus pamokymų“, – ketvirtadienį Seime pareiškė P. Gražulis, verdant diskusijoms dėl pensijų grąžinimo klausimo. „Tvarkietis“ paragino konservatorius frakciją susimąstyti ir išsirinkti naują pirmininką.

Ketvirtadienio vakarinis Seimo posėdis prasidėjo eiliniu „skandalėliu“. Socialdemokratas Bronius Bradauskas išreiškė pasipiktinimą konservatorių frakcijos atstovu Jurgiu Razma. Pasak B. Bradausko, J. Razma jau ne pirmą kartą jį šmeižia, todėl potencialiai dėl to gali atsidurti teisme.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą svarstė 2014 metų biudžetą. Finansų ministrui Rimantui Šadžiui pristačius biudžeto projektą, opozicijos atstovai kategoriškai pareiškė, kad tokio „socialiai neatsakingo“ biudžeto palaikyti negalima. Kitų metų biudžetas galutinai turėtų būti tvirtinamas gruodžio 12 dieną.

Ketvirtadienį Seimo posėdis eilinį kartą prasidėjo ginčais dėl jau „amžinu“ tampančio klausimo – laikinosios tyrimo komisijos dėl Viktoro Uspaskicho neliečiamybės sudarymo. Nors antradienį valdantieji sėkmingai numarino šį klausimą, opozicija dar kartą pabandė jį įtraukti į darbotvarkę. Deja vu Ketvirtadienį Seime opozicijos lyderis Andrius Kubilius dar kartą pareikalavo į darbotvarkę įtraukti komisijos dėl V. Uspaskicho neliečiamybės atėmimo sudarymo klausimą.

Antradienio vakare paslaptingai pradingęs Loretos Graužinienės sūnus ankstyvą trečiadienio rytą rastas gyvas ir sveikas. Po incidento pasigirdo spėjimų, kad Seimo pirmininkės sūnus galėjo sustresuoti dėl nuolatinės kritikos ir pašaipų, skirtų jo motinai. L. Graužinienės pavaduotojas Algirdas Sysas tvirtina, kad politikų artimiesiems iš tiesų kartais nelengva atlaikyti tokią įtampą.

Antradienį Seime Viktoro Uspaskicho teisinio imuniteto atėmimo klausimas pasiekė kulminaciją. Etikos procedūrų komisija kontroversiškai priėmė sprendimą, kad šį klausimą turėjusi nagrinėti komisija apskritai nebeturi būti sudaroma. Po tokio sprendimo komisijos pirmininkas Vytautas Stundys ir dar keturi jos nariai atsistatydino. Seimui vis tiek patvirtinus komisijos išvadą, konservatoriai ir liberalai demonstratyviai paliko Seimo salę.

Seimo laikinoji komisija, turėjusi antradienį nagrinėti, ar yra pagrindas pradėti posėdžių nelankančiai Neringai Venckienei apkaltą, net nesugebėjo pradėti darbo. Į posėdį neatėjus nei Darbo partijos, nei „Drąsos kelio“, nei „Tvarkos ir teisingumo“, nei Lietuvos lenkų frakcijų atstovams, komisijai pritrūko būtino narių kvorumo. Komisijos pirmininkas Vytautas Saulis šioje situacijoje įžvelgia tyčinius taktinius žaidimus.

Seimas antradienį, reaguodamas į besitęsiančius masinius protestus Ukrainoje, priėmė rezoliuciją, kuria ragina Ukrainos valdžią pradėti dialogą su opoziciją ir nesiimti jokių prievartos veiksmų prieš demonstrantus. Tokiam Seimo pareiškimui pasipriešino Bronius Bradauskas, pareiškęs, jog Lietuva yra per mažas nykštukas, kad darytų tokius pareiškimus. Seimo priimtoje rezoliucijoje raginama imtis tikro, nuoširdaus dialogo su opozicija ir pilietine visuomene.

Premjerui Algirdui Butkevičiui nusprendus nedalyvauti kitais metai vyksiančiuose prezidento rinkimuose, Dalia Grybauskaitė nebeturi realių konkurentų kovoje dėl pagrindinio šalies valdžios posto. Bent jau tokios nuomonės laikosi „nepriklausomas kandidatas“ Mindaugas Filipavičius, anksčiau jau atkreipęs interneto pokštininkų dėmesį išradingu savo tinklalapiu, apie kurį rašė ir portalas balsas.lt.

Naujausia informacija iš Ukrainos gatvių, kur tęsiasi masiniai protestai, specialiai balsas.lt portalui pateikia protestų dalyvis Jaroslavas Sucharevas. „Gruodžio 2 dieną, 8 valandą ryto, raginami opozicijos lyderių Olego Tiagniboko, Arsenijaus Jaceniuko ir Vitalijaus Kličko protestuotojai ėmėsi blokuoti Ukrainos ministrų kabinetą, kuriame įprastai vyksta vyriausybės posėdžiai. Bet šios dienos posėdžio taip ir nepavyko surengti. Protestuotojai užblokavo kelius ir įėjimus į šį pastatą.

Andrius Kubilius tvirtina, kad įvykiai Ukrainoje parodo, kokią klaidą, nepasirašydamas Asociacijos sutarties, padarė Viktoras Janukovyčius. Pasak Seimo opozicijos lyderio, būtina imtis priemonių, kad Kijeve nepasikartotų Minsko scenarijus. Reaguoti A. Kubilius ragina ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

Penktadienį baigiasi terminas, per kurį turėjo būti surinkta daugiau nei 300 tūkstančių parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams ir kad ateityje referendumus būtų galima rengti, surinkus vos 100 tūkstančių piliečių parašų. Vienas referendumo iniciatorių Pranciškus Šliužas teigia, kad kol kas neaišku, ar pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių.

(papildyta 09.56 val.) Gruzija ir Moldova penktadienį parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį. Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius savo nuomonės penktadienį nepakeitė. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį prieš antrą ES viršūnių susitikimo dieną išreiškė savo nusivylimą Ukrainos vadovybe. Pasak jos, Ukrainos vadovų sprendimas nepasirašyti su ES Asociacijos sutarties stabdo progresą šalyje.

Kritikos lavinai užgriuvus netikėtai į Ukrainą išvykusią Loretą Graužinienę, jos partietis ir pirmtakas Seimo pirmininko poste Vydas Gedvilas puolė ginti kolegę. Išplatintame pranešime V. Gedvilas visų kritikų klausia: „Ar skaitėte Ken Kesey „Skrydį virš gegutės lizdo“?“ „Darbo partijos“ biblioteka pamažu plečiasi.

Į Lietuvą atvykęs vienas iš Ukrainos opozicijos lyderių, Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Kličko tvirtina, jog vis dar nepraranda vilties, kad Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) vis dėlto pasirašys Asociacijos sutartį. Partijos „UDAR“ lyderis patikino, kad Ukraina nori eiti eurointegracijos keliu. „Laba diena, Vilnius, laba diena, Litva. Džiaugiuosi, kad esu Vilniuje. Šiandien čia labai svarbus momentas Ukrainos istorijoje“, – tokiais žodžiais savo kalbą Seime ketvirtadienį pradėjo V. Kličko.

Konservatorių frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis ironizuoja, kad Loreta Graužinienė yra tikra „skraidanti nelaimė“. Politikas tikisi, kad po pastarųjų Seimo pirmininkės „pasirodymų“ greičiau ateis jos eros pabaiga. Seimo pirmininkė L. Graužinienė, netikėtu vizitu „gelbėjusi Europą“ Ukrainoje, išskubėjo į gedinčią po prekybos centro griūties Latviją, kurią sudrebino ir politinė krizė – atsistatydino ministras pirmininkas kartu su visu ministrų kabinetu.

Lietuvoje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas ir opozicijos atstovas Mustafa Džemiliovas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis yra tik Europoje. Politikas nusivylęs, kad dėl Rusijos spaudimo, Ukraina veikiausiai nepasirašys susitarimo su Europos Sąjunga (ES). Ukrainos parlamentaras M. Džemiliovas ketvirtadienį patikino, kad Ukrainos ateitis privalo būti susieta su Europa. „Tačiau gavosi, kas gavosi, nors viltys dar neprarastos“, – Vilniuje kalbėjo ukrainiečių opozicijos atstovas.

Vytautas Landsbergis pastebi, kad visa jaunoji ukrainiečių karta yra už savo šalies europinę integraciją, o jų angažuotumo šiuo klausimu galėtų pavydėti ir jau esamos Europos Sąjungos (ES) narės. Dabartinę situaciją Ukrainoje būtų galima palyginti su situacija, kai nuotakos siekia kelia jaunikiai. „Jaunikių, kurie artinasi prie jaunosios yra ne vienas, tačiau labai svarbus pačios nuotakos pasirinkimas“, – teigia V. Landsbergis.

Seimas antradienį popiet ėmėsi aktyviai nagrinėti posėdžiuose nesilankančios Neringos Venckienės klausimą. Pabėgusios politikės šalininkai siekė inicijuoti ekstradicijos procesą, kuris leistų N. Venckienei lengviau siekti politinio prieglobsčio. Ekstradicijos iniciatyvai žlugus, parlamentas pritarė liberalų siūlymą pradėti politikei apkaltos procesą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su kiek netikėtu vizitu skubiai išvyko į Ukrainą. Toks „darbietės“ sprendimas buvo kiek netikėtas net pačiam premjerui. Antradienį savo nuomonę apie pirmininkės kelionę išsakė ir Rasa Juknevičienė. „Niekas nežino, kokia jos darbotvarkė Ukrainoje, ką pirmininkaujančios šalies antrasis pareigūnas pasakys, kokią naują žinią valstybės vardu nuveš“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė R. Juknevičienė.

Seimo opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui pagaliau pavyko priversti parlamentą grįžti prie laikinosios tyrimo komisijos dėl Viktoro Uspaskicho imuniteto sudarymo klausimo. Antradienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo A. Kubiliaus raginimu pagaliau sugrįžti prie laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėsiančios V. Uspaskicho teisinio imuniteto klausimą, sudarymo. Šis klausimas dar kartą į Seimo darbotvarkę įtrauktas nebuvo.

Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, šiuo metu Kijeve, kur prasidėjo masiniai protestai, prieš Ukrainos valdžios sprendimą nutraukti Asociacijos sutarties pasirašymo su Europos Sąjunga (ES) procesą, sprendžiasi Rytų kaimynystės, Rusijos ir visos Europos likimas. Pasak jo, Ukrainos pasukimas į Europos pusę būtų naudingas ir pačiai Rusijai.

Loreta Graužinienė ketvirtadienį Seime surengė „šou“ – net kelis kartus išjungė konservatorių frakcijos atstovų mikrofonus šiems kalbant. Penktadienį Seimo pirmininkė radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje paaiškino, kodėl parlamente gali daryti ką nori. Be to, L. Graužinienė teigia, kad V. Uspaskicho imuniteto klausimą nagrinėsianti komisija bus sudaryta, o pats Darbo partijos“ „patriarchas Rusijoje slėptis nesiruošia.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pirmojo 2014 metų šalies biudžeto teikimo metu Seime pareiškė, kad konservatorių frakcija tokio biudžeto projekto palaikyti negali. Valdančiuosius jis apkaltino godžiu savanaudiškumu ir pareiškė, kad jie ketina pražudyti pensininkus. Konservatoriai nepritars kitų metų biudžetui, kurio pirmasis teikimas ketvirtadienį vyko Seime. Tai iš Seimo tribūnos pranešė opozicijos lyderis A. Kubilius.

L. Graužinienė ketvirtadienį Seime užčiaupė apie Viktoro Uspaskicho neliečiamybės atėmimo klausimą prabilusius konservatorius. Seimo pirmininkė nesileido į jokias kalbas ir kompromisus dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo pratęsimo. Antradienį Seimas komisijos sudėties patvirtinti nesugebėjo, nes konservatorių frakcija komisijos pirmininko poste nenorėjo matyti Petro Gražulio.