Andrius Surgutanov

Antrai kadencijai perrinkto JAV prezidento Baracko Obamos laukia sudėtingi uždaviniai. Tačiau santykiai su Lietuva keistis neturėtų. Pasibaigus amžiaus mūšiu vadintiems JAV prezidento rinkimams, į „Balsas.lt savaitės“ klausimus atsakė filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Startavus kasmetiniam, jau dešimtajam kino festivaliui „Scanorama“, dar kartą prisimintas Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo klausimas – tiek politine, tiek kultūrine prasme. Į specialią konferenciją pavadinimu „Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas“ susirinkę politikai, diplomatai ir kino pramonės atstovai sutarė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalis turi bendrą platformą, kuri gali leisti šalims tapti vis glaudesnėms.

Šiandien pranešėme, kad Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos finansų ministerija patikino, kad tai nėra naujai skirti pinigai.

Lietuvos ministras pirmininkas pasveikino ką tik antrai kadencijai perrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą su pergalę, tačiau pareiškė, kad kaip konservatorius širdyje palaikė jo oponentą Mittą Romney. Vis dėlto premjeras patikino, kad ir B. Obama yra puikus pasirinkimas.

Po Baracko Obamos perrinkimo prezidentu JAV požiūris į Lietuvą nesikeis. Taip mano JAV diplomatinės misijos Lietuvoje patikėtinė Anne Hall. Pasak jos, jokių reikšmingų pokyčių JAV užsienio politikoje tikėtis neverta. „Amerikiečiai pratęsė savo demokratines tradicijas ir išrinko prezidentą B. Obamą“, - B. Obamos triumfą prieš Mittą Romney konstatuoja A. Hall. Pasak jos, šie rinkimai dar kartą parodė, kokia stipri yra JAV demokratija.

Intriguojantys JAV prezidento rinkimai kelia nežmonišką susidomėjimą ne tik pačiose Jungtinėse Valstijose, bet ir Lietuvoje. Tuo galima buvo įsitikinti Vilniuje, klube „Tamsta“, kur į JAV ambasados Lietuvoje organizuojamą specialų rinkiminės nakties renginį sugužėjo minia žmonių.

Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius dėl didelio rinkėjų aktyvumo JAV prezidento rinkimų dieną pergalę labiau linkęs prognozuoti dabartiniam Baltųjų rūmų prezidentui Barackui Obamai. Be to, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas mano, kad toks amerikiečių pasirinkimas būtų naudingesnis, tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek ir Europai bei Lietuvai. „Nei vienas iš kandidatų nėra pasakęs kažko išskirtinai labai svarbaus apie Lietuvą.

Lietuvoje viešintis žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius savo paskaitoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gyrė Lietuvos sprendimus krizės metu ir pareiškė, kad jokio reikalo keisti dabartinę politiką nėra. Buvęs Lenkijos finansų ministras pažėrė kritikos gerovės valstybei ir patikino, kad kiekviena valstybė savo ekonomines problemas privalo išspręsti pati.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis į savo partijos rinkiminę būstinę atvyko geros nuotaikos. „Mums tikrai yra labai svarbūs mūsų programiniai įsitikinimai, mūsų vertybės. Ir akivaizdu, kad liberalų elektoratas tikrai turės savo atstovų Seime. Manau, kad Liberalų sąjūdis ir šie rinkimai parodys, kad tikrai galime siekti visų liberalių politikų susijungimo, buriant juos į vieną frakciją.

Praėjus parlamento rinkimams, kuriuose opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje įveikė Michailo Saakašvilio valdančiuosius, Gruzijos kursas, nepaisant visų Vakarų baimių, keistis neturėtų. Šalies prioritetais išliks integracija į Europos Sąjungą bei NATO, o dialogas su Rusija vyks daugiausia dėl vieno pagrindinio tikslo – susigrąžinti okupuotas teritorijas.

Lietuva iki kitų metų pabaigos planuoja išvesti savo karius iš Afganistano Goro provincijos. 2013 metais Goro provincijos atkūrimo grupė atsakomybę perduos Afganistano nacionalinio saugumo pajėgoms. Apie tai ketvirtadienį pareiškė Lietuvos krašto apsaugo ministrė Rasa Juknevičienė ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas, brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Paliks Gorą „Numatome visiškai išvesti karius iš Goro provincijos iki 2013 metų pabaigos“, – pranešė R. Juknevičienė.

(Papildyta 21:22 val.) Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, savo vienintelį pasirodymą Baltijos šalyse surengė legendinė amerikiečių atlikėja Laurie Anderson. Performansas, spektaklis, monologas, pasirodymas – bet kurie iš šių žodžių gerokai labiau apibūdina tai, ką išvydo susirinkusieji, negu žodis „koncertas“. L. Anderson neatliko nė vieno iš savo žymesnių kūrinių, tačiau nusivylusių likti negalėjo.

(Papildyta 16:23 val.) Prie Vengrijos ambasados Vilniuje ketvirtadienį, likus kelioms minutėms iki 14 val., pradėjo rinktis Lietuvoje gyvenantys armėnai, kur surengė sankcionuotą protestą. Vėliau armėnai patraukė prie Azerbaidžano ambasados prie Lūkiškių aikštės, kur jų jau laukė Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai su savo šalies vėliavomis.

Šios savaitės pradžioje Armėnija įspėjo Azerbaidžaną, kad yra pasiruošusi karui. Akivaizdu, kad šie žodžiai nėra laužti iš piršto. Todėl šiandien rengiami Lietuvoje gyvenančių armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenių atstovų piketai privertė kaip reikiant sunerimti Užsienio reikalų ministeriją (URM). Tikisi išvengti konfliktų „Tikimės, kad šių piketų dalyviai savo pozicijas išsakys santūriai, nenaudodami karingos retorikos, gerbdami vieni kitų tautinius simbolius ir nekurstydami nesantaikos tarp ...

Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius susitikime su JAV Holokausto memorialinio muziejaus delegacija Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre akcentavo žydų paveldo svarbą Lietuvai. Premjeras teigė, kad žydų tragedija yra Lietuvos tragedija, ir Lietuva turi jausti atsakomybę apie tai atvirai šnekėti. Trečiadienį Lietuvos premjeras A. Kubilius susitiko su JAV Holokausto memorialinio muziejaus delegacija, kurios nemažą dalį sudarė litvakų palikuonys.

Ne už kalnų 2015-ieji – metai, į kuriuos laiko mašina keliaujama žymiajame filme „Atgal į ateitį“. Kaip prieš 25 metų filmo kūrėjai įsivaizdavo mūsų laikus, ir ką apie ateitį galvojo lietuviai? Atgal į 2015-uosius Visai neseniai pasaulį apskriejo pokštas. Visuotinai pasklido faktas, kad žymiajame devintojo dešimtmečio filme „Atgal į ateitį“ laiko mašina yra nustatoma būtent į 2012 metus, birželio 27 dieną.

Į Lietuvą atvykęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (angl. The Supreme Allied Commander Europe, SACEUR) admirolas Jamesas G. Stavridis teigė, kad Lietuva yra svarbi NATO narė, ištikima JAV sąjungininkė, kuri yra tikras pavyzdys kitoms valstybėms. Admirolas patikino, kad Lietuva visada turės stiprų užnugarį, nes kolektyvinė gynyba, įkūnyta 5-ajame sutarties straipsnyje, mūsų šaliai yra garantuota.

Seimo patvirtintas Visagino atominės elektrinės (AE) projektas yra didžiulis laimėjimas tiek Visaginui, tiek ir visai Lietuvai. Apie tai pokalbis su Visagino miesto mere Dalia Štraupaite. Pasak jos, Visagino AE yra investicija į Lietuvą ir jos ateitį. Merė džiaugiasi, kad projektas patvirtintas, ir įsitikinusi, kad visos diskusijos apie elektrinės saugumą ir nepelningumą yra tik politinės provokacijos. Elektrinė – ateities klausimas – Seimas patvirtino Visagino AE projektą.

Pasak profesoriaus Alvydo Jokubaičio, Lietuvos ir Lenkijos santykiams trūksta geros valios principo. Jo manymu, moralių politikų išnykimas ir politinių moralistų atsiradimas dvišalius santykius pavertė utilitaristiniu naudos išskaičiavimo procesu, kuriame nebeaišku, „kokia nauda iš tos naudos“. Politiniai moralistai, o ne moralūs politikai Pasak A. Jokubaičio, Lietuvos ir Lenkijos santykiai gyvena pereinamąjį laikotarpį, kai abi pusės skaičiuoja naudą: „Dabartinių dviejų tautų ir valstybių santy...

Lietuvos ir Lenkijos konfliktas yra destruktyvaus pobūdžio, nes šioje kovoje laimėtojo būti negali, o jei konfliktas ir toliau vystysis, turėsime du aiškius pralaimėtojus. Apie tai kalbėjo Lietuvoje viešintis žymus lenkų istorikas ir eseistas, „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pasak jo, nei Lietuva, nei Lenkija negali ir neturi būti suinteresuotos tarpusavyje konfliktuoti.

Lietuvą apsups branduoliniai monstrai Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Nepaisant branduolinės energetikos krizės elektrinę ruošiasi statyti ir Lietuva. Apie kuriamo branduolinio trikampio pasekmes Lietuvai Balsas.lt kalbėjo su Rusijos branduoliniu fiziku, vienu iš žymiausiu branduolinės energetikos priešininkų, Andrejumi Ožarovskiu.

Apie tai, kaip kasdien maitinasi „AC Milan“ futbolininkai, ką labiausiai mėgsta valgyti Zlatanas Imbrahimovičius, ir apie tai, kaip būti sveikiems ir pasiekti gyvenime tokių pergalių, kokių „AC Milan“ komanda pasiekia futbolo aikštelėje išskirtiniame interviu „Balsas.lt“ Milane pasakojo pagrindinis „AC Milan“ treniruočių bazės „Milanello“ virėjas Mirco Comparinas.

Į Lietuvą atvykusi speciali Europos Parlamento (EP) delegacija, siekusi išsiaiškinti, ar šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti, penktadienį Seime pristatė atlikto tyrimo išvadas. Nors Lietuva ir buvo įvertinta darbą, parlamentarus nustebino prieštaravimai Lietuvoje atliktuose tyrimuose. Pasak europarlamentarų, dėl informacijos trūkumo galutinio atsakymo pateikti vis dar nėra įmanoma, todėl tyrimas bus tęsiamas.

(Papildyta 17:40 val.) Europos Parlamento narių delegacija prokuratūroje užtruko apie pusantros valandos. Po susitikimo delegacijos vadovas atsisakė plačiau komentuoti tai, kas vyko susitikimo metu. „Mes tik pradėjome savo vizitą, oficialus komiteto pareiškimas bus po to, kai baigsime savo darbus penktadienį“, – teigė delegacijai vadovaujantis ispanas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras, anksčiau ėjęs Ispanijos teisingumo ministro pareigas.

Internetas tapo ne tik išlaisvinančia, bet ir nedemokratiniams valstybių tikslams tarnaujančia jėga. Šį klausimą pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje paskaitoje gvildeno Lietuvoje viešintis žymus Portugalijos mokslininkas ir analitikas Armano M. Guedesas. Pasak jo, akademiniame diskurse netgi kyla idėjos, kad internetą reikėtų sustabdyti.

Interneto laikais sukčių išradingumui nėra ribų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę. Tiesiog užsukite į savo pašto „šlamšto“ skyrelį ir be įvairių virusų kupinų kvietimų lytiškai santykiauti ar pasididinti savo lytinį organą aptiksite ir „rimtų“ pasiūlymų gauti daugybę milijonų pinigų.

Situacija Rusijoje po rinkimų stabilizavosi, todėl revoliucija yra mažai tikėtina, teigia Rusijoje viešėjęs Seimo narys Egidijus Vareikis. Pasak jo, Vladimiras Putinas į valdžią atėjo dvylikai metų ir sieks šalį išlaikyti tokią, kokia ji yra dabar. Rusija ateityje Lietuvai gali grasinti ir šiek tiek gąsdinti, didindama karinį potencialą, todėl reikėtų stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Pasak pusiau uigūro, pusiau ruso, gyvenusio Kirgizijos Respublikoje, tautinių mažumų gyvenimas šalyje primena tikrą pragarą. Kirgizijos pilietis B. M. sutiko atvykti į naujienų portalo Balsas.lt redakciją ir papasakoti apie tai, kas vyksta jo šalyje, – smurtą, pogromus, skerdynes ir etninę nesantaiką. Pasak B. M., kuris Lietuvoje paprašė prieglobsčio, jis yra nusivylęs mūsų šalies nenoru suprasti jo problemas ir suteikti prieglobstį – B. M. labiau už viską nenorėtų sugrįžti atgal į Kirgiziją.

Naujienų portalas Balsas.lt kovo 27 ir 28 dienomis publikavo išskirtinius pokalbius su Lietuvoje politinio prieglobsčio prašiusiu buvusiu „Gazprombanko“ darbuotoju Viktoru Borodulinu. Viktoras dėkojo portalui už tai, kad buvo paviešinti kaltinimai Vladimirui Putinui ir jo režimui, Tony Blairui ir Didžiajai Britanijai. Nepaisant to, panašu, kad šioje istorijoje dar kartą atsirado naujų aplinkybių – V. Borodulinas portalo Balsas.lt redakcijai pranešė, kad nusprendė grįžti į Maskvą.

Visų žmonių viduje tūno neįtikėtinos galios ir sugebėjimai, bet tik vienetai sugeba susijungti su ta energija ir pasiekti savo tikslus, įsitikinęs Lietuvoje apsilankęs ir išskirtinį interviu naujienų portalui Balsas.lt davęs garsus Rusijos asmenybės ugdymo ir transformacijos programų treneris Jurijus Micharevas. Pasak jo, kiekvienas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir tiesiog veikti, užuot sėdėjęs ir laukęs.

Su didesniu argentiniečių išradingumu ir mažesniu britų užsispyrimu Folklando salų konfliktas gali būti išspręstas. Taip teigia argentiniečių kilmės Kembridžo universiteto dėstytojas Guillermo Makinas, skaitęs paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Šiek tiek istorijos Folklando salas 1520 metais atrado Ferdinando Magelanas. Daugybę metų salos nebuvo apgyvendintos ir tapdavo tik piratų, žvejų ar kitų atsitiktinai užklydusių žmonių prieglobsčiu.

Viena svarbiausių dabartinių Europos Sąjungos problemų yra dvigubų standartų taikymas. Taip specialiame interviu naujienų portalui Balsas.lt teigė nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze. Pasak jo, dėl tam tikrų politinių ir ekonominių priežasčių Vengrijos ir Europos Komisijos (EK) ginčas yra pernelyg eskaluojamas.

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Balsas.lt buvęs „Gazprombanko“ padalinio vadovas, šiuo metu prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje, atskleidė iki šiol neregėtas Rusijos valdžios machinacijas bei kitus skandalingus faktus.

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Balsas.lt buvęs „Gazprombanko“ padalinio vadovas, šiuo metu prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje, atskleidė iki šiol neregėtas Rusijos valdžios machinacijas bei kitus skandalingus faktus.

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas specialiai naujienų portalui Balsas.lt teigė, kad Prancūzijos policijai yra duotas nurodymas Tulūzos mieste užsibarikadavusį septynių žmonių žudiką suimti gyvą. Būtent dėl to operacija trunka taip ilgai. Nepaisant to, deryboms atsidūrus aklavietėje, galima sulaukti šturmo.

Karo sukuriama įtampa ir nuolatinė grėsmė gyvybei gali kurti prielaidas bandymams sunaikinti kitus – savo jėgos ir gyvybės atstatymui. Taip naujienų portalui „Balsas.lt“ teigia psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, komentuodamas Jungtinių Valstijų kario surengtas žudynes Afganistane, kurių metu buvo nužudyta daugybė bejėgių civilių žmonių, tarp kurių buvo 9 vaikai ir 3 moterys. „Karys, žudydamas kitus, tarsi jaučiasi labai gyvas, triumfuoja.

1922-ieji – Vokietijoje įkuriama „Jugenbund“ organizacija, būsimos nacių partijos jaunimo atšaka. Po pačios partijos reorganizavimo organizacija pervadinama į „Hitler Jugend“. Ji skirta 14-18 metų vokiečiams – būsimiems „superarijams“. Organizacijos paskirtis – motyvuoti „atiduoti viską“ už Trečiąjį Reichą. 2012-ieji – Po Rusijos prezidento rinkimų tūkstančiai jaunuolių švenčia Vladimiro Putino pergalę rinkimuose – eisenos, plakatai, radikalūs šūkiai.

Turbūt nieko jau nebestebina pastarąsias dienas visuose socialiniuose tinkluose, tarp kurių dominuoja „Facebook“ ir „Twitter“, vis iškylanti pavardė „Kony“: nesuskaičiuojami užrašai „Kony 2012“, „Make Kony famous“ („Padarykite Kony žinomą“). Apie tai kalba visi, pradedant nuo žymių leidinių (pavyzdžiui, „National Geographic“ ar „Foreign Policy“), tęsiant įžymybėmis (žvilgtelėkite į Rihannos ar Angelinos Jolie „Twitterį“), baigiant paprastais žmonėmis iš viso pasaulio (Lietuva nėra išimtis). Kas ...

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad dabartinę Vladimiro Putino priešrinkiminę kampaniją teko skubiai keisti. Eksperto manymu, V. Putino pasisakymai apie bandymus jį nužudyti labiau primena pasaką apie Jonuką melagiuką.

Vis labiau artėjant sekmadienį įvyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, Balsas.lt pakalbino žymų Rusijos politologą, publicistą ir opozicijos atstovą Andrejų Piontkovskį. Pasak eksperto, kiti kandidatai neturi jokių šansų kovoti su Vladimiru Putinu, bet opozicija sieks neleisti dabartiniam premjerui iškovoti pergalę pirmame rinkimų ture ir tikisi užfiksuoti kuo daugiau pažeidimų. A. Piontkovskio manymu, Rusija negali vystytis esant V. Putino režimui, tačiau anksčiau ar vėliau jis sugrius.

Panašu, kad priešrinkiminės provokacijos pasiekė ir Lietuvą – rusai kaltina lietuvius, nes šie esą rengia specialius seminarus nesisteminės opozicijos atstovams. Rusijos policija sulaikė žmones, ketinusius prieš valdžią surengti provokaciją, bet dėl visko liko kalti lietuviai.

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse Balsas.lt pakalbino Rytų Europos studijų centro ekspertą Vytį Jurkonį ir pasidomėjo apie tai, ko galima tikėtis iš kovo 4 dieną vyksiančių rinkimų, galimus jų scenarijus ir pasekmes. Pasak V. Jurkonio, rinkimai nepalieka intrigos – abejonių dėl laimėtojo nėra. Nepaisant to, dabartinio Rusijos ministro pirmininko populiarumas krenta, ir jis jau yra praradęs dalies visuomenės pasitikėjimą.

Vienas reikšmingiausių šiuolaikinių socialinių mokslų akademikų – norvegų politologas ir antropologas Iveras Neumannas – paskaitos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute metu teigė, kad Baltijos šalys yra pajėgios įgyti šiaurietišką identitetą. Mokslininkas taip pat teigė, kad Baltijos šalys puikiai susidorojo su ekonomikos krize, o tokios valstybės kaip Graikija turėtų imti iš jų pavyzdį.

Mirus ilgamečiams Libijos ir Šiaurės Korėjos diktatoriams, pradėta kalbėti apie artėjantį paskutiniųjų diktatorių pasitraukimą. Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad diktatorių, tokių kaip Aleksandras Lukašenka, pasaulyje jau beveik nebeliko, bet toks požiūris yra klaidingas.

Latvijos žiniasklaida praneša, kad penktadienio rytą neutralioje erdvėje virš Baltijos jūros buvo užfiksuotas Rusijos viršgarsinis bombonešis „Tu-22M“. Identifikuoti rusų lėktuvo iš NATO bazės Lietuvoje pakilo naikintuvas. Latvijos žiniasklaida, remdamasi šalies gynybos ministru Arčiu Pabriksu, praneša, kad siekiama gauti kuo daugiau informacijos apie karinius mokymus, kuriuos Rusija šiomis dienomis vykdo zonoje tarp Lenkijos ir Baltijos šalių.

Kiek atidžiau pažvelgę į Rusijos valdžios vertikalę, matome įspūdingą vaizdą. Svarbiausiuose daugelio sričių (tiek politinių, tiek karinių, tiek ekonominių) postuose – daugybė KGB atstovų, Sankt Peterbugo merijos darbuotojų bei jų giminaičių. Tačiau visus juos sieja vienas žmogus – Vladimiras Putinas.

Tai, kad procesas, gavęs „Arabų pavasario“ pavadinimą, turi potencialo įgauti globalaus reiškinio formą, savo kailių galėjo pajausti ir tiesiogiai su arabų pasauliu nesusijusios valstybės ir regionai. Pasipiktinusių žmonių minios okupavo daugybės pagrindinių JAV didmiesčių gatves, nepatenkinti europiečiai milžiniškas protesto akcijas rengė Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje ir, žinoma, Graikijoje, studentai šturmavo valstybinių organų pastatus Čilėje.

Panašu, kad Rusijos laukia neramus savaitgalis. Po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pažeidimais pasipiktinę žmonės pamažu pradėjo plūsti į Maskvos, Sankt Peterburgo ir kelių kitų Rusijos miestų gatves. Policija ir specialiai dislokuotos karinės pajėgos jau dislokuotos Rusijos sostinėje. Tikimasi, kad Vladimiras Putinas bus pasiruošęs protestų malšinimui Maskvoje. Vis dėlto protestai gali įgauti gerokai didesnį mastą, negu tikėtasi anksčiau.

Patyrė pralaimėjimą Sekmadienį Rusijoje vyko parlamento rinkimai. Nors Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo partija iškovojo įtikinamą pergalę, vis dėlto valdantysis Rusijos tandemas nebus patenkintas rinkimų rezultatais. Preliminarūs rinkimų duomenys patvirtino jau ne kartą analitikų įvardintą tendenciją – V. Putino ir „Vieningosios Rusijos“ partijos reitingai krenta.