gal latvius ar estus galima butu suprasti, bet kai ukraina niekina savo praeiti...

ukrainiečiai nuvertė savo valstybės įkūrėjo statulą...

Kvaila istorija yra istorija , cia kaip antikvaras , tai gal dabar visus antikvariatus pradeti deginti . Zmoniu tustybe ir rodomas issilavinimo lygis . Slyktu

Pasaulyje išlieka komunistinė blogio ašis, kur kruvini diktatoriai yra visokeriopai garbinami. Bolševikinis užkratas, vėliau pasivadinęs komunizmu ir įgijęs įvairias formas Pasaulyje jau sunaikino apie 120 milijonų gyventojų. Jei Žemės visuomenei pavykopasmerkti fašizmą, tai komunizmas įvairiomis formomis vis dar rodo savo nagus. Istorija žino pavyzdžių, kaip dirbtinai buvo padalintos šalys, kurių vystymosi kryptis gerokai skyrėsi. Būtent tokios permainos gali ištikti ir Ukrainą, jei prasidės išsivadavimo iš Kremliaus įtakos revoliucija. Žinoma, tai tik vienas iš galimų variantų, bet jis taip pat nėra visiškai atmestinas. Prisiminkime, kaip pavyzdžius "dvi Vokietijas", "du Vietnamus" ar "dvi Korėjas" ir galime palyginti jų vystymosi skirtumus. Susivienijusi Vokietija klesti. Vietnamo gyventojai skursta, o apie Korėjos likimą galima būtų pažvelgti atidžiau.

Rankose laikau sovietmečio satyrinio žurnalo "Šluota" 1957m. balandžio 8d. numerį. Pirmame viršelio puslapyje I.Martinaičio karikatūroje 90 procentų užima kumštis su raudona vėliava, o apatiniame kamputyje baisesnis už žiurkę "dėdė Semas". Tekstas: "Tarptautinis darbininkų solidarumas -baubas kapitalistams". To paties numerio paskutiniame viršelio puslapyje J.Augustino piešinyje ant "Made in USA" pagalio pakabintas šiukšlių kibiras su užrašu "Čan Kai šiukšlės" iš kurio kyšo Čan Kai-ši "žiurkinė" galva ir kaulai. Prie raudonos sienos KLR paaiškinimas: "Sukiurėlis Čan Kai-ši, JAV imperialistų palaikomas, vis dar svajoja užgrobti Kinijos Liaudies Respubliką". Bolševizmo propagandinė galybė kai kuriose Pasaulio šalyse pateko į palankią dirvą, ko išdavoje žmonija neteko virš 120 milijonų gyventojų, kurie buvo bolševikinių režimų įvairiais būdais sunaikinti. Jei nacizmas savo teismo jau susilaukė., tai bolševizmas - komunizmas ir šiandien iš esmės pasaulinėje erdvėje nėra teisiškai pasmerktas. Tai didžiulė teisinė spraga pasaulinėje teisėsaugoje. Pasekmės kai kuriose šalyse katastrofiškos. Pavojus sklinda ir šiandien iš vieno iš aršiausių tokios "ideologijos" skleidėjų Š.Korėjos. Tą šlykštų karo ir žiaurios diktatūros židinį seniai buvo galima užgesinti, jei proneokomunistinės Rusija ir Kinija to panorėtų. Deja, geopolitiniai šių didžiųjų šalių interesai nesikerta su Š.Korėjos diktatoriaus kvailiojimais, vedančiais į susinaikinimą. Vyresnio amžiaus lietuviai turėtų gerai prisiminti tris metus trukusį karą Korėjos pusiasalyje. Galinga sovietinė propaganda “Šalin rankas nuo Korėjos” tuomet reiškė, kad bolševikinio kirpimo tvarka turėjo būti įvesta visoje Korėjoje.

TĘSINYS

Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta, kad TSRS išvaduos šiaurines Korėjos teritorijas iki 38 lygiagretės, o piečiau išvaduos JAV. Raudonoji armija pasiekė 38 lygiagretę 1945 m. rugpjūčio 24 d. po Kvantuno operacijos, o amerikiečių kariuomenė – 1945 m. rugsėjo 8 d. . JAV ir TSRS sudarė komisiją, turinčią tikslą sudaryti vieningą Korėjos valdžią. Tačiau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai. 1948 m. rugpjūtį Seule buvo paskelbta Pietų Korėja su prezidentu Li Syng Manu, o tų pačių metų rugsėjį – Korėjos Liaudies Demokratinę Respublika su prezidentu Kim Ir Senu. Korėja liko padalinta. 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją peržengus 38 lygiagretę ir greitai pasiekė Seulą. Laikoma, kad vien tik užėmus Seulą 1950 m. buvo nužudyta apie 100 000 žmonių. 1950 m. rusėjo 15 d. po sėkmingo desanto prie Inčono ir galingos kontratakos iš Pusano Šiaurės Korėjos kariuomenė ėmė greitai trauktis. JTO liepė nutraukti karo veiksmus ir pripažino Korėjos sujungimą jėga, bet spalio 25 d. Mao į frontą įvedė keliasdešimttūkstantinę armiją „Kinijos Liaudies Savanorių“, kurie sumušė 10-ąjį JAV šarvuotą korpusą. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis ir nustatyta demarkacinė zona (po 2 km. į šiaurę ir pietus nuo fronto linijos) dalijanti pusiasalį į dvi dalis. Joje patruliavo „Neutralių valstybių stebėjimo komisija“. Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių kareivių. Pietų Korėjoje žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civiliai. Tarybiniai šaltiniai kalba apie 11,1 % Šiaurės Korėjos žmonių nuostolių, kas sudaro apie 1,1 milijono. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pramonės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų.

Štai ką gali atnešti skirtingų politinių sistemų priešprieša, kai įsikiša galingos pašalinės jėgos.
Reikia tikėtis, kad Ukrainos liaudis sugebės nueiti nelengvą kelią iki galutinio apsisprendimo. Tai galėtų būti visuotinis demokratiškai surengtas referendumas. Lietuva savo laiku tokią visuotinę sėkmingą apklausą buvo padariusi. Pagaliau bandoma ryžtingai atsiriboti nuo visokių provokatorių. O tai reiškia, kad neužtrenktas kelias tolimesniems demokratiniams procesams. Jei bus prezidento įsakymu paskelbta Ukrainoje nepaprastoji padėtis, situacija gali tapti kur kas sudėtingesnė, negu dabar. Ką gali padaryti Rytų kaimyno "pagalba"? - matėme Čečėnijoje ir Gruzijoje. To tikrai Ukrainai nereikia. Reikalingas kompromisinis dialogas. Tai yra nuolaidos iš abiejų pusių. Tik tada gali įvykti sėkmingos derybos su prasminga baigtimi. Didžiausias nonsensas būtų, jei Ukrainoje savi kariškiai pradėtų šaudyti į savus piliečius ir taip prasidėtų kraujo liejimas. Abi pusės turi aiškiai suvokti, kad toks kelias - aklikelė.

O man gražus tas paminklas buvo