• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika?

Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų. Vis žymesnė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse yra pasiekiama kuriant ir naudojant mokslo žinias – taip kuriama žinių ekonomika.

Žinių židinys

Stiprūs universitetai, veikli, bet per daug į verslo reikalus nesikišanti vietos valdžia, aktyvus rizikos kapitalo sektorius – tai tik keletas kintamųjų, JAV Kalifornijos valstiją paverčiančių inovacijų ir žinių ekonomikos židiniu ir pasaulyje minimu pavyzdžiu.

„Valstybės, kurios teikia didžiausią dėmesį su žiniomis ir mokslu susijusiems sektoriams, mėgaujasi spartesniu augimu arba bent jau augimo potencialu nei tos, kur pagrindinis šaltinis išlieka pramonė ar žemės ūkis“, – „Ekonomika.lt“ teigia Markas Chandleris, San Fransisko mero patarėjas tarptautinės prekybos ir komercijos klausimais.

Ketvirto pagal dydį Kalifornijos miesto San Fransisko ekonomika sparčiai kyla daugiausiai dėl augančių technologijų kompanijų, tokių kaip „Twitter“, „Zynga“ ar „Airbnb“. Visos jos veikia skaitmeninėje erdvėje globalioje rinkoje ir turi didelį augimo potencialą.

„Žinių ekonomika yra daug tvaresnė, ji nepriklauso nuo žaliavų ar pramonės gamybos procesų, – pasakoja M. Chandleris. – Pagrindinis jos šaltinis – smegenų galia, o ne chemikalai ar lietus. Čia nekasama žemė ir niekas nepilama į vandenį, taigi aplinkosauga ir ekonomikos augimas nekonfliktuoja kaip kitose ekonomikose.“

Ne privilijo, o užaugino

Paklaustas, kaip San Fransiskas sugebėjo privilioti didžiąsias kompanijas ir paversti Silicio slėnį kiekvienos technologijų bendrovės siekiamybe, pašnekovas suskumba paprieštarauti: miestas technologijų kompanijų nepriviliojo – jis jas užaugino.

„O tai didelis skirtumas, – konstatuoja M. Chandleris. – Kone visos San Fransisko įlankos kompanijos pradedant veteranėmis „Levi Strauss“, „Wells Fargo“, „Apple“, „Intel“, „Yahoo“ ar „Google“ ir baigiant tokiomis naujokėmis kaip „Facebook“ ar „Twitter“ – visos gimė ir užaugo čia.“

Ekspertas išskiria tris svarbiausius veiksnius, reikalingus sėkmingai plėtotis žinių ekonomikai. San Fransisko regiono ekonomikos sistema suderina stiprius išsilavinimo ir tyrimų centrus su riziką prisiimančiu finansų sektoriumi (rizikos kapitalo fondais, verslo angelais) bei tolerantiška ir įvairialype visuomene.

,,Reikia išplėtoti stiprią nebankinę finansų industriją, kuri palaikytų „startup’us“ ir jaunus verslininkus, – tikina pašnekovas. – Kiekvienas rizikos kapitalo fondas investavęs į dešimtį projektų praranda visus savo pinigus mažiausiai penkiuose, atgauna investuotą sumą trijuose ir vos du jam būna pelningi. Nė vienas bankas nesiims tokio finansavimo modelio.“

M. Chandlerio teigimu, inovacijas galima plėtoti tik visuomenėse, kurios yra tolerantiškos. Reikia turėti skirtingų tikėjimų, gyvenimo būdų, kultūrų atstovų, kad sukurtume tikrų inovacijų. Uždara ir stipriai kontroliuojama visuomenė niekada nebus inovatyvi.

,,Skirtingi žmonės yra pagrindinis inovacijų variklis ir tai šį regioną paverčia naujų idėjų ir įmonių inkubatoriumi, – sako M. Chandleris. – Bandymas privilioti kompanijas į tam tikrą vietą yra brangus ir ilgas procesas, todėl labiausiai stengiamės padėti naujoms kompanijoms, turinčioms didžiulį augimo potencialą.“

Tik deklaracijose?

Pritaikykime šias mintis Lietuvai ir pasiaiškinkime, kas kliudo mūsų šaliai tapti klestinčia žinių ekonomika.

Lietuvoje dėmesys žinių ekonomikos kūrimui stiprėja nuo 2005 metų, ,,Ekonomika.lt“ teigia Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Tik priduria, kad tas dėmesys vis dar liko deklaracijų, strategijų ir programų lygmens. Verslas, anot pašnekovo, dabar pereina iš stagnacijos į susidomėjimo fazę, bet didelių rezultatų kol kas nematyti.

,,Plečiasi pati žinių ekonomikos sąvoka. Seniau ją suvokėme tik kaip aukštąsias technologijas, dabar pridedame visas sritis, kur naudojamos žinios, kūrybiškumas, – skirtumus aiškino E. Leichteris. – Tradiciniu požiūriu valstybės pastangų daug, o rezultatas mažas, bet po truputį stiprėjantis. Kalbant apie platesnę žinių ekonomiką, jei ne krizė, atrodytume visai neblogai, nes bendruomenė kunkuliuoja, bet vis dar ribotas skaičius inovatyvių, pažangių žmonių.“

Konkrečius šalies laimėjimus plėtojant žinių ekonomiką savaitraščiui išvardijo ,,Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

,,Tai aktyvi mokslo ir technologijų slėnių plėtra, aukštųjų mokyklų iniciatyvos, spartus aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas, užtenka paminėti ,,Thermo Fisher Scientific“ ar ,,Teva“ plėtrą, aktyvus ES paramos naudojimas inovacijoms plėtoti“, – dėstė ji.

Stabdo valstybė ir verslas

Vis dėlto abu pašnekovai pripažino, kad Lietuva dar turi daug ką padaryti siekdama tapti žinių ekonomikos žvaigžde.

Pasak E. Leichterio, sėkmingai žinių ekonomikos plėtrai Lietuvoje pirmiausiai nepadeda valstybės politika.

,,Yra labai daug deklaracijų ir burtažodžių, bet nėra artimo ryšio su verslu ir pojūčio, kas yra verslas, kaip jis veikia, daug svajonių bokštelių, kur kažkas priima sprendimus neįsivaizduodamas, kaip tai paveiks verslą“, – lygino jis.

Ekspertas taip pat pripažino, kad daug įtakos turi ir paties verslo baimė bei siauras akiratis.

,,Dar nemažai yra įmonių, kurios slepia galvas į smėlį ir mano, kad viskas taip praeis“, – tvirtino E. Leichteris.

Netolerantiški rizikai

Paminėti verta ir rizikos kapitalo rinką mūsų šalyje. Pašnekovai sutinka, kad Lietuva rizikai nėra tolerantiška.

,,Pinigų yra, tik bėda turbūt dėl tolerancijos rizikai. Lyginant su San Fransisku, bankas ten prilygtų mūsų rizikos kapitalistui, o bankas Lietuvoje iš viso būtų niekam neskolinanti institucija. Čia labiausiai trūksta pirmos fazės kapitalo (angl. seed capital), jo čia iš viso nėra“, – teigė E. Leichteris.

M. Dargužaitės teigimu, rizikos kapitalas yra silpnoji žinių ekonomikos dalis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes jos šalys nuo seno nemėgsta rizikos, skirtingai nei JAV, ir mieliau investuoja į patikrintas ir verslo logika pagrįstas idėjas.

,,Silicio slėnis yra ne technologijų stebuklas, o rizikos kapitalo stebuklas, nes ten finansuojamos, atrodytų, beprotiškos idėjos, kurios vėliau pasiteisina“, – tvirtino pašnekovė.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika?

Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų. Vis žymesnė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse yra pasiekiama kuriant ir naudojant mokslo žinias – taip kuriama žinių ekonomika.

Žinių židinys

Stiprūs universitetai, veikli, bet per daug į verslo reikalus nesikišanti vietos valdžia, aktyvus rizikos kapitalo sektorius – tai tik keletas kintamųjų, JAV Kalifornijos valstiją paverčiančių inovacijų ir žinių ekonomikos židiniu ir pasaulyje minimu pavyzdžiu.

„Valstybės, kurios teikia didžiausią dėmesį su žiniomis ir mokslu susijusiems sektoriams, mėgaujasi spartesniu augimu arba bent jau augimo potencialu nei tos, kur pagrindinis šaltinis išlieka pramonė ar žemės ūkis“, – „Ekonomika.lt“ teigia Markas Chandleris, San Fransisko mero patarėjas tarptautinės prekybos ir komercijos klausimais.

Ketvirto pagal dydį Kalifornijos miesto San Fransisko ekonomika sparčiai kyla daugiausiai dėl augančių technologijų kompanijų, tokių kaip „Twitter“, „Zynga“ ar „Airbnb“. Visos jos veikia skaitmeninėje erdvėje globalioje rinkoje ir turi didelį augimo potencialą.

„Žinių ekonomika yra daug tvaresnė, ji nepriklauso nuo žaliavų ar pramonės gamybos procesų, – pasakoja M. Chandleris. – Pagrindinis jos šaltinis – smegenų galia, o ne chemikalai ar lietus. Čia nekasama žemė ir niekas nepilama į vandenį, taigi aplinkosauga ir ekonomikos augimas nekonfliktuoja kaip kitose ekonomikose.“

Ne privilijo, o užaugino

Paklaustas, kaip San Fransiskas sugebėjo privilioti didžiąsias kompanijas ir paversti Silicio slėnį kiekvienos technologijų bendrovės siekiamybe, pašnekovas suskumba paprieštarauti: miestas technologijų kompanijų nepriviliojo – jis jas užaugino.

„O tai didelis skirtumas, – konstatuoja M. Chandleris. – Kone visos San Fransisko įlankos kompanijos pradedant veteranėmis „Levi Strauss“, „Wells Fargo“, „Apple“, „Intel“, „Yahoo“ ar „Google“ ir baigiant tokiomis naujokėmis kaip „Facebook“ ar „Twitter“ – visos gimė ir užaugo čia.“

Ekspertas išskiria tris svarbiausius veiksnius, reikalingus sėkmingai plėtotis žinių ekonomikai. San Fransisko regiono ekonomikos sistema suderina stiprius išsilavinimo ir tyrimų centrus su riziką prisiimančiu finansų sektoriumi (rizikos kapitalo fondais, verslo angelais) bei tolerantiška ir įvairialype visuomene.

,,Reikia išplėtoti stiprią nebankinę finansų industriją, kuri palaikytų „startup’us“ ir jaunus verslininkus, – tikina pašnekovas. – Kiekvienas rizikos kapitalo fondas investavęs į dešimtį projektų praranda visus savo pinigus mažiausiai penkiuose, atgauna investuotą sumą trijuose ir vos du jam būna pelningi. Nė vienas bankas nesiims tokio finansavimo modelio.“

M. Chandlerio teigimu, inovacijas galima plėtoti tik visuomenėse, kurios yra tolerantiškos. Reikia turėti skirtingų tikėjimų, gyvenimo būdų, kultūrų atstovų, kad sukurtume tikrų inovacijų. Uždara ir stipriai kontroliuojama visuomenė niekada nebus inovatyvi.

,,Skirtingi žmonės yra pagrindinis inovacijų variklis ir tai šį regioną paverčia naujų idėjų ir įmonių inkubatoriumi, – sako M. Chandleris. – Bandymas privilioti kompanijas į tam tikrą vietą yra brangus ir ilgas procesas, todėl labiausiai stengiamės padėti naujoms kompanijoms, turinčioms didžiulį augimo potencialą.“

Tik deklaracijose?

Pritaikykime šias mintis Lietuvai ir pasiaiškinkime, kas kliudo mūsų šaliai tapti klestinčia žinių ekonomika.

Lietuvoje dėmesys žinių ekonomikos kūrimui stiprėja nuo 2005 metų, ,,Ekonomika.lt“ teigia Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Tik priduria, kad tas dėmesys vis dar liko deklaracijų, strategijų ir programų lygmens. Verslas, anot pašnekovo, dabar pereina iš stagnacijos į susidomėjimo fazę, bet didelių rezultatų kol kas nematyti.

,,Plečiasi pati žinių ekonomikos sąvoka. Seniau ją suvokėme tik kaip aukštąsias technologijas, dabar pridedame visas sritis, kur naudojamos žinios, kūrybiškumas, – skirtumus aiškino E. Leichteris. – Tradiciniu požiūriu valstybės pastangų daug, o rezultatas mažas, bet po truputį stiprėjantis. Kalbant apie platesnę žinių ekonomiką, jei ne krizė, atrodytume visai neblogai, nes bendruomenė kunkuliuoja, bet vis dar ribotas skaičius inovatyvių, pažangių žmonių.“

Konkrečius šalies laimėjimus plėtojant žinių ekonomiką savaitraščiui išvardijo ,,Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

,,Tai aktyvi mokslo ir technologijų slėnių plėtra, aukštųjų mokyklų iniciatyvos, spartus aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas, užtenka paminėti ,,Thermo Fisher Scientific“ ar ,,Teva“ plėtrą, aktyvus ES paramos naudojimas inovacijoms plėtoti“, – dėstė ji.

Stabdo valstybė ir verslas

Vis dėlto abu pašnekovai pripažino, kad Lietuva dar turi daug ką padaryti siekdama tapti žinių ekonomikos žvaigžde.

Pasak E. Leichterio, sėkmingai žinių ekonomikos plėtrai Lietuvoje pirmiausiai nepadeda valstybės politika.

,,Yra labai daug deklaracijų ir burtažodžių, bet nėra artimo ryšio su verslu ir pojūčio, kas yra verslas, kaip jis veikia, daug svajonių bokštelių, kur kažkas priima sprendimus neįsivaizduodamas, kaip tai paveiks verslą“, – lygino jis.

Ekspertas taip pat pripažino, kad daug įtakos turi ir paties verslo baimė bei siauras akiratis.

,,Dar nemažai yra įmonių, kurios slepia galvas į smėlį ir mano, kad viskas taip praeis“, – tvirtino E. Leichteris.

Netolerantiški rizikai

Paminėti verta ir rizikos kapitalo rinką mūsų šalyje. Pašnekovai sutinka, kad Lietuva rizikai nėra tolerantiška.

,,Pinigų yra, tik bėda turbūt dėl tolerancijos rizikai. Lyginant su San Fransisku, bankas ten prilygtų mūsų rizikos kapitalistui, o bankas Lietuvoje iš viso būtų niekam neskolinanti institucija. Čia labiausiai trūksta pirmos fazės kapitalo (angl. seed capital), jo čia iš viso nėra“, – teigė E. Leichteris.

M. Dargužaitės teigimu, rizikos kapitalas yra silpnoji žinių ekonomikos dalis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes jos šalys nuo seno nemėgsta rizikos, skirtingai nei JAV, ir mieliau investuoja į patikrintas ir verslo logika pagrįstas idėjas.

,,Silicio slėnis yra ne technologijų stebuklas, o rizikos kapitalo stebuklas, nes ten finansuojamos, atrodytų, beprotiškos idėjos, kurios vėliau pasiteisina“, – tvirtino pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, pasak M. Dargužaitės, Lietuva pastaraisiais metais šioje srityje nuveikė išties daug. ,,Įsigaliojęs naujasis ūkinių bendrijų įstatymas Lietuvoje įteisina vienas palankiausių tokių fondų veikimo sąlygų, tai turėtų paskatinti jų steigimąsi, – teigė ji. – Nuveikta nemažai, svarbiausia, jog valstybės dėmesys žinių ekonomikos kūrimui bent jau nemažėtų.“

Bet labiausiai, pasak E. Leichterio, palyginti su kitomis stipriomis žinių ekonomikomis, Lietuvai trūksta diversifikuotos visuomenės.

,,Didžiausia problema yra visuomenės mentalitetas ir uždarumas, – tvirtino E. Leichteris. – Pažiūrėkite į paprastą naują kompaniją kur nors Londone. Pamatysite įvairių tautybių, rasių, skirtingo amžiaus žmonių su daugybe požiūrių. Tai duoda sinergiją, į tą pačią problemą žiūrima iš daug skirtingų pusių, o mūsų kompanijose yra kone vien lietuviai, jos vienalytės.“

REKLAMA

Galbūt įvairialypiškumo gūsį įpūstų į Lietuvą grįžtantys ir užsienyje patirties pasisėmę emigrantai, tik kaip juos parvilioti?

FAKTAI: Pasaulinis inovacijų indeksas

Pagal Pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą ir atsilieka nuo Estijos (19 vieta) bei Latvijos (30 vieta)

Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vidutiniškai vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, skaičiaus augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta)

Žemiausios vietos indekse skirtos už žinių perėmimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta)

I. Mačiulaitytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų