universitetai

Ketvirtadienį baigiasi priėmimo į universitetus ir kolegijas pagrindinis etapas – vidurdienį bus stabdomas prašymų studijuoti priėmimas. Pagrindinio etapo rezultatus numatoma skelbti liepos 30 dieną, o studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 1 dienos, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Nuo rugpjūčio 4-osios iki 7-osios stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape.

„Kokio abituriento reikia Lietuvai? Sau aš esu atsakiusi, bet ar atsakė į šį klausimą valstybė?“ – klausia Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė. Jos vadovaujamoje gimnazijoje šalia Tarptautinio bakalaureato programų stiprinamas ir duomenų rinkimas bei analizė, o mokiniai skatinami dar mokykloje suprasti, kuria kryptimi norėtų eiti toliau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien vykstančioje žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje jo vyriausiasis redaktorius pristatė, kad pavargusi švietimo bendruomenė prašo stabdyti nuolatines reformas ir leisti sistemai stabilizuotis. Jis taip pat pabrėžė, kad per kelerius metus įgyvendinti pokyčiai švietime sukėlė daugiau chaoso nei pažangos. Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, švietimo bendruomenė nori, kad reformos pagaliau sustotų.

Kaip ir kiekvienais metais, žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje buvo pristatomos geriausių aukštųjų mokyklų, gimnazijų ir mokyklų sąrašas. Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą visus Lietuvos universitetus – tiek valstybinius, tiek privačius – vertino bendrai. Dėl to teko atsisakyti kai kurių vertinamųjų dėmenų, pavyzdžiui, kiek visų pakopų studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas ir pan.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė, priklausomai nuo abiturientų tikslų, galėtų skirtis. Apie tai „Reitingai“ vyr. redaktorius kalbėjo spaudos konferencijoje pristatydamas šių metų mokyklų aukštųjų mokyklų reitingus.  G. Sarafinas spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad švietimas Lietuvoje nėra prioritetas, o dažniausiai jis atsimenamas tik per valstybinius brandos egzaminus.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė geriausių mokyklų gimnazijų sąrašą, kurios metu buvo išanalizuotos 60 mokyklų, kurių abiturientai pasirodė geriausiai, rezultatus. Analizė atlikta įvertintus mokinių praėjusių mokslo metų VBE rezultatus. Šie metai, palyginus su ankstesniais, pasižymėjo dar nematytu kiekiu abiturientų šimtukų.

Žurnalas „Reitingai“ jau dvyliktą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Šių metų tendencijos rodo, kad lyderiu tarp universitetų ir toliau išlieka Vilniaus universitetas. Tuo metu tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija.  Svarbiausias universitetų reitingų parametras – kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Trečiadienį baigiasi pagrindinis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas. 11 val. bus stabdomas prašymų studijuoti priėmimas, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pagrindinio priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 14 dienos. Rugpjūčio 15–19 dienos vyks papildomas priėmimas.

Prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas – nuo sekmadienio galima teikti prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose. Prašymai teikiami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Šiemet pagrindinis prašymų teikimo etapas truks ilgiau negu įprastai – iki rugpjūčio 6 dienos.

Žurnalas „Reitingai“ spaudos konferencijoje pristato geriausių aukštųjų mokyklų, gimnazijų, mokyklų sąrašą. Kritikos ir įvairių pastebėjimų buvo švietimo institucijoms, atkreipiamas dėmesys į švietimo spragas ir neteisybes mokinių bei mokytojų atžvilgiu.

Paaiškėjus naujausiems mokyklų reitingams iškyla ir didžiosios aukštųjų mokyklų problemos. Daugėja studentų, tolstančių nuo prestižinių studijų, tuo tarpu finansavimas vienam studentui skirtingose aukštosiose mokyklose kartais skiriasi net keliais kartais.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį 11 kartą pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Praėjusią savaitę pasibaigus papildomam priėmimui į universitetus ir kolegijas, pirmadienį bus skelbiami kvietimai studijuoti. Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, informaciją gaus ir elektroniniu paštu. Teigiama, jog sudaryti sutartis stojantieji gali tiek elektroniniu būdu nuo pirmadienio, tiek atvykus į aukštąją mokyklą nuo antradienio ryto iki trečiadienio vakaro.

Trečiadienį paaiškės, kiek abiturientų, per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą, studijuoti pakvietė aukštosios mokyklos.   Kaip skelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), stojantieji, prašymus pateikę pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, kvietimų studijuoti sulauks iki trečiadienio 12 val. Aukštųjų mokyklų sutarčių su pakviestaisiais sudarymas elektroniniu būdu vyks nuo trečiadienio 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val.

Nuo šių metų rugsėjo nebelieka valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje, tačiau jų studijas pačios žada finansuoti kai kurios aukštosios mokyklos. Valstybė ir toliau kompensuos į Lietuvos aukštąsias mokyklas priimtų Ukrainos studentų, kurie atvyko į šalį prasidėjus Rusijos invazijai 2022 metais, studijų kainą, tačiau nebeteiks šios paslaugos naujai atkeliavusiems ukrainiečiams.

Naujausi mokyklų reitingai kelia nerimą. Ekspertai tikino, kad ministerija vis lipa ant to paties grėblio, nes naujos reformos rodo, kad jiems prioritetas yra pinigai, o ne mokiniai. Nepaisant to, kitąmet mokinių galimai bus mažiau, nes ne visi bus perkelti į kitas klases. Aptarė ir mokinių savijautą besimokant tokiomis sąlygomis.  Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina.

Kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) teigia neatmetantis galimybės grįžti prie stojamųjų egzaminų, tuo metu kitos šalies aukštosios mokyklos tokių planų neturi. VDU nurodė stojamųjų egzaminų idėją kėlusi dar COVID–19 pandemijos metu, kai svarstyta, kaip ir ar organizuoti valstybinius egzaminus. „Nes valstybinių egzaminų metu nėra matuojamos kompetencijos, kurios reikalingos universitetinėms studijoms.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia aukštąsias mokyklas, žadančias sėkmingiausius karjeros kelius. Nors vyko nuožmi kova tarp universitetų, lyderiu išlieka Vilniaus universitetas. O štai, kolegijų tarpe 1-2 vietą dalinasi Vilniaus ir Kauno kolegija. Įvertinti ir aukštąsias mokyklas baigusiųjų atlyginimai.

Universitetų mokslo tyrimams valstybė šiemet numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos – tris kartus daugiau nei 2023 metais (4 mln. eurų). Iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministras Gintautas Jakštas teigė, kad taip norima stiprinti inžinerijos, technologijų, duomenų, gamtos, biomedicinos kryptis.

Seimas svarstys Švietimo ir mokslo komiteto inicijuotą pataisą, kuria universitetams būtų išlaikyta galimybė pasikviesti dėstytojus iš užsienio, kai jie nedirba atitinkamose mokslo ar studijų įstaigose. Parlamentas šią savaitę po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, toliau ją svarstys komitetai, į Seimo salę svarstymui pataisa turėtų grįžti dar lapkritį.

Šiemet Lietuvos aukštosios mokyklos sulaukė daugiau studentų nei praėjusiais metais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento profesoriaus dr. Prano Žiliuko teigimu, nors per pastarąjį dešimtmetį į universitetus ir kolegijas stojančiųjų sumažėjo, šių metų duomenys nuteikia optimistiškai. „Rezultatai labai geri. Nesumažėjo kol kas pas mus ir pačių abiturientų, beveik pora šimtų daugiau.

Šįmet studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinko mažiau baltarusių ir ukrainiečių, reikšmingai sumažėjo ir moksleivių iš Ukrainos, nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Nacionalinė švietimo agentūra BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis šįmet į aukštąsias mokyklas priimtų baltarusių skaičius siekia 114, o ukrainiečių – 465, kai pernai atitinkamai įstojo 574 baltarusiai ir 1330 ukrainiečių.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų dalyvauti papildomo aukštųjų mokyklų priėmimo pirmajame etape registracija. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), kvietimai studijuoti į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose bus skelbiami rugpjūčio 16-ąją. „(...) juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu“, – nurodo asociacija.

Trečiadienį iki vidurdienio bus skelbiami priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu nuo trečiadienio 15 val. arba atvykę į aukštąją mokyklą nuo ketvirtadienio 8 val. iki penktadienio 16 valandos.

Tęsiant pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams, 350 studentų bakalauro ir vientisąsias studijas Lietuvoje iš dalies finansuos valstybė, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitą studijų kainos dalį padengs valstybinės aukštosios mokyklos. Ukrainiečiams numatytos ir stipendijos. 2023–2024 mokslo metais ukrainiečių pirmakursių studijoms Lietuvoje iš viso skiriama beveik 643 tūkst. eurų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vyrų 3×3 krepšinio komanda, kurią sudarė Gabrielius Čelka, Eimantas Žilius, Rokas Mačiulis ir Titas Januševičius, Debrecene (Vengrija) iškovojo Europos Universitetų Sporto asociacijos (EUSA) 3×3 čempionų titulus. Jie penktadienį Vilniaus oro uoste sutikti su ąžuolo vainikais. Tokią staigmeną suorganizavo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas.

Igno Brazdeikio brolis 18-metis Augustas Brazdeikis nusprendė, kur toliau rungtyniaus.  Oficialiai skelbiama, kad 202 cm ūgio A.Brazdeikis keliasi į Karltono universitetą ir žais „Ravens“ komandoje, kuri rungtyniauja Kanados universitetų lygoje. „Ravens“ šią lygą laimėjo pastaruosius ketverius metus. Iki tol A.Brazdeikis žaidė ir mokėsi „New Horizon Academy“ vidurinėje mokykloje.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) dalyvaus Trijų jūrų universitetų tinkle. Ketvirtadienį Lenkijos mieste Liubline 13 universitetų iš dešimties valstybių pasirašė deklaraciją ir įkūrė Trijų jūrų universitetų tinklą, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį universitetų bendradarbiavimą, intensyvinti mainus ir plėtoti mokslinius tyrimus. „Tokio bendradarbiavimo rezultatas būtų prestižiniai leidiniai, dideli projektai ir europinės dotacijos“, – teigiama MRU pranešime spaudai.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad Lietuvos švietime matyti šiurpą keliančios tendencijos: mokiniai ir mokytojai turės išgyventi mažiausiai septynias iki galo neparengtas reformas, o labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie kitais metais, būdami vienuoliktokai, bet nebaigę viso kurso, turės laikyti pusegzaminį. Šis sudarys valstybinio brandos egzamino dalį ir nulems vaikų ateitį.

Trečiadienį pristatyti naujausi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai. Lyderių pozicijose – anksčiau geriausiomis įvertintos ugdymo įstaigos. Žurnalo „Reitingų“ autoriai pateikė 2023 m. aukštųjų mokyklų reitingus. Jau dešimtą kartą pristatytas lyginamasis studijų krypčių vertinimas. Universitetų reitingas Universitetai vertinti pagal 39 skirtingus parametrus, sugrupuotus į penkis stambius kriterijus, kurių svoris svyruoja nuo 10 iki 25 taškų.

Kauno „Žalgirio“ arenoje ketvirtadienį vyks dvidešimtoji aukštųjų mokyklų mugė. Kaip ir kiekvienais metais, abiturientams ir jaunesnių klasių mokiniams, jų tėvams, mokytojams prisistatys daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų,  profesinio mokymo įstaigų, o jų atstovai, švietimo ekspertai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai atsakys į rūpimus klausimus, nušvies geidžiamos karjeros kelius, pranešė organizatoriai.

„Reitingo“ žurnalų autoriai sudarė 2022 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Vertinta, keliose aukštųjų mokyklų studijų kryptyse geriausiai parengti bakalauro ir magistrantūros studentai. Lyderių pozicijos nesikeičia – jas užima tos pačios ugdymo įstaigos. Tiesa, atotrūkis tarp pirmas ir antras vietas užimančių universitetų ir kolegijų – ryškus. Žurnalo „Reitingai“ autoriai trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Penktadienį baigiasi papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nuo trečiadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

28 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse, tapo 2022–2023 studijų metų prezidentų vardinių stipendijų laureatais.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12 tūkst. pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Būsimiems studentams, ketinantiems studijuoti geriausiuose užsienio universitetuose, nuo rugsėjo galima parama metams sieks iki 35 tūkst. eurų. Paramos didinimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu trečiadienį pritarė Vyriausybė. Iki šiol maksimali galima parama siekė 22 tūkst. eurų per metus.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Naujausiame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge karaliauja Vilniaus universitetas. Jis, kaip ir kasmet, pirmauja pagal tai, keliose studijų kryptyse geriausiai parengia bakalauro ir magistrantūros studentus, palyginus su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntą kartą pristatytas lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas.

Koronaviruso pandemija Lietuvoje nesibaigė, tačiau mokiniai, studentai jau grįžo į klases ir auditorijas. Kasdien nustatoma šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu, o tai verčia Vyriausybę ir ugdymo įstaigas imtis priemonių, kurios užtikrintų kontaktinių užsiėmimų saugumą. Prie patekimų į universitetus tikrinami studentų galimybių pasai. Dėl šios priežasties kurį laiką formavosi didelės eilės.

Universitetai teigia registruojantys studentų duomenis apie jų įgytą imunitetą nuo COVID-19, dauguma jų vykdys ir atsitiktines patikras. Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Prašymus pateikti dar galima iki vidurdienio. Iki ketvirtadienio bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta 24,5 tūkst.

Minimalus stojamas balas stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas išliks toks pats: universitetai sutarė taikyti 5,4 balo kartelę. Sprendimas dėl 2021 metų minimalaus konkursinio balo stojant į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas penktadienį priimtas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje. „Tokia kartelė taikyta ir praėjusiais metais.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Vilniaus universitetui atleidus iš darbo 65 metų mokslo darbuotoją, šis kreipėsi į teismą manydamas, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Byla atsidūrė ir ant Konstitucinio Teismo stalo, kuris nusprendė, kad amžiaus riba, nuo kurios darbuotojas gali būti atleistas, Konstitucijai neprieštarauja, tačiau Vilniaus universitetas turės peržiūrėti kriterijus, kuriais remiantis darbuotojas paliekamas dirbti arba ne, sulaukęs daugiau nei 65-erių.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas.