REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įdomi ta šalis – Kazachstanas. Bet iš pradžių – ne apie įvykusius rinkimus, o apie kazachiškąjį fenomeną.

REKLAMA
REKLAMA

Su laisvės pojūčiu – į Lietuvą

Kaip rašo interneto žinynas „Wikipedia“, šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save sieja su šiuo žodžiu), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“. Laisvės pojūtis čia tikrai įmanomas: bekraštė daugiau kaip 2,7 mln. kvadratinių kilometrų plotą užimanti teritorija, geografinė ir gamtinė įvairovė, retai apgyventos stepės (gyventojų tankis vos 5,5 žmogaus kv. km), nepaprastos galimybės ūkio infrastruktūrai plėtoti...

REKLAMA

Kazachstanas – devinta pagal užimamą plotą valstybė pasaulyje ir pirma pagal šį rodiklį šalis, neturinti priėjimo prie jūros. Bet užtat Astana jį randa už tūkstančių kilometrų esančioje Lietuvoje, neseniai žurnalistams sakė Kazachstano ambasadorius Baltijos šalims ir Suomijai Galimžanas Koišybajevas. Lietuva, jo nuomone, tai gana aukštas tramplinas į Vakarus, į ES šalis, bet kartu Vilnius išmintingai išnaudoja ir kitą Kazachstano savybę – tranzitinę: neseniai didžiulis, apie 40 vagonų konteinerinis traukinio sąstatas „Saulė“ iš Kinijos per keturias posovietines šalis ir Klaipėdos uostą į Vakarų Europą atgabeno milžinišką kiekį kompiuterinės ir kitos organizacinės technikos. Apskritai per vienuolika 2011 m. mėnesių, pasak diplomato, prekių apyvarta tarp Kazachstano ir Lietuvos išaugo 60 proc., o jos augimui padėjo Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga, pradėjusi veikti 2010 m. sausio 1 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Klondaikas – tarp Azijos ir Europos

Tiesa, būtų nedovanotina nepastebėti ir milžiniškų Kazachstano gamtos turtų. Ši šalis, kaip sakoma, turi visą Mendelejevo lentelę ir dar daugiau. „Wikipedia“ rašo, kad Kazachstanas disponuoja didžiuliais akmens anglių ir geležies rūdos ištekliais, taip pat turi didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų.

Apžvalgininkė Agnė Kazlauskaitė „Geopolitikoje“ dar 2008 m. lapkritį rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=2860), kad šios valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo ir urano. Kalnakasyba yra pagrindinė Kazachstano ūkio šaka. Ištirti naftos ištekliai Kazachstane siekia 26 mlrd. barelių, dujų – 3 trilijonus kubinių metrų. Neseniai Kaspijos jūroje atrastas Kašagano naftos telkinys yra vienas didžiausių pasaulyje. 2008 m. duomenimis, nafta čia dar nebuvo eksploatuojama, tačiau Astana teigia esanti pasirengusi didinti naftos gavybą ir eksportą. Žinoma, susidomėjusių Kazachstano nafta netrūksta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Autorė rašė, kad nuo 1999 m. Kazachstano BVP kasmet augo apie 9,3 procento. JAV CŽV tinklalapis „The World Factbook“ (https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/kz.html) patikslina, kad 2010 m. BVP sudarė 196,4 mlrd. dolerių ir pagal šį rodiklį šalis užėmė 54 vietą pasaulyje. BVP per metus nuo 2009-ųjų, kai pasaulyje siautė ekonominė krizė, išaugo 13 mlrd. dolerių. Astana išlaiko ir stabilų, apie 10 proc. per metus pramonės augimą. CŽV tinklalapis taip pat rašo, kad 2010 m. naftos buvo išgaunama 1,61 mln. barelių per dieną. Valstybei, kurios nepavadinsi agrarine (dirbamosios žemės čia tėra 8,28 proc.), tai tikras iždo klondaikas.

REKLAMA

Kaip pažymėjo A. Kazlauskaitė, šiandien Astana – Kazachstano sostinė į šį miestą perkelta iš Alma Atos 1997 m. – spindi prabanga ir yra ta vieta, kur kuriami šiuolaikinės architektūros stebuklai. Manytina, kad Kazachstanas ateityje bus dar turtingesnis, nes prognozuojama, jog 2015 m. jis pagal naftos gavybos apimtį pavys Iraną, kuris užima penktą vietą pagal šios žaliavos eksportą ir antrą vietą OPEC pagal jos gavybą, o pagal dujų išgavimą – ketvirtą.

Nėra namų be dūmų

Gal dėl savo stabilios, gausiais gamtos ištekliais pagrįstos ekonominės padėties, gal dėl sumanios valstybinės strategijos (įtikti ir saviems, ir svetimiems), kaip pažymi apžvalgininkė, Kazachstanas sėkmingai įgyvendina sudėtingą, daugelio vektorių, pragmatinę užsienio politiką, laviruodamas tarp pasaulio galingųjų. N. Nazarbajevas buvo iniciatorius jau formaliai įkurtos Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES), kurią kai kas vadina SSRS reanimacija. Ši idėja, kurią pernai pasisavino V. Putinas, numatyta realizuoti iki 2015 metų. Būdama Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė, oficialioji Astana yra ir Amerikos sąjungininkė, pasiuntusi kariškių į Iraką ir atvėrusi savo oro erdvę JAV aviacijai per Afganistano kampaniją. Astana įtinka ir Kinijai, ir Rusijai.

REKLAMA

Bet nėra namų be dūmų. Jie Kazachstano valdžios akis ėmė graužti pernai, kai Žanaozene ir kitur kilo neramumai. Apie juos rašėme pernai gruodį „Geopolitikoje“(http://www.geopolitika.lt/?artc=5092; beje, šis straipsnis buvo apdovanotas konkurso apie Kazachstaną pagrindine premija).

Žanaozenas (iki 1992 m. Novij Uzenas) – prieš kelis dešimtmečius atsiradęs naftininkų miestas, turintis apie 96 tūkstančius gyventojų, daugelis jų atvyksta gerai užsidirbti naftos perdirbimo įmonėse ir šachtose. Miestas išsiskiria dar ir tuo, kad čia yra keletas didžiulių kalėjimų, kuriuose kalinami viso Kazachstano nusikaltėliai, o pokario metais netoli gyvenvietės buvo laikomi tremtiniai iš visos SSRS. Visą šią informaciją buvo galima sužinoti oficialiame miesto portale „Zhanauzen.kz“, tačiau dabar jis uždarytas (rašant šias eilutes, jis dar neveikė).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Režimo išbandymas

Taigi, neramumai Žanaozene prasidėjo gruodžio 15 dieną: Nepriklausomybės dienos išvakarėse kalnakasių ir naftininkų apranga apsivilkusių kelių šimtų žmonių minia įsiveržė į centrinę miesto aikštę, sudegino šventinę eglę, čia pastatytas jurtas, autobusą. Buvo padegtas ir miesto administracijos pastatas bei naftos kompanijos „Ozenmunaigaz“ būstinė. Tuo metu miesto valdžia ir kompanijos vadovai, kaip rašo portalas „Slon.ru“, šventė Nepriklausomybės šventę – kirto juoduosius ikrus, įvairius prašmatnius kazachų patiekalus, užsigėrė ypatingu kazachų konjaku...

REKLAMA

Tai papiktino protestuotojus, ypač tuos, kurie prieš metus buvo išvaryti iš didžiausios čia veikiančios įmonės. Straipsnyje priminėme, kad svarbiausios Žanaozeno įmonės – bendros Kazachstano ir Kinijos kompanijos „Ozenmunaigaz“ darbininkai ėmė reikalauti padidinti atlyginimus, tačiau jos vadovybė, užuot nusileidusi šiems reikalavimams (o tam ir ji, ir valstybė lėšų turi), toliau klimpo į korupciją, išlaidavimą, tą patvirtino ir šių metų jubiliejinių iškilmių finansavimas. 2011 m. gegužę naftininkai paskelbė streiką. Streikininkai buvo paprasčiausiai atleidžiami: apie pusantro tūkstančio žmonių atsidūrė gatvėje, o vietoj jų buvo pasamdyti kiti – darbo jėgos, ypač imigrantų, stoka Kazachstanas nesiskundžia.

REKLAMA

Prieš riaušių dalyvius buvo mestos policijos pajėgos. Mieste netilo susišaudymas, nors oficialioji valdžia tvirtina, kad policija naudojo tik ašarines dujas. Per keletą dienų susirėmimuose žuvo keliolika žmonių, keli šimtai sužeista, daug protestuotojų suimta. Paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri galiojo iki sausio 5 dienos.

Neramumai valdantiesiems nepakenkė

Incidentas, kuri Astana vadina socialiniu, kilo kaip tik artėjant neeiliniams rinkimams į šalies parlamentą (mažilisą – žemuosius parlamento rūmus) bei vietinius valdžios organus. N. Nazarbajevas viešai išbarė žentą Timūrą Kulibajevą ir pažadėjo jį atleisti iš valstybinio fondo „Samruk-Kazyna“, valdančio 78 mlrd. dolerių aktyvus, vadovo pareigų. Prezidentas pareiškė, kad žentui milijardieriui ir jo pavaldiniams tenka atsakomybė už kruvinus maištaujančių naftininkų susirėmimus su policija, per kuriuos, įvairiais pranešimais, žuvo nuo 10 iki 20 žmonių. Analitikai laikė T. Kulibajevą galimu pretendentu perimti nepakeičiamojo Kazachstano prezidento įgaliojimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

N. Nazarbajevas taip pat paragino atsistatydinti naftos perdirbimo kompanijos vadovus. Nors jis tvirtino, kad neramumus Žanaozene pakurstė „banditaujantys elementai“, tačiau ėmėsi griežtų veiksmų grąžinti atleistus naftininkus į darbą ir bausti pogromų kaltininkus.

Parlamento ir vietiniai rinkimai, kurie buvo numatyti rengti šių metų vasarą, vis dėlto nepakišo kojos prezidentinei valdančiajai partijai „Nur Otan“ („Šviečianti Tėvynė“ arba „Tėvynės šviesa“): ji gavo daugiau kaip 80 proc. balsų ir iškovojo daugumą 107 vietų parlamente (47 vietų Senato nariai čia skiriami). Į jį pateko dar dvi 7 proc. barjerą įveikusios partijos – maždaug po 8 proc. surinkusios „Ak Žol“ („Šviesus kelias“) ir Komunistų liaudies partija, o socialdemokratai patyrė didžiulį pralaimėjimą, tesurinkę 1,5 proc. rinkėjų balsų.

REKLAMA

Iš pradžių rinkimai Žanaozene po vykusių sukrėtimų buvo atšaukti, tačiau vėliau draudimas panaikintas, ir N. Nazarbajevas, sausio 16-ąją kalbėdamas Liaudies Susirinkimo 18-ojoje sesijoje, pasidžiaugė, kad apie 70 proc. šio naftininkų miesto rinkėjų savo balsus atidavė už „Nur Otan“. Nors apžvalgininkai tvirtina, kad valdančioji partija nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. įvykusių rinkimų prarado apie 8 proc. mandatų, N. Nazarbajevo pozicijos tebėra stiprios.

Smūgis prezidento savigarbai

Dar vieną smūgį patyrė šalies vadovas: kaip pranešė naujienų agentūra „Novosti-Kazachstan“, rinkimų dieną užsidegė didžiausia Vidurio Azijoje mečetė „Hazret Sultan“. Gaisras apėmė 800 kv. metrų, vienas žmogus žuvo. N. Nazarbajevui ji brangi: pirmąjį akmenį jai padėjo pats prezidentas 2009-ųjų birželį, o atidaryti norėjo šalies nepriklausomybės dvidešimtmečiui – gruodžio 16-ąją, tačiau dėl nebaigtų darbų nukėlė metams. Didžiulė architektūrinė puošmena, kaip pranešama, nebuvo tyčia padegta, gaisras kilo dėl suvirinimo darbų...

Šiaip ar taip, nei šis incidentas, nei gruodžio neramumai, nei kylantis žmonių nepasitenkinimas „švelniojo diktatoriaus“ valdymu neišmuša iš vėžių 71-erių amžinojo kazachų lyderio, parašiusio eiles valstybės himnui „Mano Kazachstanas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų