Rinkimai į Valstybės dūmą įžiebė neramumus Rusijoje. Esama daug ženklų, kad nepatenkintųjų raminimas šįkart pareikalaus daugiau valdžios pastangų, nei to pakakdavo anksčiau.
Gruodžio 10 d. Maskvoje ir visoje Rusijoje vyko daugiatūkstantiniai protesto mitingai. Svarbiausi demonstrantų reikalavimai: atšaukti gruodžio 4 d. vykusių Dūmos rinkimų rezultatus, atstatydinti Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovą, skelbti naujus parlamento rinkimus, atidėti prezidento rinkimus, kurie numatyti kitą kovą.
Liaudies ir valdžios konfrontaciją Rusijoje sustiprėjo, jos baigtis neaiški.
Pergalė ar pralaimėjimas?
Rusijos ir kitų šalių žiniasklaidoje apstu pranešimų apie pažeidimus Dūmos rinkimuose. Ypač daug medžiagos Rusijos blogosferoje.
Nepaisant falsifikacijų, rezultatai nėra palankūs „Vieningajai Rusijai“, valdžios partijai.
„Vieningoji Rusija“, neseniai iškėlusi Vladimirą Putiną kandidatu 2012 m. prezidento rinkimuose, Dūmoje turės 238 vietas iš 450 galimų. Ankstesniuose rinkimuose „Vieningoji Rusija“ buvo gavusi net 70 proc. balsų ir vis dar turi parlamente konstitucinę daugumą – 305 vietas.
Per šiuos rinkimus 92 vietas naujoje Dūmoje gavo Komunistų partija (57 vietos ankstesniuose rinkimuose), „Teisingoji Rusija“ gavo 64 vietas (38 vietos anksčiau), Vladimiro Žirinovskio vadovaujama Liberaldemokratų partija – 56 mandatus (40 vietų anksčiau).
Esu linkęs pritarti tiems apžvalgininkams, kurie šių rezultatų nelaiko V.Putino pralaimėjimu.
Kontroliuojamas pliuralizmas išplaukia iš kontroliuojamos demokratijos. Nors daugelį rusų papiktino akivaizdus rinkimų rezultatų padirbinėjimas, naujas politinių jėgų išsidėstymas Dūmoje lyg ir rodo, kad nepatenkintieji piliečiai perstumdė įtaką. Tiesa, tai primena žvėrių muzikantų pasikeitimą vietomis žinomoje pasakėčioje: kad ir kaip buvo keičiamos kėdės, žvėrys vis tiek nieko gero nepagrojo. Vargu, ar naujoji Dūma iškart sugebės reikšti valią, kuri prieštarautų V. Putinui.
Planinis rezultatas
Rinkimus į Dūmą įdomiai pakomentavo Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Vladislavas Surkovas, laikomas pagrindiniu Kremliaus viešųjų ryšių tvarkytoju. Jis pasakė: „Laikau rezultatus planiniais, dėsningais“. Pasak jo, anksčiau valdžios partijos rezultatai buvo „anomališkai dideli“.
Gaudant V. Surkovą už liežuvio, galima spėti, kad „planiniai rezultatai“ pasiekti, įgyvendinus kažkokį planą. Ir vienas iš plano punktų – valdžios partijai numatyta gerokai mažiau vietų nei anksčiau. Šį planą (jeigu iš tiesų toks buvo) verta sugretinti su kitu „planiniu rezultatu“ – vadinamąja tandemo rokiruote.
Rugsėjį buvo paskelbta, kad dabartinis Rusijos premjeras V. Putinas kels savo kandidatūrą prezidento rinkimuose kitąmet. Prezidentui Dmitrijui Medvedevui numatyta premjero vieta.
Vis dar valstybės vadovas V.Medvedevas pagal konstituciją turi didžiules galias. Kitas klausimas, kiek jis turi realios valdžios. Iki rokiruotės D.Medvedevo įtaka ir galima veikimo laisvė buvo laipsniškai varžomos.
V.Putinas kontroliavo finansų srautus, karines ir žvalgybos struktūras ir, galų gale, „Vieningąją Rusiją“. Turėdamas tokius svertus, V.Putinas galėjo jaustis saugus. Buvo menka tikimybė, kad D.Medvedevas galėtų pasinaudoti „Vieningąja Rusija“ ir jos turima konstitucine dauguma, kad iškilus valdžios krizei savo prezidentines galias paremtų dar ir Dūmos galiomis. Jau veikiau V.Putinas būtų pasirėmęs Dūma tuo atveju, jeigu D.Medvedevas būtų nutrūkęs nuo pasaito.
Beje, kodėl 2007 m. Dūmos rinkimuose valdžios partijai buvo numatyta konstitucinė dauguma, žino tiktai pats V.Putinas. Tai, kad nekels savo kandidatūros prezidento rinkimuose, V.Putinas pranešė 2007 spalio pabaigoje dar iki Dūmos rinkimų, kurie įvyko tų metų gruodį. Apie premjero pareigas V.Putinas sušneko jau po rinkimų ir nurodė sąlygą – jeigu V.Medvedevas bus išrinktas prezidentu.
Nors V.Putinas nepasinaudojo „planiniu rezultatu“ – konstitucine dauguma, kad pakeistų pagrindinį įstatymą ir galėtų dalyvauti 2008 m. prezidento rinkimuose, per visą laiką, kada V.Putinas buvo premjeras, ir D.Medvedevas buvo prezidentas, Dūmoje dominavo V.Putinui paklusni partija, galinti esant reikalui perskirstyti galias tarp valdžios šakų: prezidento, premjero ir parlamento.
Šūviai – finale
V.Putino autoritarinis režimas yra pakankamai minkštas. Represijos vykdomos pasirinktinai. Valdžia kontroliuoja „zombinimo dėžutes“ – federalinius televizijos kanalus, tačiau, pavyzdžiui, leidžia veikti radijo stočiai „Echo Moskvy“ ir jos tinklalapiui, kur pasirodo valdžios atžvilgiu itin kritiškos medžiagos.
Tokį minkštą autoritarizmą remia nemažai šalies piliečių. V.Putinas bando savaip atliepti rinkėjų nuotaikoms. Pradėdamas prezidentinę rinkimų kampaniją jis šiomis dienomis susiejo save su Visos Rusijos liaudies frontu, nors ir neatsiribojo nuo „Vieningosios Rusijos“.
Dūmos rinkimų rezultatui, kuriuos V.Surkovas pavadino „planiniais“, vis tiek būtų sukėlę protestų, tačiau blogesni nei anksčiau „Vieningosios Rusijos“ rezultatai švelnina situaciją – sunkiau reikalauti, kad rinkimai būtų paskelbti negaliojančiais.
Buvo teisūs tie, kurie spėjo, kad protestai pradžioje nebus žiauriai nuslopinti. Išties, Maskva seniai matė tokio masto demonstracijas kaip gruodžio 10 d. Protestai prieš valdžią tądien vyko be įprastų susirėmimų ir gausių areštų.
Kadangi vieta legaliam mitingui buvo pakeista, daugelis žmonių atvyko į anksčiau nurodytą Revoliucijos aikštę, tačiau policija nieko nevaikė, o nurodinėjo, kaip iš anksto nužymėtais maršrutais nueiti į leistiną vietą Bolotnaja aikštėje. Mitingo organizatoriai iš tribūnų netgi dėkojo policijai, sakydami, jog ši parėmė opoziciją.
Nereikėtų apsigauti nei dėl V.Putino tikslų, nei dėl opozicijos galimybių.
Dabartinis šalies premjeras V.Putinas turi strateginį tikslą – kitąmet būti išrinktas prezidentu. Jo taktiniai veiksmai priklausys nuo aplinkybių. Pirmasis klausimas – ar protestai liausis, ar nenurims ir peraugs į ilgalaikę konfrontaciją su valdžia kaip Tunise ir Egipte? Šių arabų šalių pavyzdžiai rodo, jog, pradėjęs daryti nuolaidų, režimas pasirašo sau mirties nuosprendį.
V.Putinas dar turi kažkiek laiko – prieš akis laisvadieniai, kurie Rusijoje prasideda apie Naujuosius metus ir užtrunka gerokai po jų. Kaip elgsis opozicija? Ar daug liaudies ją palaikys? Koks bus V.Putino atsakas?
V.Putinas pasinaudodavo vidaus grėsmėmis tam, kad sustiprintų savo valdžią. Netrukus po to, kai V.Putinas 1999 m. tapo premjeru, prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas. 2000 m. jis buvo išrinktas prezidentu.
2004 m. V.Putiną perrinkus prezidentu, tų metų rudenį įvyko teroro aktas Beslane, po kurio Rusijos regionų vadovų (gubernatorių) rinkimus prezidentas pakeitė jų skyrimu.
Jei V.Putinas eitų savo pramintais takais, iki Rusijos prezidento rinkimų turėtų įvykti kokia nors rimta vidaus krizė, kuri tiek išgąsdintų Rusijos piliečius, kad jie, nors ir murmėdami, išrinktų prezidentu V.Putiną.
Bet ar V.Putinas gali pakartoti senus metodu, kurie anksčiau atnešdavo sėkmę?
Ateities scenarijų nėra daug. V.Putinas gali:
– visiškai ignoruoti rinkėjų nepasitenkinimą ir protestus ateityje slopinti jėga;
– pripažinti, jog būta šiokių tokių pažeidimų, sutikti su balsų perskaičiavimu kai kuriose rinkimų apygardose ir atitinkamu mandatų perskirstymu, kuris iš esmės nekeis jėgų pusiausvyros naujai išrinktoje Dūmoje;
– anuliuoti rinkimų rezultatus, paskelbti naujus rinkimus ir, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė Rusijos piliečių jį palaiko, vis tiek turėti parlamentą, kuriame dominuos „Vieningoji Rusija“.
Nors mitinge Bolotnajos aikštėje skambėjo ir labai radikalūs šūkiai, susirinkusiųjų vardu iškelti ir pagarsinti reikalavimai valdžiai yra nuosaikūs: rinkimų rezultatų peržiūrėjimas ir Centrinės rinkimų komisijos vadovo Vladimiro Čiurovo atsistatydinimas.
Šiuo metu konfrontuojančios pusės bando įvertinti padėtį. Nepatenkintieji laukia valdžios veiksmų, o valdžia imasi „smegenų šturmo“ – V. Surkovas sukvietė į pasitarimą įtakingus žiniasklaidos žmones. V.Putinas telkia prezidento rinkimų štabą, kviečia į jį žinomus įvairių socialinių sluoksnių atstovus, bandydamas sudaryti visaliaudinio lyderio įspūdį.
Manevrai kol kas nepanašūs į pasirengimus kruvinam mūšiui. Ateitis parodys, ar V.Putinas neturi užslėpęs kokio nors nemalonaus siurprizo, turinčio išgąsdinti ir sutelkti liaudį.
***
Vaizdo papildai
Pasirengimai gruodžio 10 d. protestams pasižymėjo neįprastu inteligentijos sujudimu. Kreipimaisi vaizdu ir žodžiu skambėjo taip, tarsi tądien būtų sprendžiamas šalies išlikimo klausimas.
Internete vėl pasirodė seni vaizdo įrašai, kuriuose visa tai, ką V.Putinas kadaise sakė, dabar gali būti nukreipta prieš jį.
