Arūnas Brazauskas

Lietuviams kertant baltąją mišrainę ir kitus naujamečius delikatesus, JAV vyko kvapą gniaužianti drama. Amerikos įstatymų leidėjai sugebėjo atitraukti šalį nuo vadinamojo fiskalinio skardžio, virš kurio ši buvo pakibusi. Apie tą skardį JAV žiniasklaida ėmė masiškai ūžti maždaug nuo praėjusių metų vidurio, o artėjant 2013-iesiems diskusijos kartais būdavo paniškos.

Ar Barselona, visais metų laikais mėgstamas lietuvių miestas, kada nors taps nepriklausomos valstybės sostine? Nacionalinė valstybė miršta Klausimas įdomus ne tiek atsakymais, kiek intonacijomis. Galima klausti ironiškai – taip išreiškiant abejonę ir dėl Katalonijos nepriklausomybės, ir dėl nacionalinės valstybės vertės. Šiais laikais daug kas tvirtina, kad nacionalinė valstybė miršta.

Raketoms skriejant iš Gazos į Izraelį, skaičiuojama, kiek kuri pusė patyrė nuostolių, kur pataikė netaiklios teroristų raketos ir kiek jų numušė Izraelio savigynos pajėgos. Pripažinti – nepripažinti Karo dūmuose pasimiršta, kad šaudyta iš teritorijos, kuri siekia valstybingumo. Pernai vadinamoji Palestina buvo priimta į UNESCO, o Lietuva buvo viena iš 14 valstybių, balsavusių prieš.

Rinkimus organizavusi ir dėl jų nusibaigusi Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje skelbia profesijas, kurias nurodė kandidatai į Seimą. Visa darbo birža Net ir sutrumpintas sąrašas atrodo įspūdingai.

Lapkričio 8 d. Pekine prasidėjo 18-asis Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas. Taip startavo Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) vadovybės kaitos oficialioji dalis, kuri ilgokai užtruks, nors tikėtini naujieji vadovai jau seniai žinomi. JAV ir ES žiniasklaidoje dabar apstu svarstymų apie KLR valdymo ypatumus. Užsienio politika besidominčią publiką bandoma greituoju būdu supažindinti, kaip tvarkoma antroji pasaulio ekonominė galybė.

Visų šventųjų dieną ir per Vėlines atminty iškyla kažkada lankyti tolimi kapai. Šią vasarą su linksma draugija buvau nuvykęs į Seinus. Į kelionę susiruošiau paskubomis, todėl neturėjau laiko apsišviesti tų vietų istorijos klausimais. Prieš pasukant namo aplankėme kapines. Ten pamačiau puikiai sutvarkytus lietuvių karių kapus. Kiekvienas iš keturių kryžių buvo aprištas trispalve juostele.

Interneto prieigą turintys piliečiai klauso neatsiklauso Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiguodimų visuomenininkams, kuriuos ji pavasarį pasikvietė į savo kabinetą. I. Degutienė kalba taip nuoširdžiai, kad norisi tikėti beveik viskuo, ką ji sako. Juk žinojo, kad įrašoma Pati Seimo pirmininkė perspėjo pas ją atėjusius veikėjus, kad sienos turi ausis – „viskas čia pasiklausoma“. Vadinasi, pokalbio metu ji puikiai suvokė, kad kalba į mikrofoną.

Po spalio 14-osios rinkimų iš balsadėžės iškrito tik vienas aiškus rezultatas – patariamajame referendume nepritarta atominės elektrinės statybai. Gal tyčia nenorėjo? Išmanesni piliečiai veikiausiai nesulauks atsakymo į klausimą, ar valdžia tyčia taip nevykusiai vedė tautą į branduolinį rytojų, ar vis dėlto labai stengėsi, kad būtų kuo geriau, tačiau nutiko kaip visada.

Rusiškų dujų tiekimas į Europą didėja, tačiau europiečiai ieško vietos alternatyvų – tiesa, vangiai. Spalio 8 d. įvykęs dujotakio „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) antrojo vamzdžio paleidimas buvo suderintas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-mečiu. Prie atidaromos sklendės pasirodė ir Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schroderis – dabar „Gazprom“ darbuotojas. Atidarymo proga V. Putinas įrašė kreipimąsi, kad „Gazprom“ sugebės tenkinti didėjančius Europos energetinių išteklių poreikius.

Jerzy Giedroyco forumas, Druskininkuose subūręs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkus, diplomatus, žurnalistus, visuomenininkus, buvo gera proga prisiminti savo nesenus įspūdžius ir iš jų kylančias įžvalgas. Nuo gonkų žvelgė Pilsudskis Rugsėjo pabaigoje Pikeliškėse vykstanti derliaus šventė – spalvinga, linksma lenkų tapatybės demonstracija.

Lietuvos piliečiai netrukus eis prie balsadėžių kaip einama į kazino, ar arklių lenktynes. Kas jau apsisprendė, kad dar ne, kas balsuos, kas ignoruos, o rinkimų dieną tėvynė primins lošimų namus. Juk patys išsirinksite Dėmesys bus sutelktas į prizus, kuriuos anksčiau ar vėliau gaus 141 politinės loterijos dalyvis. Gaus rinkėjų valia – ne kaip nors kitaip. Politikoje pergalė priklauso ne vien nuo pretendentų tikrų ar menamų pasiekimų, bet ir nuo rinkėjų ūpo.

Į Baltarusiją dabar joks pliušinis meškiukas lengvai nepravažiuos, neprašliauš, nenuskris. O į Lietuvą neįleidžiami dabartinės Baltarusijos valdžios oponentai. Nereikia agitatorių Rugsėjo 26 d. į mūsų šalį nebuvo įleisti Mikalajus Ulasievičius ir Tatjana Novikova. Abudu turėjo dalyvauti Seime rengiamoje diskusijoje „Lietuva-Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“. Ir abudu pateko į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Per islamo pasaulį nusirito neramumai dėl musulmonus įžeidžiančio filmo. Taip atsirado dar apie 20 naujų įtampos židinių. Ir vėl rugsėjo 11-ji Rugsėjo 11-ji – vienuoliktosios 2001 m. teroro išpuolių Niujorke metinės – šįmet pasižymėjo tuo, tądien daugelio šalių musulmonai ėmė protestuoti dėl 14 min. trukmės filmo anonso. Meniniu požiūriu menkavertė juosta įžiebė riaušs nuo Maroko iki Pakistano.

Paskutinę vasaros dieną Didžiosios Britanijos komercinis teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje pateiktas didžiausias tos šalies istorijoje civilinis ieškinys – apie 5 mlrd. dolerių. Šią sumą bandęs prisiteisti bėglys iš Rusijos Borisas Berezovskis pralaimėjo kitam Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui. Ledi Elizabeth Gloster, patyrusi ekonominių bylų teisėja, paskelbė tik esmines išvadas.

Per 11-ąsias 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų metinės kilo neramumai, kurie išplito 11 šalių – tiek jų suskaičiavo JAV senatorė Dianne Feinstein. Tai Egiptas, Jemenas, Tunisas, Marokas, Sudanas, Iranas, Irakas, Izraelis, Palestina, Libija ir pati Amerika. 11 valstybių – tarpinis rezultatas. Laukiame žinių iš Pakistano, Indonezijos, Malaizijos ir kitų musulmoniškų šalių. Prasikalto nekaltas filmas Pradžia buvo Kaire, kur šių metų rugsėjo 11 d. minia šturmavo JAV ambasadą.

Paskutinę rugpjūčio dieną pasimirė Romos katalikų bažnyčios kardinolas Carlo Maria Martini.  Už kelių dienų paskutinį kvapą išleido Sun Myung Moonas, Susivienijimo bažnyčios steigėjas bei vadovas. Šie veikėjai priklausė religinėms organizacijoms, kurių dydis, įtaka ir autoritetas labai skiriasi. Vieno ir kito mirtis pagyvino kalbas apie tų organizacijų ateitį.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Už mėnesio Suomijos televizijos žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Erkko Lyytineno filmą apie Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą. Suomijos maršalą vaidina Savalas Otieno, juodaodis Kenijos aktorius. Mannerheimas kaip Che Guevara Beveik visa juosta nufilmuota Afrikoje, išskyrus kelias Žiemos karo scenas, kurioms prireikė suomiško sniego.

„Išvažiavau iš namų. Šalta, vaiski naktis, išvažinėtas rogių kelias. Darniai risnoja sotūs vietiniai arkliukai. Leidžiamės į ledu sukaustytos upės slėnį, kylame į kalną ir privažiuojame nedidelę stotį.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Lietuviai iš olimpinio Londono parvežė ne vien medalių, bet ir teismo nuosprendžių. Vienas pilietis buvo nubaustas pinigine bauda už tai, kad neva skleidė beždžioniškus garsus ir rankomis rodė nacistinius gestus. Tai palaikyta rasistiniu išpuoliu. Didžiosios Britanijos žiniasklaida išspausdino ir kito nacistiškai saliutuojančio lietuvio nuotraukas. Esą jis taip elgėsi juodaodžių olimpiados tvarkdarių akivaizdoje – taigi juos kiršino. Piliečio tapatybe susidomėjo Lietuvos teisėsauga.

Per dešimt dienų Kinijoje sukoręs kelis tūkstančius kilometrų ir tik du kartus matęs ant stalo ryžių, gali įtarti, kad visa tai, ką anksčiau žinojai apie Kiniją, nelabai atitinka tikrovę. Bet ar kelionėje pasemti tiesioginiai įspūdžiai nekuria naujų iliuzijų? Juolab, kad kelione maloniai pasirūpino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valdžia. Kulinarija ar istorija? Dalijantis įspūdžiais apie Kiniją sunku būti originaliam.

Rūtai Meilutytei iškovojus olimpinį auksą lietuviai susizgribo, kad čempionė atstovavo šaliai, kurioje nėra olimpinio plaukymo baseino, o į esančias neolimpines talpas vandens irgi ne visuomet prileidžiama. Tai paskatino manyti, kad lietuviai, jeigu tik myli vandens sportą, pasiekia stulbinamų rezultatų visai be vandens. Galbūt, su lietuvišku charakteriu galima plėtoti ir laivybą be upių, arba statyti atominę elektrinę be pinigų.

Būtų galima prašyti, kad Londono olimpiados atidarymas ar uždarymas nesutaptų su Sirijos prezidento Basharo al-Asado žūtimi ar bėgimu iš Damasko. Tik neaišku, į ką kreiptis. Damaską vertina turizmo gurmanai, nors į miestą neplūdo atvykėlių iš Lietuvos būriai. Kitais atžvilgiais Sirija nelabai domina eilinį lietuvį. Bet visiems rūpi energetinių išteklių kainos, o konfliktas Sirijoje tas kainas neišvengiamai veikia. Ypač tai pajusime, jeigu karas išplis.

Po ilgo stumdymosi Seimas vis dėlto nusprendė, jog referendumas dėl būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE) įvyks. Lietuvos viešajame gyvenime jau seniai niekam dėl nieko ne gėda. Valdančiajai koalicijai, matyt, irgi ne gėda, kad prie referendumo prieita, kaip dabar prieita. Gėdos nebuvimas reiškia ir kitą dalyką – galima nusispjauti ant veiksmo logikos. Iš tiesų ranka numota į demokratiją, nors demokratinė procedūra pabrėžtinai išlaikyta. Demokratija racionali.

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Seime priimtus sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) galima lyginti su nedarnios šeimos sprendimu projektuoti namą ir būsimas statybas patikėti pasirinktam rangovui. Taip nuspręsta po ilgų kivirčų, durų trankymo ir triukšmingų kaltinimų. Pasiryžimas projektuoti dar nereiškia, kad projektavimas bus pradėtas, nekalbant apie pačias statybas.

Konstitucija įpareigoja, Prezidentė perskaito. Kai kas kažką supranta. „Kažką“ reiškia nežinia ką. Politiniai tekstai kaip ir poezija gali būti daugiaprasmiai. Netgi beprasmiai. Sovietmečiu komunistų partijos suvažiavimai būdavo svarbūs įvykiai. Ne vienas „homo sovieticus“ įdėmiai klausydavo partijos vadų pranešimų – ne todėl, kad labai įdomu, o todėl, kad prireikdavo citatoms. Tačiau ūkio ir visuomenės raidos atžvilgiu tie kalbėjimai būdavo gana beprasmiai.

Gegužės viduryje Lietuvoje lankėsi žydų kultūros tyrimų instituto YIVO vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas. 1925 m. Vilniuje įsikūrusios, dabar Niujorke veikiančios įstaigos vadovas portalui Balsas.lt išdėstė savo nuomonę apie žydų kultūrinį palikimą, iššūkius Izraelio valstybei, lietuvių ir žydų santykius. Jidiš nesirengia numirti – Ar jidiš – mirštanti kalba? Ar esama entuziastų, kurie mokosi jidiš, kaip kad mokomasi hebrajų kalbos? – Balsas.lt paklausė J. Brento.

Gegužės 18–19 dienomis JAV prezidento rezidencijoje Kemp Deivide vykęs Didžiojo aštuoneto pasitarimas (G8) apsiėjo be naujai išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Vietoj savęs jis pasiuntė premjerą Dmitrijų Medvedevą. Rusijos diplomatija liko nesuprasta. Rusija – vis dar branduolinė valstybė, nuo kurios energetinių išteklių labai priklauso Europa. Jos prezidento veiksmai akylai sekami ir komentuojami bandant aprėpti tiek pasaulio procesus, tiek Rusijos vidaus padėtį.

  Su senu pažįstamu slepiuosi nuo karščio po lauko kavinės skėčiu. Jis ekonomistas, ne vien raštais bendraujantis su politiniu elitu, be to, ir pats buvęs valdžioje. Bet su juo sunku atvėsti – pažįstamas kaitina atmosferą svarstymais apie politikų požiūrį į ekonomiką.

Du renginiai, skirti tragiškiems Antrojo pasaulinio karo įvykiams, dėl ideologinių priežasčių neišsiteko po vienu stogu. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko žymaus istoriko iš JAV paskaita, tačiau po kelių dienų universitetas išsigando Lietuvos politiko atminimui skirtos konferencijos. Pakeitė vietą VDU Kaune ir Vilniaus universitete (VU) gegužės 15–16 dienomis paskaitas skaitė pasaulinio garso istorikas Timothy Snyderis.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais.

Lyg kortas išdėliokime skaudžiausias socialines Lietuvos problemas. Nors tai visiems žinomi dalykai, juos vardyti nepabosta. Kas kaltas ir ką daryti? Per 20 metų šalies gyventojų sumažėjo 600 tūkst., arba 17 proc. Maždaug penktadalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. 2012 metų pradžioje minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo viena mažiausių Europoje – 232 eurai (800 litų). Mažiau uždirba tik rumunai ir bulgarai.

Buvusios pasaulio galybės neišnyksta be pėdsakų – tik mokėk skaityti žemėlapį. Politikos temomis rašantis Danas Hindas kovo pabaigoje išspausdino straipsnį apie naująją Britų imperiją. Tinklalapyje Aljazeera.com jis rašė: „Jei tikėtume gerbtinais istorikais ir apžvalgininkais, Britanija atsuko nugarą imperinei savo praeičiai ir stengiasi iš visų jėgų gyventi kaip paprasta valstybė. Tačiau tikrovė sudėtingesnė.

Įsivaizduokime tokią istorinę alternatyvą. 1950 m. rudenį prasidėjo karas: SSRS kariavo su JAV ir Didžiąja Britanija. Amerika apmėtė sovietus atominėmis bombomis. Vilnius nesubombarduotas, tačiau keli branduoliniai užtaisai numesti ant sovietų kariuomenės telkinių Baltarusijoje. Lietuvos partizanai vis dar sovietų kariuomenės užnugaryje. Kiekvieną naktį amerikiečių lėktuvai numesdavo į Lietuvos miškus ginklų ir sprogmenų. Kartu iš dangaus leisdavosi instruktoriai.

Lietuvos piliečių vaizduotę audrinanti byla kažkodėl prasidėjo būtent Didįjį ketvirtadienį, kada krikščionys mini garsios istorinės bylos pradžią – bylos, kurią ženklina išdavystė, suėmimas, teismas, nuosprendis ir kiti stulbinami dalykai. Deja, lietuviškoji byla nesibaigs per kelias dienas, o ir ją užvertus, vargu ar visuomenė pripažins, kad Lietuvos teisėsauga atgimė iš naujo. Štai Ispanijoje... Beveik tomis pačiomis dienomis Ispanijoje irgi prasidėjo stulbinama byla.

Kuo tema karštesnė, tuo sunkiau įsiterpti į pokalbį. Apie Garliavos mergaitę dabar šneka visi, tačiau 99,9 proc. kalbančiųjų rūpi praeitis. Vaikai suauga greitai Vienas būdų būti išgirstam – kalbėti apie D. K. ateitį. Ne tokią ir tolimą – dešimtmetis prabėgs kaipmat. Dokumentuose ji dabar įvardijama kaip „mažametė D. K.“, tačiau po 10 metų mergaitė bus pilnametė. Gal jau ištekėjusi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti. Plechavičiukas upelyje Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.

Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo. Nauji seni pamatai 1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Tokia ir sukurta.

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys. Koks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi.

Seismografas neužmuš žmogaus, jeigu tas nenustvers apnuoginto laido plikomis rankomis. O poligrafas žudo valdininkus. Po smūgio poligrafu žmogus veikiausiai liks gyvas, bet iš posto gali išlėkti. Politikoje viskas šiek tiek kitaip nei gamtoje. Kada žemė dreba, prietaisai tą drebėjimą matuoja. O Lietuvoje matavimo prietaisas gali pats sudrebinti valstybės pamatus.

Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle facebook.com atkreipiau dėmesį į gausybę paveikslėlių su katėmis. Atrodė, kad šis mielas gyvūnas nustelbė visus kitus padarus. Kačių populiarumas manęs nė kiek nestebina. Katės, net pačios neišvaizdžiausios, daugeliui pakelia nuotaiką. O ir jas išlaikyti nėra brangu. Katė gali būti daug pigesnis malonumas nei psichoterapeuto paslaugos.

Jei sugaiščiau valandą, kad be klaidų surašyčiau faktus apie Leną Eltang (Лена Элтанг) ir jos pasiekimus, pažeisčiau skaitytojo teisę ir pareigą pačiam pasinaudoti yandex ir google. Bet apie šį dalyką pranešiu, nepaisydamas skaitytojų pasirinkimo laisvės: Šeštadienio vakarą „Vaga“ skambės aukšta literatūrine (ir net muzikine) nata.