Arūnas Brazauskas

Svarstant portalo „WikiLeaks“ paviešintus dokumentus, kuriuose minima Lietuva, gali būti primiršti kiti keisti dalykai. Jie neįdomūs programišiams, nes mūsų politikai tai pasakė viešai. Lapkričio 25 dieną Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tinklapyje pasirodė ministro Raimundo Palaičio apgailestavimas dėl buvusio VRM darbuotojo, istorijos mokslų daktaro Petro Stankero straipsnio. Straipsnis paskelbtas žurnalo „Veidas“ lapkričio 8-osios numeryje.

Ginas Dabašinskas pasikvietė mane į „Žinių radiją“ prie pietų stalo, kad atskleisčiau, kas yra kas tarp Lietuvos masonų. Girdi, papasakok apie konferenciją „Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: tradicija ir dabartis“. Pietų G. Dabašinskas nedavė – tiktai kavos. Bet geros. Žadėdamas dovanų, vis bandė mane papirkti per reklamos pertraukėles.

Pagal lietuvišką supratimą, litas turi būti „tvirtas“ – kaip prie Smetonos. Prie tokio įvaizdžio šiais laikais dera Lietuvos banko pagrindinės durys – sunkiai pasiduodančios, tačiau galų gale šiek tiek prasiveriančios. Tyčia ar netyčia, durys simbolizuoja menkas Lietuvos galimybes manipuliuoti valiutos kursu. Valiutinių karų krečiamame pasaulyje valstybės stengiasi sumažinti pinigų keitimo kursą, kad skatintų vietinės produkcijos eksportą.

Aš jums parodysiu kas! JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas Harlanas Fiske Stone'as vykstant teismui Niurnberge pareiškė, kad tai apgaulė (fraud). Anot jo, JAV vyriausiasis kaltintojas Jacksonas Niurnberge vykdo linčiavimą.

Viešajai nuomonei šurmuliuojant dėl „Stankero bylos“ kai kas teigia, kad su Petru Stankeru norima susidoroti dėl to, kad jis nušvietė žydų policijos veiklą Lietuvos getuose per Antrąjį pasaulinį karą.

Iš Vidaus reikalų ministerijos jau išėjusio Petro Stankero naujausi nemalonumai prasidėjo nuo jo straipsnio „Veide“: Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje. Žmogus, taip sakant, „apsvilo“ dėl vieno sakinio: „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln.

Leonidas Donskis parašė savo bloge: „Trečiadienis, 2010-11-24 13:57 (...) Keletas detalių maloniajam skaitytojui. Visų pirma, šiuo atveju (bet tik juo ir nieku gyvu ne kokiu nors kitu) aš nesiruošiu paklusti mūsų kalbos normintojų valiai ir rašyti žodį „Holokaustas“ iš mažosios raidės. Ne todėl, kad taip jį rašė ir teberašo šiam terminui jo dabartinę reikšmę suteikęs rašytojas Elie Wieselis ir juolab ne todėl, kad tik taip jis rašomas anglų kalba.

Lietuvos istorinė patirtis rodo, kad valdžios sumanytos nesąmonės vis dėlto būna kada nors įgyvendintos. Didelės ir mažos. Nes valdžia labai atkakli, kai užsimano krėsti kiaulystes. Kažkas pasirūpino, kad į Vyriausybės darbotvarkę patektų pasiūlymas, jog dalis studentų iš savų kišenių mokėtų privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD). Gal net pats premjeras Andrius Kubilius asmeniškai prieš kameras paaiškins, kodėl iš studentų reikia melžti PSD.

Anądien padariau pravaikštą – užuot pėdinęs į darbą nuėjau perskaityti pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: tradicija ir dabartis“, kurią surengė  Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos istorijos institutas (nuorodą į konferencijos programą galima rasti čia). Praėjus turiningam savaitgaliui braidau po terpę, kurioje egzistuoju – žiniasklaidą. Ir niūniuoju dainelę iš seno animacinio filmo apie pelkę.

Žurnalo „Glamour“ surengtuose pasaulio moterų lyderių rinkimuose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo metų moters vardą ir nuvyko į JAV atsiimti prizo. Ta proga vertėtų priminti, kad anglų kalbos žodžio „glamour“ pradinė reikšmė – užkeikimas, kuriuo kas nors apžavi aplinkinius. Glamūriškoji D. Grybauskaitė Kolumbijos universitete papasakojo apie Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis ir nurodė, kaip reikia gaivinti pasaulio ekonomiką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba, užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis tyli. Ir teisingai daro. Antai eksministras Vygaudas Ušackas komentavo. Ir kur jis dabar? Pasak „Reuters“, mūsų prezidentė kalbėjo taip: „A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija“. „Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc.

Lapkričio 2-osios JAV kongreso rinkimai įspūdingi ne rezultatais bet aplinkybėmis. Amerikos visuomenė susiskaldžiusi iki pašaknų. Ieškant palyginimų, nevengiama prisiminti JAV pilietinį karą (1861 – 1865). Į šį blogo Brazausko įrašą sudėjau nepanaudotą vaizdo medžiagą, kurios pririnkau, rašydamas apie Kongreso rinkimus. Tekstas yra veikiau temų išvardijimas, o ne straipsnis.

Laukiant kokių nors tarptautinės padėties permainų po JAV kongreso rinkimų, vertėtų pasvarstyti, ar Lietuvoje buvo suvokta, kas vyko iki šiol. Komentatoriams nesunku aptarti Kongreso rinkimus. Tereikia perrašyti ir šiek tiek patikslinti, kas jau buvo prognozuota. Spėjimai pasitvirtino – sutriuškinta Demokratų partija, kuriai priklauso ir prezidentas Barackas Obama. Tačiau ne taip baisiai, kad sulauktume radikalių permainų.

Jurijaus Sliozkino „Žydų šimtmetis“ pagaliau pasiekė Lietuvos skaitytojus. Taip – tai šedevras. Autorius – galbūt genijus. Ir tikrai žydas. Yuri Slezkine – Юрий Слёзкин – Jurijus Sliozkinas Jis yra Kalifornijos universiteto Berklyje (Berkeley) Rusijos istorijos profesorius. J. Sliozkinas gimė 1956 m. Rusijoje. Maskvos universitete įgijo vertėjo iš portugalų kalbos specialybę. Vertėjavo Mozambike, Portugalijoje. 1983 m. emigravo į JAV.

Lapkričio 2 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyks rinkimai. Bus renkami visi 435 Atstovų rūmų nariai. Piliečiai taip pat rinks 37 iš 100 senatorių, 37 iš 50 valstijų gubernatorių. Tai referendumas, kuriuo tikrinamas pasitikėjimas Demokratų partijai priklausančiu prezidentu Baracku Obama. Maždaug pusė iš 400 turtingiausių amerikiečių, įeinančių į žurnalo „Forbes“ sąrašą, vienaip ar kitaip finansuoja rinkimus.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kortežas pajudėjo Minsko kryptimi kitą tą rytą po to, kada Prancūzijos kurorte Dovilyje (Deauville) pasibaigė Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos vadovų susitikimas, kurį kai kas jau vadina istoriniu. Tvoros be naudos Dovilyje kalbėta apie Europą be sienų ir naują žemyno saugumo architektūrą. Minske bent jau apie sienas Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai kalbėjo panašiai.

Stiprėjant ašiai Maskva-Berlynas, į erdvę tarp Rusijos ir Vokietijos JAV kals tradicinį pleištą – Lenkiją. Toje erdvėje jau reiškiasi Kinija su savo kapitalu. Atramos Pekine ieškančiam Minskui reikia priėjimo prie jūros. Šalia – Lietuva, buvusi JAV „įkaitė“. Tiesa, Lietuva kol kas išsilaisvino tiktai valstybės galvos galvoje. Tačiau tai netrukdo braižyti geopolitines schemas. LDK arba Litbelas gali tapti Naujojo šilko kelio stotimi.

Ekonomikos konsultantas Egidijus Kabašinskas perspėja, kad nepriklausomos energetinės sistemos nekurianti Lietuva gyvena iliuzijomis ir tikisi pasipelnyti iš prekybos elektra. Lietuva be žiedo – Ką reikia daryti, kad ta nepriklausoma sistema atsirastų? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Kabašinsko. – Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti – vienas nepriklausomos energetinės sistemos bruožų – jos tinklų sujungiamas į žiedą.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.

„Sumokėjau už butą. Pradės šildyti, vėl reikės skolintis. Vyras dabar be darbo“, – tyliai pasakojo eilutėje prie kasos stovinti moteris, kol kasininkė dėliojo pieno pakelius. Jie maždaug 25 procentais brangesni nei prieš metus. Kam priskirsime kaltę? Ministrai, parlamentarai, aukšti valdininkai tiesiogiai ar užuominomis kaltina pieno perdirbėjus ir stambiuosius prekybos tinklus.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Atrodo, bene sėkmingiausią lietuviškos Rytų politikos žingsnį žengė mūsų ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus. Žemės ūkio parodoje spalio 1 d. jis pakišo Rusijos premjerui Vladimirui Putinui lietuviškos duonos kepalą. To pakako, kad Lietuvos vardas būtų pagarsintas per visus Rusijos TV kanalus. V. Putinas su dovanomis nuvyko į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo rezidenciją, kur jiedu kramsnojo lietuvišką duoną, užgerdami rusišku pienu. Rusijos politika yra nuolatinis spektaklis.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos. – Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“. – Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida.

„Liepą ir rugpjūtį Rusijos žiniasklaida rimtai aptarinėjo JAV ekonomikos ir dolerio visiško žlugimo scenarijus. Nors panašūs gandai naudingi valiutos spekuliuotojams, jų šaltinis buvo solidus – gerbtini Rusijos ekonomistai, kurie kartu su valdžios atstovais svarstė, kaip Rusija galėtų pavilioti iš žlungančios Amerikos bėgantį kapitalą. Birželį Rusijos dūmos ekonomikos komitetas surengė diskusiją dėl priemonių, kurios užtikrintų Rusijos ūkio raidą pasaulio finansų sistemai toliau krinkant.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.

„Grybauskaitė kalta tuo, kad priverčia mus galvoti daugiau negu esame įpratę“, – parašė Marytė K., komentavusi vieną portale balsas.lt paskelbtų straipsnių. Atsakymas iš pašalės Marytę K. dar patikslinčiau – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė priverčia susimąstyti apie dalykus, kurių eilinis Lietuvos pilietis nėra nė sapnavęs. Pavyzdžiui, apie Rusijos branduolinį smūgį Kauno, bet dar ne Algirdo Mykolo Brazausko vardu pavadintai hidroelektrinei. Dėstau iš eilės.

Visi transliuotojai bando pateikti rudens sezono siurprizų. Nuo jų neatsilieka prezidentūra. Tikrovės šou „Daukanto aikštė“ rudeninis akcentas – prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu TV3 televizijai. Nežinau, koks buvo pradinis sumanymas. Rezultatas, švelniai kalbant, labai vidutiniškas. Meilei logikos nereikia Prezidentės atsakymuose įžvelgčiau žanro krizę.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, jog vyriausybės nuostatos tautos atžvilgiu yra neparemtos ekonominiais dėsniais. Kas? Kam? Už ką? – Neseniai premjeras vėl pakartojo, kad Lietuvoje labai populiarios išlaikytinių nuotaikos. Kas ką Lietuvoje išlaiko? Kas kam skolingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Maldeikienės. – Tai vienas fundamentaliausių klausimų Lietuvoje. Vadinamasis normalus lietuvis yra įsitikinęs, kad biudžetininkai Lietuvoje yra išlaikytiniai.

Tęsiu svarstymus apie T. Venclovos straipsnį „Aš dūstu“. Mano tekstų pavadinimuose debesys minimi todėl, kad T. Venclova argumentų semiasi iš Sokrato ir Strepsiado konflikto, pavaizduoto Aristofano komedijoje „Debesys“. Didžiai mano nuostabai pirmoji mano svarstymų dalis internete buvo atversta virš 13 tūkst. kartų. Tai absoliutus blogo Brazausko rekordas. Pasirodo, kad Tomas Venclova – vis dar neblogi pelėkautai: prekės ženklas „Tomas Venclova“ skatina skaitytojus spaudyti pelę.

Tomo Venclovos tekstas „Aš dūstu“, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė atsakomųjų tekstų bangą. Autorius – autoritetingas asmuo, tad ir atsako jam ne vien lengvasvoriai. Tinkle aptikau Andriaus Bielskio, Romo Gudaičio, Aurimo Guogos, Vladimiro Laučiaus, Alvydo Medalinsko, Algirdo Patacko, Donato Petrošiaus, Nidos Vasiliauskaitės, Egidijaus Vareikio svarstymus. Man knieti aptarti kiek galima daugiau T. Venclovos paliestų temų.

Pasaulio žiniasklaida dūzgia dėl, matyt, didžiausio istorijoje slaptųjų duomenų nutekinimo. Tinklapis wikileaks.com paskelbė apie 90 tūkst. įvairios apimties dokumentų, susijusių su karu Afganistane. Karu, kuriame dalyvauja ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Kiekvienam savo Lietuvoje irgi apstu nutekinimų. Bet mūsų mastai menkučiai. Dažniausiai visi sužino, kas, kam ir ką pasakė.

Liepos 17-ji. Nuo Alnastabio (t.y. Olsztyno) iki Žalgirio (t.y. Grunwaldo) važiavome keturias valandas vidutiniškai įveikdami  po 10 km per valandą. Grįžtant nuo arklinės artilerijos tempų perėjome prie šliužų greičio – 500 m per penkias valandas. Vis tiek geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų klausyti. „Balsas.lt“ rašo: Po Žalgirio mūšio inscenizacijos įsivyravo chaosas. Na, koks ten chaosas. Važiavom ir išvažiavom.

Valstybinės ir istorinės šventės rodo tautos charakterį. Ar tik nebus taip, kad vidutinio lietuvio politinį mentalitetą galima nusakyti pagal populiarios knygos – Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijos“ – turinį? Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių galybę ten prirašyta daug, apie Lietuvą ištikusias nelaimes – irgi nemažai, o apie demokratinės respublikos laikotarpį nuo 1920-ųjų Steigiamojo Seimo iki 1926-ųjų perversmo – ne kažin kiek.

http://www.balsas.lt/naujiena/432907 D. Grybauskaitė spaudos konferencijos metu vengė komentuoti savo santykį su Кatalikų bažnyčia ir klausiama neatskleidė, ar yra giliai tikinti. „Klausiate apie asmeninį santykį, tai asmeniškai ir pasiliksiu sau, - atkirto D. Grybauskaitė, - Ar giliai tikinti, ar mažiau giliai, ar kiek procentų, tai irgi mano asmeninis reikalas“. *** Prezidentės reikėjo paklausti, kuriai parapijai priklauso, kaip dažnai dalyvauja Šv.

Apsikeitimas šnipais tarp JAV ir Rusijos bent jau man atrodo keistai. Amerikiečiai susėmė ir atidavė rusams kažkokias žvalgybines šiukšles. Seksbombai Annai Chapman šis nuotykis – tiktai asmeninė reklama. O rusai grąžino žmones, kurie galbūt davė JAV rimtos žvalgybinės naudos. Anna Chapman Irgi ji Netgi kyla įtarimas, kad tai iš anksto surežisuotas JAV ir Rusijos spektaklis.

Kubilą su vinimi akylai stebi Vincas Kudirka.   Manau, kad tas vinis prieš kubilo varpymą reikėjo parduoti kalikams – pvz., po 20 ct už vinį. Nors kalikai mieliau būtų gavę už darbą tiek ir dar daugiau. Vis dėlto, pardavinėjant vinis, už gautus pinigus būtų galima pirkti naujų vinių ir kubilų, arba užsiimti labdara – pvz., pavaišinti sriuba kelis benamius. Mintis apie prekybą vinimis man kilo prisiminus vieną istorinį faktą.

Atrodo, kad ginčai dėl Katalikų bažnyčios požiūrio į velionį prezidentą Algirdą Brazauską tik pradeda įsisiūbuoti. Nemažai žmonių protestuoja prieš Bažnyčios sprendimą neįleisti karsto su velionio kūnu į Vilniaus arkikatedrą baziliką. Kaip vadinami krikščionys, protestuojantys prieš Romos vyskupo, vadinamo popiežiumi, valdžią ir jam atstovaujančius vietinius hierarchus? Taip, jie vadinami protestantais.

Vienas vokiečių kompozitorius XIX a. parašė simfoniją su gedulinga dalimi. Ta graži muzika netapo populiari kaip kitų muzikos genijų melodijos, kurias orkestrai groja per laidotuves. Minėtas kūrinys nelabai tinka liūdnoms progoms, nes jame esama savaip linksmų, smuklės dainas primenančių intarpų. Kadangi gedulingąją simfonijos dalį autorius sukūrė pagal kažkokį paveikslą, kuriame pavaizduoti žvėrys, laidojantys medžiotoją, manau, kad tokį siužetą verta aptarti.

  François Mitterrand (1916-1996) Oficialus atsisveikinimas su Prancūzijos prezidentu Fransua Miteranu 1996 m. vyko Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Iš viso pasaulio ten sugužėjo 1300 svečių, tarp jų ir Fidelis Castro. Per mišias už Miteraną Šv. Komunija dalijama lauke Tačiau prezidento kūno katedroje nebuvo.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigia, kad Vokietijos biudžeto politika kelia pavojų Europos valiutos sąjungai, praneša Vokietijos savaitraštis Die Zeit. Patikslinsiu, ką Sorosas turi omeny. Angela Merkel paskelbė, jog per artimiausius keturis metus Vokietija nurėš 80 milijardų eurų biudžeto išlaidų. Pavyzdžiui, Vokietijos armija, Bundeswehr'as, gali būti sumažinta 40 proc. - nuo 250 tūkst. iki 150 tūkst. karių.

1941 m. birželio 22 d.nacistinė Vokietija užpuolė stalininę SSRS. Iki metų pabaigos keli milijonai raudonarmiečių pasidavė vokiečiams į nelaisvę. Wehrmachto uniformą vilkintys kariai trypia rusišką „pliaską“. Ištrauka iš vaidybinio filmo „Vent d'est“ („Rytų vėjas“). Tai akimirka, kada 1945 m. gegužę į Lichtenšteiną pasitraukę Rusijos nacionalinės armijos kovotojai sužino, jog šalis neišduos jų SSRS.

Pusę mašinraščio puslapio (800 spaudos ženklų) – tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė Lietuvos tarptautinei padėčiai ir užsienio politikai birželio 8-osios metiniame pranešime. Tai prilygsta ketvirtadaliui mano teksto, kurį dabar skaitote. Arba 4,5 proc. prezidentės metinio pranešimo apimties. Maždaug viena minutė iš dvidešimt penkių, kurias prezidentė praleido Seimo tribūnoje.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Baltijos valstybes. Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija dabar yra ekonominė ir karinė nykštukė lyginant su stalinine valstybe, kuri sugebėjo įveikti Vokietiją, sutelkusią visos Europos išteklius. Žinoma, Rusija turi ne kelias apykreives raketas. JAV to per daug neginčijant Rusija teigia, kad jos ir Amerikos branduolinio ginklo potencialai lygūs. Rusija be didelio vargo galėtų ir vėl okupuoti Baltijos šalis.

Arklio jėgų per daug, svorio centras per aukštai......

Filmas nesibaigia. JAV iškilo monumentas J. Stalinui. Gera proga - 66 metai nuo 6/6 (anglosaksų išsilaipinimas Normandijoje 1944 06 06 - tai ir yra D-Day). Išties, galima klausti: U.S. Honors Stalin on Hallowed Ground, Will Saddam Hussein Be Next? ("JAV pagerbia Staliną šventoje žemėje, ar Sadamas Huseinas bus kitas?") Bet ne apie tai kalba.

Premjeras Andrius Kubilius turi šansų įsitvirtinti kaip lietuvių tautos pranašas. Lyg ir bandydamas linksminti į Vilnių atvykusius Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovus, A. Kubilius pareiškė tikįs, kad iki 2014 m. Lietuvoje bus įvestas euras, lietuviai taps Europos krepšinio ir Eurovizijos čempionais. Ausį rėža tai, kad trys premjero išvardyti laimės žiburiai nelygiaverčiai. Dėl pralaimėjimo krepšinio aikštėje ar dėl nesėkmės prie Eurovizijos mikrofono valstybė nesugrius.

Iš Lietuvos užsienio politikos teliko įtartinai atrodanti krūvelė. Uostyti nesinori. Nors ir vienspalvis, tai yra kolektyvinis  kūrinys. Prisidirbo prezidentūra ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Krūvelėje įstrigęs ir toks „spiriukas“: Kremlių remiantis jaunimo judėjimas "Naši" ragina pradėti Lietuvos gamintojų prekių boikoto kampaniją, praneša Rusijos žiniasklaida.

Euras daugelio lietuvių sąmonėje vis dar yra tarsi stabas. Jis turi daryti stebuklus. Pavyzdžiui, apsaugoti turtą. Kai kurie piliečiai kaupia eurus, nes prisibijo lito devalvavimo. Valstybės mastu finansų stabilumo siekta nelabai pasitikint savomis institucijomis. „Filosofija“ buvo tokia – nežinia, ką tas mūsų centrinis bankas gali pridirbti, todėl atsisakykime savarankiškos monetarinės politikos ir prie ko nors prisišliekime.

Skaitau tinklalapį http://vz.lt "Balsas.lt savaitė" viršelis perduotas tyrimui, Vilniaus meras tarsis su teisininkais "Viršelį vertiname labai prastai. Tai yra baisu. Perduodame jį ekspertams įvertinti", – teigia Zita Zamžickienė, Žurnalistų etikos inspektorė. skaityti... Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ekspertų grupė prie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įvertins, ar viršelis nepažeidžia minėto įstatymo.