Arūnas Brazauskas

Praėjusį savaitgalį nuvažiavau iš Vilniaus į Jašiūnus ir atgal. Jaučiausi pakiliai, kadangi Vilniaus rajonui dabar vadovauja Jėzus Kristus. Tačiau pakeliui jokių stebuklų neįvyko. Jėzaus Kristaus intronizaciją Vilniaus rajone jau aptarė keli autoriai: Vilniaus rajoną nuo šiol valdys Kristus Karalius Intronizacija Vilniaus rajono taryboje.

Prieš kelias dienas atsitiktinai sutikau seną pažįstamą. Jis – monarchistas, internete sukūręs erdvę būsimam karaliui. Lietuvos Karalystė Lietuvos Karalius Informacija ruošiama... Lietuvos Karalystės Rūmai Informacija ruošiama... Rojalistinis judėjimas Informacija ruošiama... Kažkada esu apsilankęs keliose monarchistų sueigose. Tarp galimų kandidatų minėti Habsburgai ir Urachai.

Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu.  Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.

Įdomų ženklą mums pasiuntė Valdas Adamkus. Dabar jau vieša paslaptis, už ką jis balsavo per prezidento rinkimus. Man sunku patikėti, kad prezidentas padėjo kryželį ne toje vietoje, kur norėjo. Gal jis ir neplanavo to parodyti televizijai, tačiau žinia tautai buvo pasiųsta. V. Adamkus savo įpėdiniu norėtų matyti Algirdą Butkevičių, nors piliečiai veikiausiai manė, kad tylomis jis remia Dalią Grybauskaitę.

Nieko nuostabaus, kad ranka kyla prie kai kurių politikų pavardžių parašyti pinigų sumas. Antai skaičius mėgstantis ir gerai juos išmanantis finansų ministras Algirdas Šemeta uždirbo ne tik parlamentinę interpeliaciją, bet ir piniginį įvertinimą. Seimo socialdemokratai suskaičiavo, kad A. Šemetos padaryta žala valstybei ir ūkiui siekia penkis milijardus litų. Finansų ministras prie savo nuopelnų, aišku, rašo pliusą.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius per Moldovos televiziją agitavo už vieną iš politinių partijų, dalyvavusių tos šalies parlamento rinkimuose. Įrašas Moldovoje buvo parodytas, berods, balandžio pradžioje. Pats A. Kubilius ir jo bendrapartiečiai iš Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų partijos nemano, kad tai buvo tarptautinis akibrokštas. Opozicijos atstovai galvoja priešingai. Argumentai ramstomi pavyzdžiais.

Euras „greituoju būdu“ Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė Rytų Europos šalims įsivesti eurą netampant euro zonos narėmis. Tiesa, oficialių TVF pareiškimų nebuvo, apie pasiūlymą visuomenė sužinojo iš dienraščio „The Financial Times“, kuris nutekino įslaptintą TVF medžiagą. Lietuvos valdžia į laikraščio žinią reagavo aukščiausiu lygiu.

Ir Londone dužo langai. Riaušininkams nepatiko stipriausių pasaulio ekonomikų dvidešimtuko, vadinamojo G20, viršūnių susitikimas. Pranešimai apie neramumus pasirodė balandžio 1 d., tad kilo abejonė, ar tikrai antiglobalistai tokie aršūs. Gal žiniasklaida tokią dieną tradiciškai melavo? Bet žinios pasitvirtino. Ne iškulti langai yra svarbiausioji antikrizinio viršūnių susitikimo naujiena. Iš baigiamojo pareiškimo liejasi optimizmas, gražūs pažadai ir šviesaus rytojaus nuojautos.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vyko tarptautinis kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei“. Organizatoriai renginį susiejo su Liublino unijos 440-osiomis ir komunizmo žlugimo 20-osiomis metinėmis. Į Lietuvą buvo sukviestos įspūdingos Lenkijos intelektualų pajėgos. Džiugu, kad Europos kultūros sostinės naštos prislėgtame Vilniuje šis kongresas sulaukė ne tik iškilių dalyvių, bet ir nemažai klausytojų.

Pavergėjai, kur jūs? Kovo 11-oji – laisvės diena. 1990 metais atkūrėme nepriklausomybę ir pradžioje bent juridiškai išsivadavome nuo mus pavergusios valstybės, kuri netrukus suiro. O nuo ko reikėtų išsilaisvinti šiandien? Klausimas subliūkšta, kadangi sunku nurodyti vieną blogį, vieną priešišką jėgą. Ar valstybę reikėtų išvaduoti nuo itin nepopuliarios dabartinės Vyriausybės? Tai liaudies išrinkto Seimo reikalas.

Kadaise šyptelėjau išgirdęs, kai vienas iškilus Lietuvos žmogaus teisių gynėjas tvirtino, kad Lietuvoje veikia tik pusė Konstitucijos. Dabar panašios kalbos nebejuokina. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dalis Seimo priimtų teisės aktų, kuriais buvo įteisintas LEO LT, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Tie, kurie šiuo klausimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, eikvojo laiką ir popierių ne tam, kad šis santvarkos ramstis būtų paprastas juridinis konsultantas.

Sunkmetis įvairiai veikia skirtingas kūno dalis. Tapti vegetaru arba pradėti badmiriauti šįmet lengviau nei pernai. Sakytume – naujos galimybės skrandžiui. Bet ir smegenys turėtų kažką pajusti. Pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į pasikeitusią žiniasklaidos kokybę. Kai kas šiuo klausimu išreiškė viešą susirūpinimą.

Reinas Raudas, Talino universiteto rektorius, kalba apie politinį korektiškumą, lygina Lietuvos ir Estijos spaudą. -    Europos Sąjungos vidinė santarvė remiasi tam tikrais nerašytais susitarimais arba konsensusu. Kai kas tai vadina „politiniu korektiškumu“. Šie susitarimai leidžia išstumti iš politikos tam tikrus asmenis. Pavyzdžiui, austrą Jörgą Haiderį, dešiniųjų pažiūrų politiką, dabar jau velionį, dėl kurio vienu metu tarptautiškai buvo boikotuojama pati Austrija.

Vienintelė prigimtinė šviesuomenė – tai blondinės. Galvą gaubiantį spindesį visi kiti šviesuoliai užsidirba sunkiu minties darbu. Jų proto galia atsiskleidžia, kai nutinka kas nors nekasdieniška. Tarkime, kai „Respublika“ atspausdina Vito Tomkaus straipsnį „Lietuviais esame mes gimę“. Nuo 2009 02 02 šį tekstą su visomis iliustracijomis galima rasti „Balsas.lt“ tinklalapyje. Propaganda yra nemirtinga Nuomones dėl minėtų publikacijų pareiškė keli gerai žinomi, tikrai nekvaili žmonės.

Vilniaus knygų mugė. Sakau, kad Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas prieš tūkstantį metų, kada tuometinė žiniasklaida pranešė apie Šv. Brunono žmogžudystę. Reinas Raudas, Talino universiteto rektorius, atsako, kad lietuvių požiūris į Lietuvos vardo tūkstantmetį jam primena vieno Čechovo apsakymo veikėjo džiugesį: „Patekau į spaudą!“. Anas pateko po brička, ir tai aprašė laikraščiai. *** Šv. Brunono žmogžudystė simboliškai reiškia, kad lietuviai spyriojasi, kada juos bandoma civilizuoti.

Pranešimuose apie Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos skatinimo plano (ESP) projektą sušmėžavo 100 mln. litų suma. Nustebino ne jos dydis – ar maža pranešimuose įspūdingų skaičių, – o paskirtis. Kažkas brūkštelėjo, kad tiek reikėtų skirti  Lietuvos vardui garsinti. Nemeluosiu, kad įsižnybau ar puoliau trinti akis. Tačiau nustebau gana smarkiai. Neaišku, ar tas skaičius dar kada nors pasirodys. Juk kalbėta apie kalbėjimą, kas galėtų būti. Stebina ne suma.

Premjeras Andrius Kubilius jau buvo tapęs kalbėtoju, kuriam geriau neprasižioti. Atrodė, vos tiktai prabils – kur nors ims dužti stiklai. O viešųjų ryšių žyniai vienu balsu reikalavo, kad valdžios vyrai ir moterys kalbėtų, nes prieš tai buvo nusišnekėta. Susiklostė keista padėtis – reikia dainuoti vandens prisemta burna. Charizma Svarbu ne žodis, o lūpos, kurios ištaria. Lietuviai, kaip žinoma, gerbia autoritetą.