Arūnas Brazauskas

Atsirado proga pratęsti svarstymus apie kates ir kitus keistus padarus. Kačių dievo valia katės yra ekstrasensės tiktai tol, kol tarp ūsų vyniojasi devynios gyvybės. Bet kai ateina laikas, jos išleidžia dvasią ir virsta dvėseliena – kaip visi tvariniai. *** Nuo šiol į Prezidentūrą kvies pirmasis čia atsidūręs šiuolaikinio meno kūrinys – dailininko Šarūno Saukos Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas paveikslas.

Užuomina apie kates ir ekstrasensus sulaukė paraginimų – rašyk! Rašau. Labai trumpas pasakojimas. Kažkada perskaičiau, kad vienas Seimo narys nusivežė katiną į sodybą prie Kauno. Katinas tenai pradingo. Seimo narys išvažiavo namo. Po kiek laiko į namus parsirado ir katinas. Jis pėsčias (!) iš pakaunės parėjo į Vilnių. Katino žygiais dažniausiai niekas nesistebi, užtat klausytojus apima noras plepėti apie gyvūnus.

Šįmet šalis rengėsi visus metus švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Šventė buvo, bet galbūt ne tokia, kokios visi laukė. Skani lietuviška žmogiena Man keistieji 2009-ieji panašūs į miuziklą „Svynis Todas: demonas kirpėjas“. Viena vertus, linksma, bet ir kraują imituojantys dažai liejasi upeliais. Demonai kirpėjai, nueinančiais metais skutę ir kirpę Lietuvą, nėra anonimai. Per vieną naktį pakeitę mokesčius, jie apkarpė ir daugelio dirbančių žmonių pajamas.

Norėjau sudėlioti kalėdinį įrašą apie ekstrasensus ir stebukladares kates – mat CŽV sandėliukų paieškos Lietuvoje visiškai pabodo – bet broliškoji žiniasklaida pažėrė kitų dingsčių. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio privati erdvė buvo pralaužta kaip koks Da Vinci kodas.

Pažersiu padrikų svarstymų apie šuldu buldu, kuris vyksta Lietuvos valdžios viršutiniame aukšte. Pradžiai toks palyginimas. 2004 m. rugsėjo 1-ją islamistai padarė kruviną išpuolį Šiaurės Osetijos mieste Beslane. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ta proga panaikino gubernatorių rinkimus. Nuo tada jie tapo Kremliaus skiriami su „gubernijų“ dūmelių (seimelių) pritarimu.

Seimo nariai, tiriantys slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje mįslę, netrukus paskelbs savo išvadas. Aiškių atsakymų sąrašas trumpas: buvo arba nebuvo. Tiesą žino Dievas ir dar pulkelis žmonių. Gal ir Barackas Obama šį tą nutuokia. Aiškių atsakymų paskelbimas turės labai aiškių pasekmių. Tarkime, komisija pripažįsta, kad kalėjimas Lietuvoje buvo. Tada reikalo imtųsi prokurorai, ir kažkas Lietuvoje turėtų sėsti už grotų.

Apie Gyčio Lukšo filmą „Duburys“ vis knietėjo parašyti, tačiau nebuvo rimtos progos. Dabar proga atsirado: G. Lukšo filmas vėl apdovanotas. „... filmas „Duburys“ pelnė geriausio filmo prizą Taline pasibaigusiame 13-ajame tarptautiniame kino festivalyje „Black Nights“. Viktoro Radzevičiaus darbas taip pat pripažintas geriausiu operatoriaus darbu konkursinėje programoje, kurioje varžėsi trijų Baltijos šalių vaidybiniai filmai.

Jeigu kas pamiršo, primenu, kad Europoje prasidėjo nauja era. Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojo Lisabonos sutartis. Mano požiūriu, naujosios eros ženklas yra ne ta sutartis, kurią mūsų Seimas pernai ratifikavo be didelių svarstymų, bet kitas nesenas įvykis – referendumu išsakyta šveicarų valia neleisti šalyje statyti minaretų. Nors Šveicarija nepriklauso ES, toje Alpių valstybėje buvo tikrinami šiuolaikinės europietiškos civilizacijos pamatai – tarp jų ir tikėjimo laisvė.

Tęsdamas svarstymus apie išimtis, be didelės meilės tėvynei spėju, kad Lietuvos politinis elitas „suvirškins“ bet kokią nesąmonę, kuri bus primesta iš Briuselio. Jei ES parlamentas kada nors nuspręs, kad šalių narių sostinėse turi būti bent po vieną mečetę su minaretais – nes toks „eurostandartas“ – ją Vilniuje kaip mat pastatys. Gal net Lukiškių aikštėje.

Kartą su kolega Tomu Čyvu svarstėme, kodėl beveik bet kokia su žydais susijusi žinia ar straipsnis pritraukia daug skaitytojų ir sukelia komentarų laviną. Štai “Blogo Brazausko” skaitytojų statistika: Rugpjūtis   4100     Rugsėjis   7276     Spalis   5293 Mano skaitliukai rodo, kad rugsėjo paūmėjimas susijęs su šio blogo įrašu "Leonido Donskio kipšai nėra smulkūs" Tokiomis aplinkybėmis būtų kvaila neeksploatuoti temos.

Neakivaizdžiai pratęsiu diskusiją balsas.lt studijoje, kur Vitalijus Karakorskis, Tomas Čyvas ir aš svarstėme apie stalinizmą. Vertinant stalinizmą nederėtų pamiršti, kad pati visuomenė, kurią laikė sukausčiusi totalitarinė santvarka, nebuvo „normali“ (kabutės reikalingos todėl, kad norma priklauso nuo mūsų pažiūrų – dabar „normaliu“ laikomas „civilizuotas“ europietiškas sociumas).   Tinkladraugis schriftsteller parašė straipsnį apie stalinizmo socialinę psichologiją.

Tai šioks toks papildas prie mano teksto apie Izraelio prezidento požiūrį į Staliną. „...per pirmąjį karo pusmetį vokiečiams pasidavė arti keturių milijonų raudonarmiečių“. Išties, kiek raudonarmiečių pateko į nelaisvę? Duomenų apstu. Štai vienas vertinimas: Per 4 karo mėnesius vokiečiams pasidavė 2 milijonai 285 tūkstančiai 898 kariai ir karininkai. Kitas vertinimas: Iki 1941 m. pabaigos pasidavė maždaug 3,8 milijono. (Šaltiniai kalba apie skirtingus laikotarpius.

Vienuolika Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančių parlamentarų neseniai pareiškė: „Mums, Seimo nariams, nerimą sukėlė Izraelio prezidento mintis, kad Stalino brutalumas buvo reikalingas.“ Teisėjas svarsto Išties, interviu Shimonas Peresas, Izraelio vadovas, sakė: „Tiek Stalinas, tiek Hitleris kaip diktatoriai panašūs, tačiau jų ideologijos skirtingos. Nederėtų pamiršti dalykų, kurie buvo tik Vokietijoje.

Nuėjau apsipjaustyti nervų į Larso von Triero „Antikristą“. Filmo baisumai yra žiūrovų išpūsti. Aišku, ne medikui gal ir nemalonu stebėti, kaip karpomas itin švelnus kūno audinys. Kita vertus, tokie „karpiniai“ – kasdienis dokumentinis faktas. Tai dažnai atsitinka gyvenime – ne vien pažeistos psichikos menininko vaizduotėje.

Tokį žmogų nušovė… Milijonieriai Pugačiova, Baskovas, Galkinas prie milijonieriaus karsto…Apie Kalmanovičiaus mirtį nemažai rašė mano kolegos. Dabar nekiščiau savo trigrašio, jeigu apie žmogžudystę nebūtų prabilęs Dmitrijus Galkovskis. (Jis pats man yra diagnozavęs negatyviąją galkovskomaniją – mat jo tinklaraštyje esu pridėjęs įvairaus švankumo komentarų.) Galkovskis ir Galkovskis Daug nuo savęs nepridėdamas, pareklamuosiu Galkovskio tekstuką apie Kalmanovičių.

Kolega Tomas Čyvas parašė du rašinėlius, kuriuose kedenama prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politika: "Dalia Grybauskaitė antirusišką šalies retoriką keičia antiamerikietiška?" "Prezidentės užsienio politika – „geležinės mergaitės“ spektaklis be scenarijaus?" Greta jų dar paminėčiau savo tekstą: „Žurnalistės Dalios Grybauskaitės juodraščiai“. T. Čyvo rašiniuose minimas dabar jau primygtinis prezidentės reikalavimas NATO: tebūnie parengtas Baltijos šalių gynybos planas.

Pabandysiu išplėtoti temas, apie kurias kalbėjau LRT radijo komentare spalio 23 d. (jis atspausdintas ir „Balsas.lt savaitė“ Nr. 36). Man rūpi, kaip veikia Lietuvos valdžios mechanizmas, kada valstybę ištinka viešųjų ryšių krizė – tokia, kaip žiniasklaidos skleidžiami įtarimai, jog Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos būta slapto CŽV kalėjimo.

Kalbos apie slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje iki 2005 metų, kaip uodega stipriai suvizgino mūsų valstybę. Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius kalba taip, tarsi šiuo klausimu semtųsi žinių vien iš žiniasklaidos. Gana įdomus būdas apsimesti, kad žinai tik kiek eilinis pilietis.

Dalia Grybauskaitė: "Prisiėmiau didesnę atsakomybę, negu numato Konstitucija. To iš mūsų tikisi Lietuvos piliečiai. Tai darysiu ir ateityje". Kokių sankcijų turėtų sulaukti pareigūnas, kuris viršijo Konstitucijos nustatytus įgaliojimus? *** RSS...

Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad susiduriant su globalizacijos iššūkiais labiausiai reikia saugoti ne pačią kalbą, o ja šnekančius žmones. Pasak kalbininkės, daugelis lietuvių klaidingai mano, jog troleibusus „vielabraukiais“ vadinti verčia kalbininkai. Anot J. Zabarskaitės, terminiją formuoja savo sričių specialistai, o kalbininkai esą gali tik patarti.

Šiomis dienomis (ar tiktai ne šiandien) sueina 100 dienų nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos. Kadangi daug kas dalijasi įspūdžiais, įsprausiu ir aš vieną prisiminimą. Pamenu, balandžio 16 d. kandidatė į prezidentes buvo įviliota į „Balsas.lt“ redakciją ir tenai iškvosta. Po interviu išlydėjau gerb. svečius prie neparadinio išėjimo iš redakcijos – požeminio garažo vartų, užtvertų neteiktinu žodžiu šlagbaumas. Gaudėme tyro oro gurkšnius, juokavome.

rastamolika rašo maždaug taip: Ir atėjo 2012-jų gruodis... Ir pasirodė danguje asteroidas. Ir ėmė jis kristi Žemėn. Ir kilo Žemėje panika: girdi, artėja Pasaulio Pabaiga pagal majų kalendorių. Ir buvo trenksmas. Ir kilo dulkės. Kai jos nusėdo, vietoje sudaužyto kalendoriaus stūksojo naujas majų kalendorius – iki 32118 metų. Šalia gulėjo akmeninė plokštė su užrašu: „Kitas kalendorius bus atsiųstas į žemę tą dieną, kada baigsis šis kalendorius.

Vienąkart įbridus istorijon, sunku iš jos išsikepurnėti sausam. Beieškant tinkle Sarmatijos, kelią pastojo leičiai ir nuviliojo savo lietuvon (gali būti bendrinis daiktavardis kaip tėvonija ar nausėdija). Turiu omeny Artūro Dubonio studiją apie feodalinės Lietuvos socialinę (luominę) grupę – leičius ir galimą Lietuvos/lietuvių vardo kilmę iš tų leičių (A.Dubonio teksto nuoroda pateikta šio įrašo pabaigoje). „Braliukai“ latviai mus ilgokai vadino leišiais, kol nepradėjo vadinti rimčiau – liet...

Aktorė ir režisierė Dalia Michelevičiūtė rengiasi kviesti į premjerą – muzikos, šokio ir poezijos spektaklį „Neparašyta vasaros istorija“ pagal Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos eiles. – Kodėl W. Szymborska? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė D. Michelevičiūtės. – Šis spektaklis yra apie meilę, bet jūsų klausimas grąžino mane į pradžių pradžią. Į mano susitikimų su lenkų poetės W. Szymborskos žodžiu pradžią. Praėjusiame amžiuje, 1996-aisiais, ji gavo Nobelio premiją.

Pabandysiu aptarti dvi tarpusavyje sunkiai suderinamas teorijas, kurias alternatyvinės istorijos entuziastai priešpastato „oficialajam istorijos mokslui“. Su juo kertasi Aivaro Lileikos sarmatai ir Jūratės Statkutės de Rosales (J.S. de R.) gotai, bet kaip jie „sutaria“ vieni su kitais? A.Lileikos teiginiais pradėjau domėtis prieš jo paskaitą-seminarą, kurį man teko vesti rugsėjo 30 d. J.S. de R. knygą „Senasis aisčių giminės metraštis“ studijuoju vos keletą dienų.

Gorbačiovas Obama gavo Nobelio taikos premiją... Nobelistai ne visuomet puola vienas kitam į glėbį. "...B. Obama šią savaitę atsisakė susitikti su kitu Nobelio taikos premijos laureatu - Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Sprendimą atsisakyti susitikimo su Dalai Lama B. Obama priėmė Kinijai suintensyvinus kampaniją prieš Tibetą. B. Obama kitą mėnesį lankysis Kinijoje, o iki to laiko nenori gadinti santykių su šia šalimi..." Ir dar. Nobelio premija kaip apynasris.

Apie „Balsas.lt“ remtą seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“ rašiau savo bloge, kada rengiausi jį vesti. Į mūsų tinklalapį jau įdėtas ir išplėstinis Tomo Baranausko komentaras, ir jo objektas – Aivaro Lileikos paskaita (vaizdo įrašas). Norintiems greitai sužinoti, apie ką kalbėjo A.Lileika, siūlai skaityti nurodytą T.Baranausko tekstą. Šiokie tokie mano įspūdžiai apie įvykusį renginį. Dėstau juos, nepamiršdamas „Balsas.lt“ šūkio: argumentuotas subjektyvumas.

Kremlius: Izraelis nesmogs Iranui Z. Brzezinskis: JAV turi jėga sustabdyti Izraelio ataką prieš Iraną Nieko sau! O aš jau video klipą buvau paruošęs – už TZAHAL ginklo pergalę, taip sakant.

Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka rugsėjo 16 dieną turėjo progą pažvelgti vienas kitam į akis. Dalis susitikimo vyko be liudininkų. Apie ką kalbėjo du nemažą politinę patirtį turintys žmonės? Apie abipusius verslo interesus? Apie demokratijos brandumą Lietuvoje ir Baltarusijoje? Apie rezonansines bylas? O gal patyręs Rusijos sulaikymo strategas A. Lukašenka aiškino valstybės kaimynės vadovei, kaip galima pasiekti pergalę prieš Rusiją „pieno kare“, mat vieną tokį Baltarusija šiemet la...

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

...jau vien todėl, kad jis subanalino holokaustą. Leonidas Donskis savo bloge paskelbė rašinį „Pusiau tiesa Vakarams ir melas sau“. Kiek supratau, pagrindinė jo tema yra tokia: „Neigdama Katynės žudynes, lygiai kaip Baltijos šalių okupaciją ir savo nusikaltimus visoje Rytų ir Vidurio Europoje, Rusija netampa civilizuota Europos valstybe“. Greta to paliestos kitos temos bei temelės. Šiek tiek pasikapstysiu L. Donskio tekste.

Niujorko prekybos centro sprogdinimas  2001-aisiais dabar jau visiškai užgožė kitą rugsėjo 11-osios įvykį, nutikusį maždaug trimis dešimtmečiais anksčiau. 1973 09 11 Čilėje įvyko karinis perversmas, buvo nuverstas šalies prezidentas Salvadoras Aljendė (Salvador Isabelino Allende Gossens).     Aljendė buvo marksistas. Politine katastrofa pasibaigęs jo valdymas davė peno ir kasdienei komunistinei propagandai, ir sovietiniam kino menui.

1514 m. rugsėjo 8-ją  įvyko Oršos mūšis. Maskvėnus sumušusiai LDK kariuomenei vadovavo Konstantinas Ostrogiškis, stačiatikis. Įdomu, kokia kalba buvo įsakinėjama kariuomenei, kurios pusę sudarė slavai? Įtariu, kad sakydavo ne „Dešinėn! “, „Kairėn!”, bet  „По десной!,  „По шуе!“ *** RSS Papildas:...

Tomas Čyvas pakomentavo mano blogo įrašą apie Antrojo pasaulinio karo pradžią. Jis rašo: Tiksliai nesupratau mūsų paties vyriausiojo redaktoriaus A. Brazausko blogo teksto apie Lenkiją ir jos sutraiškymą žanro, bet, manding, tai yra siekis originaliai bei šiek tiek ekscentriškai įsiterpti į Rusijos ir ne Rusijos istorinių ginčų kakofoniją. Iš esmės – pavyko, tačiau reiktų kai ką papildyti.

Vakar norėjau bloge pakomentuoti perspėjimus dėl Lietuvai gresiančio užvaldymo – mieste pilna plakatų, kviečiančių į kovą su švedais. Žuvėdai ateina! Tačiau kolega Arnoldas Aleksandravičius iš „Ūkininko patarėjo“ mane aplenkė. Lietuvos valdžia bando savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmes suversti ant Skandinavijos bankininkų.

Parašius komentarą apie CŽV kalėjimus Lietuvoje liko šiokios tokios medžiagos. Šį kovą legendinis JAV žurnalistas Seimuras Heršas (Seymour Hersh) prabilo, jog turi žinių apie JAV specialiąsias pajėgas, kurios įvairiose pasaulio valstybėse be teismo žudo terorizmu įtariamus asmenis. Pajėgos buvo pavaldžios JAV viceprezidentui Dikui Čeiniui (Dick Cheney). Primygtinai klausinėjamas apie šaltinius, Heršas pasakė, jog rašo knygą ir pateiks įrodymus gal po kokių dviejų metų.

Slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje tema kol kas per daug neišsiskiria spalvingoje mūsų šalies skandalų puokštėje. Gandai pasklido, Lietuvos pareigūnai juos paneigė. Kaip galima spręsti iš kitų žiniasklaidą drebinančių skandalų, visuomenės daugumos tikėjimas arba netikėjimas paskleistais teiginiais priklauso nuo skandalo dalyvių keliamų simpatijų ar antipatijų. Kadangi tiesos niekas nežino, įsitvirtina populiarios nuomonės. Laikui bėgant jos imamos laikyti tiesa.

Pasibaigė tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Keliems dalyviams, kurie namuose nepamiršo foto aparatų, išsiunčiau paklausimus dėl nuotraukų. Rašiau, kad mane jau apėmė „pojurbarkinė nostalgija“. Ramūnas Gerbutavičius parašė apie forumą „Lietuvos ryte“. Kai ką pacituosiu: Žurnalistas Arūnas Brazauskas turi Dievo dovaną pranašauti. „Po dešimties metų leidyklų neliks. Viskas persikels į internetą“, – rėžė virtualiosios erdvės apaštalas.

Įsivaizduoju, kad Rusijos pasienyje įstrigę mūsų vairuotojai  mintis dėsto ne prasčiau nei armatūriniai masonai, kurių svarstymus apie rusų humorą blogas Brazauskas nurodė ankstesniame įraše. Pasirodo, kad vienas iš populiariausių šnekamosios lietuvių kalbos užpildų – žodis блядь – paimtas iš bažnytinės slavų kalbos. Apie tai nevalstybine kalba aiškina stačiatikių teologas diakonas Kurajevas. Jo pasisakymo tikslas – įtikinti žiūrovus, jog apie dainininkę Madoną jis išsireiškė normiškai.

Anądien išgirdau, kaip prezidentė viešai pareiškė, jog NATO dar neturi Baltijos šalių gynybos plano – girdi, toks atsiras tik už dviejų metų. Mane iškart apėmė traukuliai, kuriuos kitomis aplinkybėmis pavadinčiau juoku. Mat iki šiol NATO mus buvo pasirengęs ginti ir be plano, ir be mūsų 2% BVP indėlio gynybos reikmėms.

Visuomet stebėjausi grafo von Zeppelino vardo kulinariniu likimu. Lietuviai gali bet ką sulietuvinti ir suvalgyti! Ore sklendžia siaubingas vokiškas daiktas, o lietuviai įsideda jį į lėkštę ir sukramto! Ir dar čepsi iš malonumo – gal įsivaizduoja, kad cepelinai farširuoti rusų mėsa. Šiuo įrašu nekurstau nei nacionalinės neapykantos,  nei priklausomybės nuo sveiko, riebaus lietuviško maisto.

Modestą Kolerovą pasienyje išsodino iš traukinio. Juk negalima į šalį įsileisti tipo, kuris vieną mėnesį prieš Lietuvos prezidento rinkimus karksėjo tokius dalykus: "Reikalai tokie, kad Kubiliaus vyriausybės ir Valinsko parlamentinės daugumos dienos suskaičiuotos. Visas jų politinis spektras išsemtas.

Modestą Kolerovą pasienyje išsodino iš traukinio. Juk negalima į šalį įsileisti tipo, kuris vieną mėnesį prieš Lietuvos prezidento rinkimus karksėjo tokius dalykus: "Reikalai tokie, kad Kubiliaus vyriausybės ir Valinsko parlamentinės daugumos dienos suskaičiuotos. Visas jų politinis spektras išsemtas.

Liepą „Tyto alba“ išleidžia Simono Sebag-Montefiore knygą „Stalino jaunystė“ – vieną iš kelių šio autoriaus tarptautinių bestselerių. Britų istorikas ir rašytojas mielai atsakė į „Balsas.lt“ klausimus. - Kokių galėtume iškelti hipotezių apie tai, kodėl Dievas leido Stalinui įsitvirtinti valdžioje? Kokie buvo Dievo „pedagoginiai“ tikslai? Kokias pamokas rusų tauta ir visa žmonija turėtų išmokti, įvertinusi Staliną? - Aš tikiu Dievu, o dažnai ir pragaru.

Jau daugmaž žinoma, su kokiais pagalbininkais prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo dieną. Politinis žemėlapis irgi aiškus, tik nežinia, kur nuklys prezidentės vedama kariauna.  Prezidentūros šeimininko pasikeitimas – gera proga permaišyti vyriausybės kortų malką. Šių metų antrojo pusmečio mažoji intriga – kurie ministrai bus nuskabyti, kai vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentei.

Arnoldas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjuje“ pastebi, kad liepos 12-ją, kada Vilniuje vyko prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija, Kauno arkikatedroje laikytos mišios už Šv. Brunoną, kurio nužudymas prieš tūkstantį metų davė progą pirmąkart paminėti Lietuvos vardą. Autorius primena ir kitą mūsų istorijos epizodą, vykusį liepos vidury.

Ernestas Hemingvėjus buvo sovietų šnipas. Sakyčiau, normalus santarietis-šviestuvas. *** RSS...

Michaelis Jacksonas jau vaidenasi. Tokiomis aplinkybėmis nelabai svarbu, kokio tikėjimo jis buvo. Jehovos liudytojas ar musulmonas – koks skirtumas? Įdomu, kuo dabar tiki ta pamėklė? Gal mano, kad dar yra gyva, įsivaizduoja turinti fizinį kūną. Jei vaiduoklis suprastų esąs tiktai šmėkla, nesimaltų savo nustekento kūno (dabar jau lavono) miegamajame,  o bandytų patekti į dangų.

"Kokia yra mūsų imperinė ateitis? Aš nekalbu apie kažkokį teritorijų valdymą iš Vilniaus, jis mums nereikalingas. Mums reikalinga psichologinė valdymo pajauta. Mums reikalingas komfortas, kurį galime kurti, kai deriname interesus – savo vaikų, brolių, šeimos interesus. Mes esame maži, bet tai mums leidžia veikti, kitiems nesibaiminant dėl mūsų įtakos. O tapdami arbitrais, bendros ateities projektuotojais, interesų derintojais, mes ir taptume šiuolaikine vadovaujančia imperine galia.